TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vartotojai traukiasi nuo greitųjų kreditų įmonių

2016 05 30 6:00
Per pirmą šių metų ketvirtį smulkiųjų vartojimo kreditų išduota 68 proc. mažiau nei paskutinį praėjusį metų ketvirtį. Alinos Ožič nuotrauka

Balandį ir toliau reikšmingai mažėjo poreikis skolintis iš smulkiųjų vartojimo kredito įmonių, todėl jau pasigirsta nuogąstavimų, kad dalis vartotojų perbėgo į šešėlinę kreditavimo rinką.

Balandžio mėnesį buvo jaučiama prislopusi gyventojų paklausa paslaugoms ir prekėms, teikiamoms į kreditan, tai parodė asmeninės kredito istorijos sistemos „Mano Creditinfo“ duomenys.

Skaičiuojama, kad balandį, palyginti su kovu, gyventojų poreikis skolintis labiausiai – 26 proc. – sumažėjo smulkius vartojimo kreditus teikiančiose įmonėse. Ketinimų imti kreditą per tarpusavio skolinimo platformas sumažėjo 9 proc., o poreikis lizingui ir stambesniems vartojimo kreditams tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 6 procentais.

Tuo tarpu bankai, kredito unijos bei telekomunikacijų įmonės sulaukė 7 proc. daugiau norinčių kreditų. Paklausa šioms paslaugoms balandį buvo didžiausia per šiuos metus.

Lietuvos bankas (LB) smulkiųjų vartojimo kreditų rinkos susitraukimą vertina teigiamai – kaip sėkmingai vykdomos rinkos priežiūros rezultatą. Tuo tarpu Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA) įsitikinusi, kad pastarosios tendencijos tik patvirtina nuogąstavimus, jog suvienodinti reikalavimai smulkiųjų vartojimo kredito įmonėms ir stambaus kapitalo bankams naikina smulkiųjų vartojimo kreditų rinką ir didina šešėlinę veiklą kreditavimo rinkoje.

Išduotų kreditų sumažėjo daugiau nei perpus

„Bankai nuo metų pradžios sulaukia gausesnio srauto klientų, norinčių gauti paskolą būstui. Artėjant vasarai prie jų prisijungė dar viena grupė klientų, kurie prieš vasaros sezoną ieško kredito būsto remontui, kelionėms, baldams ar kitoms reikmėms. Paklausa nebankiniams vartojimo kreditams ir lizingams sumažėjo po aktyvesnio kovo. Prieš tokias šventes kaip Velykos paklausa kreditams paprastai išauga, vėliau prislopsta“, – išplatintame pranešime spaudai sakė Andrius Bogdanovičius, kreditų biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius.

LB skaičiuoja, kad per pirmą šių metų ketvirtį mažųjų (iki 290 eurų) vartojimo kreditų, kuriuos teikia vartojimo kredito davėjai – ne kredito įstaigos, buvo išduota 68 proc. mažiau nei paskutinįjį praėjusį metų ketvirtį, o suma sumažėjo 63 procentais.

Tokie pokyčiai, LB Priežiūros tarnybos direktoriaus Vytauto Valvonio manymu, susiję su aktyvia ir griežta Lietuvos banko priežiūra. Be to, pasikeitus teisiniam reguliavimui dauguma pagrindinių rinkos žaidėjų, anot jo, peržiūri klientų mokumo vertinimo sistemas, todėl pradeda gerėti vartotojų mokumo vertinimas. „Tokius pokyčius vertiname tikrai teigiamai, nes nuo neatsakingo kreditavimo sugrįžtama prie atsakingesnės kreditų teikimo veiklos, laikantis teisės aktų reikalavimų“, – sakė jis.

Pašnekovas teigė neįžvelgiantis tiesioginės sąsajos tarp sumažėjusio vartojimo kreditų išdavimo smulkiųjų vartojimo kredito rinkoje ir kreditavimo augimo bankuose.

Išstumiami iš žaidimo

Tačiau LSVKA prezidentas Liutauras Valickas sakė, kad tokios tendencijos perša išvadą, jog „nepamatuotas, iš piršo laužtas, kirviu kapotas reglamentavimas lėmė, kad subtili, smulki ir trumpų terminų paslauga eliminuojama ir visiškai išnaikinama iš finansų ekosistemos“.

Jo įsitikinimu, siekiant smulkiuosius kreditus suvienodinti su klasikinių finansų įstaigų teikiamomis paslaugomis smulkiųjų kreditų teikėjai nebegali konkuruoti su stambaus kapitalo įmonėmis.

„Mūsų įmonės, nedisponuojančios indėlininkų arba pajininkų lėšomis (kurios, kaip žinome, šiandien beveik nekainuoja – už indėlius bankai žmonėms beveik nieko nemoka) ir turinčios skolintis kapitalą, nebegali suteikti kreditų dėl didelių sąnaudų, mažos maržos ir pernelyg didelių reikalavimų. Šis reguliavimas labiau tiktų stambiems kreditams ir ilgiems paslaugų laikotarpiams“, – aiškino L. Valickas.

Pašnekovo pastebėjimu, vis daugiau įmonių, kurios dar gali transformuoti savo paslaugas, persiorientuoja į stambių kreditų teikimą ilgiems laikotarpiams.

Padidėjo „šešėlis“

Nors statistika fiksuoja smulkiųjų vartojimo kreditų rinkos traukimąsi, šių kreditų poreikis, kaip įsitikinęs L. Valickas, nesumažėjo – jis tebėra didžiulis. Esą dabar tiesiog daugiau skolinamasi šešėlinėje kreditavimo rinkoje.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad smulkiųjų kreditų įmonės kas ketvirtį fiksuoja apie 20 proc. mažėjantį skolinimąsi, tuo tarpu augimas bankiniame sektoriuje taip sparčiai nedidėja. Vadinasi, dalis vartotojų esą perėjo į nelegalią rinką.

„Smulkiųjų vartojimo kreditų poreikis nesumažėjo – jis tebėra didžiulis. Dalis vartotojų, kurie galėjo skolintis tiek iš smulkiųjų vartojimo kredito įmonių, tiek bankų, perėjo pas bankus, nes smulkieji dėl savo mažesnių finansinių pajėgumų nebegali suteikti kredito – kaina jau per menka, kad padengtų sąnaudas. Antroji vartotojų kategorija, kurios bankai nepripažindavo ir kuriems neskolindavo, dabar nudreifavo į šešėlinę kreditavimo rinką. Nesudėtinga pamatyti, kad gausu skelbimų, kuriuose žadama suteikti paskolą, o skolintojas nurodo tik savo telefono numerį“, – pastebėjo jis.

„Mano Creditinfo“ duomenimis, gyventojų pradelsti mokėjimai už anksčiau prisiimtus įsipareigojimus balandžio pabaigoje sudarė 1,029 mlrd. eurų ir buvo 10 mln. eurų mažesni nei metų pradžioje.

Paklausos kreditui pokytis*

SektoriusPer mėnesį, proc.Per metus, proc.
Bankai ir kredito unijos+7+22
Lizingo ir vartojimo kredito įmonės–6+4
Smulkaus vartojimo kredito įmonės–24–36
Tarpusavio skolinimo platformos–9+370
Telekomunikacijų įmonės+7+6

*Gyventojų paklausa kreditui matuojama pagal kreditų biure finansų ir kitų įstaigų atliekamas užklausas, kuriomis vertinamas besikreipiančių klientų kreditingumas.

Šaltinis: Creditinfo

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"