TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Varžosi, kas labiau atpigins pieno produktus

2015 08 21 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Reta prekė Lietuvos mažmeninės prekybos centruose pastaruojau metu pinga taip smarkiai kaip pieno produktai. Kai kuriuose tinkluose per metus sviesto kaina sumažėjo 25 proc., sūrio ir kefyro – 20 proc., varškės – 17 proc., geriamojo pieno – 14 procentų. Kainos toliau krinta ir šią savaitę.

Didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų atstovai pažymi, kad pieno produktai pinga dėl atpigusio žaliavinio pieno bei aštrios konkurencijos. Siekdami įgyti pranašumą prekybininkai atsisako savo pelno dalies.

Ekonomistų nuomone, superkamo pieno ir iš jo pagaminamų produktų kainas labiausiai mažina prastos eksporto tendencijos. Pasaulyje pieno produktų gamybos mastas didėja, o realizavimo rinka taip sparčiai neauga. Iš dalies dėl to per pastaruosius penkis mėnesius viename pagrindinių tarptautinių aukcionų Olandijoje pieno produktų indeksas krito net 60 procentų.

Susitarė su perdirbėjais

Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos duomenimis, praėjusią savaitę 2,5 proc. riebumo pieno vidutinė mažmeninė kaina buvo 10 procentų, 3,5 proc. riebumo pieno – beveik 14 proc., o 2,5 proc. riebumo kefyro – beveik 20 proc. mažesnė negu prieš metus. Pigo ir kiti pieno produktai: sviesto kaina per tą patį laikotarpį sumažėjo beveik 9 proc., varškės – beveik 13 proc., sūrio – 8–9 procentais.

„Pieno produktų kainų mažėjimo tendencijos mūsų prekybos tinkle pradėjo ryškėti jau nuo 2014 metų rudens. Tuo metu pasiekti susitarimai su daugeliu pieno perdirbėjų dėl daugiau kaip 80 pieno produktų tiekimo kainų peržiūrėjimo“, – LŽ sakė „Iki“ parduotuvių tinklą valdančios bendrovės „Palink“ Viešųjų ryšių skyriaus projektų vadovė Silvija Jakienė.

Šių metų liepos mėnesio pabaigoje, pasak jos, šiame prekybos tinkle apie 7 proc. atpigo 14 vieno didžiausių Lietuvos pieno gamintojų „Rokiškio pieno“ produktų, o nuo praėjusios savaitės pirkėjai iki 13 proc. pigiau gali įsigyti ir „Pieno žvaigždžių“ pieno produktų.

„Pagrindiniai pieno produktai – pienas, kefyras, sviestas, varškė bei sūris – šiemet, palyginti su praėjusiais metais, atpigo apie 13 procentų. Labiausiai iš jų atpigo varškė – apie 17 procentų. Pieno produkcijos kainų mažėjimą lėmė daugelis priežasčių, tačiau viena pagrindinių – pieno žaliavos kainos mažėjimas“, – tvirtino „Palink“ atstovė.

Lietuviškos pieno produkcijos kaina, palyginti su Lenkijos gamintojų, anot jos, gali skirtis iki 40 proc., tačiau nors renkantis pieno produktus pirkėjui svarbus kainos kriterijus, pieno produktų prekių kategorijoje pirkėjai prioritetą teikia Lietuvos gamintojų produkcijai.

„Norfos mažmenos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigė, kad šiame prekybos tinkle labiausiai krito pigiausių pieno produktų kainos. Antai pigiausias geriamasis pienas per metus vidutiniškai atpigo 13 proc., kefyras – 11 proc., fermentinis sūris – 14 proc., o sviestas – net 25 procentais. Mažiausiai iš pieno produktų krito varškės kaina – vos 1 procentu.

„Atpigo žaliava – pienas, todėl tiekėjai patys atpigino produkciją. Kaip žinoma, pieno gamintojai netgi rengiasi streikuoti, kad labai pigiai superkamas jų pagamintas pienas. Kainos krito ir dėl konkurencijos. Lietuvoje prekybos tinklai konkuruoja labai smarkiai, taigi, pardavėjai mažino savo pelno dalį“, – pripažino D. Ryliškis.

Atsisako dalies pelno

„Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė svarstė, kad kainų mažėjimui įtakos turėjo atpigusi žaliava, Rusijos embargas lietuviškiems pieno produktams, taip pat ir prekybos tinklo pradėta vykdyti ilgalaikė kainų mažinimo strategija „Atpigo“. Dėl pastarosios vidutiniškai 12 proc. sumažėjo dažniausiai klientų krepšeliuose pastebimų pieno produktų kainos.

Pienas, grietinė ir sūris „Maximos“ tinkle pastaraisiais mėnesiais vidutiniškai pigo 10 proc., o sviestas, varškė ir kefyras – 8 procentais. Labiausiai, net penktadaliu, pigo tarkuotas Rokiškio sūris „Grand“, raikytas „Olandiškas“ ir „Rusiškas“ sūris, tepamas „Mildutės“ sūris. Populiariausio „Dvaro“ 2,5 proc. ir 3,5 proc. riebumo pieno kaina krito 15 procentų. Šviežios grietinėlės sviestas „Rasa“, pusriebė varškė „Saulės pienas“ pigo 9 procentais.

R. Saulytė teigė, kad pieno produktų kainas tinklas mažina keliais būdais: su produkcijos tiekėjais derasi dėl mažesnių pirkimo kainų ir atsisako prekybininko dalies kainoje.

Tinklo atstovė teigė, kad didžioji dalis, net 80 proc., pieno produktų čia lietuviški, tačiau prekiaujama ir pieno produktais iš Lenkijos, Latvijos, Estijos ar Vokietijos. Lenkiškų produktų kainos, nelygu produkto rūšis, gali būti maždaug trečdaliu ar daugiau mažesnės negu įprastų lietuviškų pieno produktų. Pirkėjai prioritetą teikia vietinei produkcijai, tačiau kaina klientams taip pat labai svarbi, tad lenkiški pieno gaminiai dėl kainos ir kokybės santykio vis populiaresni.

„Norfos“ atstovas D. Ryliškis svarstė, kad lietuviai vartotojai nėra labai išrankūs – nors dažnas renkasi prekę pagal kilmę, vis dėlto didžiausią įtaką pasirinkimui daro kaina. „Mūsų žmonių piniginės nėra išsipūtusios, jie nėra labai turtingi, kaina jiems yra labai svarbus veiksnys“, – dėstė pašnekovas.

Lemia pasaulinės tendencijos

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys teigė, kad Lietuvoje kas mėnesį po 1–2 proc. mažėja pieno supirkimo kaina. „Atitinkamai pradėta mažinti pardavimo kaina – to anksčiau niekada nebūdavo. Antra, lietuviškiems produktams konkurencinį spaudimą daro nelietuviška produkcija“, – svarstė jis.

Pieno supirkimo kaina, pasak mokslininko, Lietuvoje labai priklauso nuo pasaulinių tendencijų. „Mes eksportuojame pusę pagamintos produkcijos, o šių produktų bei žaliavinio pieno supirkimo kainos pasaulyje taip pat mažėja“, – teigė jis.

A. Gapšys priminė, kad šiemet buvo tikimasi didesnio pieno produktų eksporto į Indiją ir Kiniją, tačiau šios viltys neišsipildė. „Europos Sąjunga (ES) yra viena pagrindinių pieno produktų eksportuotojų pasaulyje. Gamyba ES didėja, o eksporto rinkos tokiu mastu neauga. Todėl kainos tarptautiniuose aukcionuose krinta“, – teigė jis.

Pasak jo, Naujosios Zelandijos bendrovės „Fonterra“ pieno produktų aukcione Nyderlanduose, kuris yra vienas pagrindinių pasaulyje, per paskutinius 5 mėnesius eksporto indeksas krito 60 procentų.

Faktai

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos didžiuosiuose prekybos centruose parduoto geriamojo pieno (2,5 proc. riebumo) plastikiniame maišelyje mažmeninės kainos 24 procentus sudarė žemdirbių dalis, 34 proc. – supirkimo ir perdirbimo įmonių dalis, 24 proc. – prekybininkų dalis ir 17 proc. – pridėtinės vertės mokestis (PVM).

Iš 1 kg pieno mažmeninio pardavimo žemdirbiai uždirbo 0,17 euro, supirkimo ir perdirbimo įmonės – 0,23 euro, prekybininkai – 0,16 euro, PVM sudarė 0,12 euro.

„Tilsit“ tipo sūrio mažmeninės kainos dalis, tekusi žemdirbiams, sudarė 23 proc., supirkimo ir perdirbimo įmonėms – 33 proc., prekybininkams – 27 proc. Atitinkamai iš 1 kg šio sūrio žemdirbiai uždirbo 1,58 euro, supirkimo ir perdirbimo įmonės – 2,23 euro, prekybininkai – 1,84 euro, PVM sudarė 1,19 euro.

PIENO PRODUKTŲ KAINOS LIETUVOJE

Pieno produktų vidutinės mažmeninės kainos (be akcijų) Lietuvos prekybos centruose praėjusią savaitę, eurais

ProduktasMatavimo vienetasKaina 2014Kaina 2015Pokytis, proc.
Pienas (2,5 proc.)1 l (tetrapakas)0,900,81–10,0
Pienas (2,5 proc.)1 l (pl. maišelis)0,710,65–8,45
Pienas (3,5 proc.)1 l (tetrapakas)0,950,82–13,68
Pienas (3,5 proc.)1l (pl. maišelis)0,850,77–9,41
Kefyras (2,5 proc.)1 l0,860,69–19,77
Kefyras (30 proc.)400–450 g1,311,18–9,92
Sviestas (82 proc.)200 g1,451,32–8,97
Tepus riebalų mišinys200 g1,331,21–9,02
Varškė (9 proc.)200 g4,123,59–12,86
Varškė (liesa)200 g3,833,41–10,97
Fermentinis sūris (gauda)1 kg7,376,76–8,28
Fermentinis sūris (Tilžės)1 kg7,406,75–8,78

Šaltinis: ŽŪMPRIS* (pagal ŽŪIKVC** duomenis)

* Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistema

**Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"