TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vartus į Kiniją saugo politikai ir mitai

2014 09 24 6:00
Andrius Petkevičius: "Lietuvos tarptautinė politika Kinijos atžvilgiu turi būti protinga". Asmeninio archyvo nuotrauka

Į Kiniją galėtų keliauti kur kas daugiau lietuviškų prekių, tačiau tam trukdo ir politikai, ir pačių verslininkų susikurti stereotipai. Šalyje, kurioje prekės ženklo žinomumas – daug svarbesnis dalykas nei prekės kokybė ar kaina, galioja kiek kitokios taisyklės, bet jas žino ne kiekvienas.

"Kinijos rinka didelė - viską parduosime", - toks mąstymas, matyt, yra didžiausia klaida lietuvių, žengiančių į milžinišką Azijos rinką. Apie tai, ką rinkų stokojančiam Lietuvos verslui gali pasiūlyti Kinija, su LŽ kalbėjosi Kinijoje veikiančios verslo konsultavimo ir tarpininkavimo kompanijos „SP East Link“ vienas įkūrėjų ir vadovų Andrius Petkevičius.

– Kurie Lietuvos verslo sektoriai neišnaudoja Kinijos rinkos potencialo ir kodėl? Pienininkai ir mėsininkai svarsto galimybę plėstis į Aziją, bet būgštauja, kad tai neapsimokės. Taigi, kokios perspektyvos lietuvių laukia Kinijoje? – LŽ paklausė prieš daugiau kaip ketverius metus į šią šalį išvykusio lietuvio.

– Kinijos rinkos perspektyvos labai susijusios su valdžios įdirbiu derantis dėl tarpvalstybinių susitarimų. Tiek mėsos, tiek pieno pramonė turi daug galimybių Kinijoje. Šios sritys - vienos perspektyviausių Lietuvos eksportui. Tačiau kol nėra tarpvalstybinių susitarimų, įmonės paliktos vienos prasimušti į Kinijos rinką. O tai jau, kaip sako pienininkai ir mėsininkai, neapsimoka, nes tokiu atveju tenka konkuruoti kad ir su kaimynais lenkais, kurie yra daug nuveikę valstybinių susitarimų lygmeniu, tad jų eksportui į Rytus sudarytos visai kitokios sąlygos. Beje, Rusija prieš daugiau kaip pusmetį irgi pasirašė daug tarpvalstybinių sutarčių su Kinija. Jos yra leidimų pagrindas maisto pramonės produkciją eksportuoti tiesiai į Kiniją.

Lietuvos tarptautinė politika Kinijos atžvilgiu turi būti protinga. Pati Kinija tikrai nežengs jokių geranoriškų žingsnių.

Nereikia baidytis tarpininkų

– Kai kurie Lietuvos verslininkai laikosi nuomonės, kad Kinijoje verslo rizika didesnė. Kodėl?

– Rizika čia didelė. Kinijos verslo požiūris į sutartis su partneriais neatitinka europietiškų standartų. Tik Honkongo prekybos kompanijos su klientais Europoje bendrauja jų verslo standartus atitinkančiu lygiu. Eksporto į Kiniją plėtros kainą ir riziką gerokai didina netinkama strategija - galutinį pirkėją bandoma pasiekti išvengiant tarpininkų, nors šie neretai yra kur kas geresnė išeitis, net jei tai reiškia mažesnį pelningumą. Dažnas galutinis pirkėjas Kinijoje negali pasiūlyti tarptautiniu mastu priimtinų atsiskaitymo sąlygų. Jis tradiciškai šneka tik kiniškai, jam svetimos tarptautinės sutartys. Taigi galutinis pirkėjas greičiausiai gali pasiūlyti labai gerą kainą teoriškai, bet kelti daug problemų praktiškai. Paprastai tai reiškia vienkartinį bandymą eksportuoti. Vėliau prieinama prie išvados, kad Kinija - sunkiai suprantama šalis.

Be pažinčių - nė iš vietos

– Kas labiausiai kiša koją į Kiniją eksportuojantiems verslininkams?

– Yra keli faktoriai. Visų pirma, bandymas čia taikyti vakarietiškus verslo principus. Taip pat manymas, kad pavyks plėtoti verslo santykius neturint atstovų Kinijoje. Teigiantieji, jog reikia orientuotis į Kinijos provinciją, visiškai teisūs. Tačiau orientavimasis į provinciją prasideda nuo Kinijai tinkančios strategijos formavimo. Į ją įeina ir svarbios pažintys, ir kiniškai šnekantys vietos atstovai, ir gerai parengta strategija, atsisakant iliuzijų kad ir dėl atsiskaitymų mechanizmo. Kinijos provincijoje, be kartais pasitaikančių išimčių, 100 proc. mokama juaniais, pristačius krovinį į sandėlį.

– Kokius išskirtumėte lietuvių verslininkų mėgstamus stereotipus?

– Labiausiai pastebimi, manau, yra keli. Vieni verslininkai sako: „Kinijos rinka labai didelė, vis tiek kaip nors parduosime.“ Kiti mąsto taip: „Pradžioje padirbkime, kaip nori jie, o paskui prašykime atsiskaitymų į priekį.“ Yra dar vienas klaidingas įsitikinimas: „Kinija labai daug sunaudoja „x“ prekės, reikia ir mums ją ten vežti.“ Tai - mitai.

– Kurio segmento prekės lietuviams būtų patraukliausios Kinijoje? Kai kurie verslininkai svarsto, kad derėtų orientuotis į aukštą ir aukštesnę visuomenės klasę, taigi vežti tik labai kokybiškus produktus.

– Labai kokybiškiems Lietuvos produktams pristatyti tektų mesti itin daug lėšų. Greičiausiai tai ir atbaido. Prekės ženklo žinomumas čia yra svarbesnis dalykas nei kokybė ar kaina. Pavyzdžiui, už butelį vandens „Perrier“ Kinijoje mokama 10 kartų daugiau negu už vietinio prekės ženklo vandenį.

Kinijos vidurinės klasės perkamoji galia yra itin padidėjusi. Jos poreikių sąraše - viskas, kas ne kiniška: baldai, alkoholis, drabužiai, maistas. Čia, savaime aišku, pranašesni pasaulyje žinomi prekės ženklai - kompanijos, turinčios didelius finansinius išteklius, galinčios investuoti daug pinigų į rinkodarą, steigti atstovybes, dalyvauti kinų taip mėgstamose ir niekada nesibaigiančiose mugėse didžiuosiuose miestuose. Nežinomiems, bet kokybišką produkciją siūlantiems gamintojams, vietos taip pat yra. Tačiau įėjimo į rinką specifika jau kitokia.

– Vis dėlto sėkmingų lietuvių verslo pavyzdžių Kinijoje yra. Ką išskirtumėte?

– Paminėčiau kelis logistikos sektoriaus atstovus – jie turėjo aiškią strategiją, sistemingai ir atkakliai siekė rezultato ir pasiekė. Taip pat – Lietuvos krepšinį. Visiškai rimtai. Nenoriu tiksliai nežinodamas sakyti, kieno tai nuopelnas, bet darau prielaidą, kad Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas dirbdamas Kinijoje gerokai padėjo Lietuvos krepšiniui, kaip kokybės ženklui, tapti vertinamam ir žinomam. Rezultatas – krepšinio federacijų bendradarbiavimas.

FAKTAI

Pernai Lietuvos prekių eksportas į Kiniją padidėjo 32,6 proc., arba 74,8 mln. litų, ir siekė apie 305 mln. litų.

Kinija pagal lietuviškos kilmės eksporto vertę – 27-a Lietuvos eksporto partnerė.

Visame mūsų šalies eksporto į Kiniją sraute mediena sudaro beveik 43 proc., baldai - 19 procentų.

Į Kiniją iš Lietuvos keliauja ir pramoniniai įrenginiai bei jų dalys (ypač oro kondicionieriai). Šios prekių kategorijos eksportas beveik padvigubėjo, palyginti su pernykščiais ir 2012-ųjų rodikliais.

Lietuviai į Aziją taip pat veža vaisius, riešutus, optiką, fotoprekes, medicinos įrangą.

Pastaraisiais metais kinų verslininkai labiausiai domisi Lietuvos maisto, popieriaus, tekstilės, metalo, chemijos pramonės produkcija.

Šaltinis: „Versli Lietuva“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"