TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Varžytinėse įsigytas būstas klampina į teismus

2015 12 15 6:00
Teismo išlaidos gali siekti tiek pat, kiek pirkėjas sutaupė pigiau pirkdamas nekilnojamąjį turtą iš varžytinių. LŽ archyvo nuotrauka

Statistika rodo, kad sukūrus elektroninių varžytinių sistemą butus iš varžytinių pradėjo pirkti per du kartus daugiau gyventojų. Tačiau teisininkai įspėja: tokiu būdu įsigijus nekilnojamąjį turtą (NT) yra rizika įsisukti į teismus ir patirti nemenkų bylinėjimosi išlaidų.

Registrų centro duomenys rodo, kad šiemet fiziniai asmenys sudarė 591 sandorį dėl iš varžytinių parduodamo buto, kai 2012 metais – vos 237. Juridinių asmenų sudarytų sandorių skaičius smarkiai nesikeitė: šiemet jis siekė 174, o 2012 metais – 168.

Registrų centro Komunikacijos skyriaus vyresniosios specialistės Gražinos Radzvilavičiūtės teigimu, ryškų sandorių skaičiaus pokytį galima sieti su elektroninių varžytinių sistema, pradėjusia veikti nuo 2013 metų pradžios.

Skaičiuojama, kad per dvejus metus elektroninių varžytinių portale įvyko daugiau kaip 3 tūkst. varžytinių, o turto parduota už 94 mln. eurų.

Pirkėjas sutaupo

NT bendrovės „Ober-Haus“ atstovai teigė, kad šiuo metu Klaipėdoje iš varžytinių pardavinėjamas bankų perimtas turtas yra vienas paklausiausių. Daugiausia tai nebaigti gyvenamieji namai miesto pakraštyje: Radailiuose, Triušeliuose, Tauralaukyje, Slengiuose, Alksniuose.

Tikslių duomenų, kiek tokių sandorių įvykdyta Klaipėdoje ir kituose miestuose, bendrovė neturi. Tačiau dienraščiui jos atstovai tvirtino, kad, galima sakyti, visų bankų NT portfeliai yra gerokai sumažėję ir kai kurie jų jau uždarę savo antrines įmones, valdžiusias perimtą turtą.

Nors varžytinėse parduodamo turto kaina atitinka dabartines rinkos kainas, susumavęs bendras išlaidas pirkėjas esą laimi. Mat šių namų kaina gerokai mažesnė už jų statybinę vertę. Pirkėjas sutaupo tiek tvarkydamas dokumentus, tiek išleisdamas mažiau statybos darbams atlikti.

„Įvertinę finansinę naudą pirkėjai noriai renkasi turtą, parduodamą iš varžytinių. Pigiau įsigyti jau pastatytą, nors ir kažkiek apleistą namą, nei pačiam pradėti statybas „nuo nulio“. Jeigu žmogus perka sklypą, jo laukia tiek finansinės, tiek laiko sąnaudos derinant projektavimo sąlygas, patį projektą, gaunant statybos leidimus. Kitas svarbus momentas – šiemet išaugę statybininkų darbo įkainiai. Dar pernai vidutinis statybininko darbo dienos įkainis siekė 30–50 eurų, o šiemet įvedus eurą jis išaugo bene 1,5 karto“, – aiškino Linas Juozaitis, „Ober-Haus“ Vakarų Lietuvos regiono vadovas.

Siūlo apžiūrėti perkamą turtą

„Ober-Haus“ patvirtino, kad perkant NT iš varžytinių kartais iškyla problemų, tačiau teisiniai dalykai dėl didžiosios daugumos perimto turto esą jau būna sutvarkyti.

Vis dėlto advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ teisininkė Lina Švedaitė pažymėjo, kad perkant nekilnojamąjį turtą iš varžytinių tikimybė turėti teisinių problemų yra kur kas didesnė, nei perkant iš asmens, kuris turtą parduoda savo valia. Dėl to ji ragino imtis atsargumo priemonių.

„Perkant butą ar namą iš varžytinių būtina kontaktuoti su antstoliu ir, jei yra galimybė, su pačiu skolininku, kuriam priklauso būstas. Būtina nuvykti apžiūrėti turtą, nes tik vietoje galima pamatyti, ar jame vis dar gyvena šeimininkai, ar jie bute ar name galbūt yra leidę apsigyventi nuomininkams bei kitiems asmenims. Taip pat svarbu pačiam įsitikinti, ar bute yra savininkų daiktų, ar jis jau yra atlaisvintas ir paliktas tuščias“, – sakė ji.

Pašnekovės aiškinimu, pagal Civilinio proceso kodeksą, nuo turto pardavimo iš varžytinių akto pasirašymo momento yra laikoma, kad pareiga perduoti turtą pirkėjui yra tinkamai įvykdyta ir jam į šį turtą pereina nuosavybės teisė. Tačiau nuvykus į nusipirktą butą ar namą jame galima rasti gyventojus. Jiems atsisakius išsikraustyti gražiuoju, gali tekti kreiptis į teismą dėl priverstinio iškeldinimo. Jei ten gyvena ir nepilnamečiai vaikai, iškeldinimo atveju turi dalyvauti ir vaikų teisių apsaugos atstovai. Taigi galimybės tinkamai naudotis įsigytu turtu gali tekti laukti net pusę metų ar kartais dar ilgiau.

„Į teismą dėl iškeldinimo teks kreiptis, net jei bute yra buvusių savininkų daiktų, nes tik tokiu būdu galima apsidrausti nuo ieškinių ateityje. Jais buvęs savininkas gali reikšti pretenzijas dėl vagystės, turto sugadinimo ir pan.“, – įspėjo L. Švedaitė.

Teismų maratonas

Laimėjus varžytines taip pat išlieka rizika, kad varžytinių aktas bus skundžiamas savininkų, kreditorių ar kitų suinteresuotų asmenų. Skundų pagrindas gali būti įvairus: nuo neva nesąžiningų varžytinių iki parduoto turto kainos. Vadinasi, turtą iš varžytinių nusipirkusiems asmenims gali tekti dalyvauti teismo procesuose ir patirti bylinėjimosi išlaidų už advokatų paslaugas. O jų kaina, anot teisininkės, yra lygi sutaupytai sumai perkant turtą iš varžytinių ar net didesnė.

„O jei teismas nusprendžia, kad pažeidimas buvo, ir turto pardavimo iš varžytinių aktą pripažįsta negaliojančiu, pirkėjas ne tik negauna turto, tačiau sugaišta daug laiko ir patiria papildomų išlaidų bylinėdamasis teisme. Žinoma, jei aktas pripažįstamas negaliojančiu dėl antstolio kaltės, pirkėjas gali kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Tačiau tuomet keliamas dar vienas teismo procesas ir vėl patiriamos bylinėjimosi išlaidos“, – problemas vardijo pašnekovė.

Pateikti ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytinių galima per vienus metus nuo jo pardavimo. Vadinasi, turtą nusipirkęs asmuo dar metus negali jaustis saugus ir ramus, kad nebus pradėti teismų procesai.

Pažymėtina ir tai, kad dalyvaujant varžytinėse iki pat jų pabaigos išlieka tikimybė, kad skolininkas su kreditoriais atsiskaitys ir varžytinės bus atšauktos, o asmenys neteks galimybės įsigyti turtą.

Be to, kaip pabrėžė L. Švedaitė, varžytinėse dalyvaujantys asmenys turi turėti visą sumą turtui įsigyti, nes varžytinių procesas yra gana greitas ir šansų gauti banko paskolą bei susitvarkyti dokumentus nėra. O ir bankai esą nelinkę teikti paskolų iš varžytinių įsigyjamam turtui. „Suteikdamas paskolą bankas prašo įkeisti perkamą turtą, o esant rizikai, jog pirkimas iš varžytinių gali būti apskųstas, bankas tokios galimybės gali netekti. Vadinasi, jo interesai nebus tinkamai apsaugoti ir dėl to didėja rizika, kad prievolės bankui nebus vykdomos tinkamai ir laiku“, – paaiškino ji.

Sandorių skaičius

MetaiFiziniai asmenysJuridiniai asmenys
2015591174
2014600188
2013558284
2012237168

Šaltinis: Registrų centras

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"