TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vasaros pinigai uostamiesčio nepasotino

2011 09 22 0:00
Miesto renginiai, nors jų šiemet vyko daug ir įvairių, gerų rezultatų verslui nedavė.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Vasaros sezonas teikė daug finansinių vilčių uostamiesčio smulkiesiems verslininkams, bet nuvylė: prekybininkų konkurencija buvo itin didelė, o ir žmonių, dalyvaujančių miesto renginiuose, įpročiai pasikeitė - visi žvalgosi, bet retas perka.

Šią vasarą uostamiestyje vyko net keli dideli renginiai - "Harley Davidson" motociklininkų suvažiavimas, Jūros šventė, didžiųjų burlaivių regata ir Europos krepšinio čempionatas. Vieni jų sulaukė daugiau Klaipėdos svečių pagyrų, kiti - kritikos.

Tačiau pačių klaipėdiečių nepasitenkinimą kelia tai, kad aukštai iškelta ankstesnių švenčių sėkmės kartelė šiemet nebuvo peršokta. Neva šįkart laimėjo tie, kurie "neišėjo į gatves ir niekur nedalyvavo". Vietos verslininkai iš anksto spaudžia savivaldybę prie sienos ir reikalauja užtikrinti, kad artėjantis Klaipėdos 760 metų jubiliejus į senamiestį pritrauktų būrius lankytojų ir būtų finansiškai naudingas verslui.

Savivaldybė nutolo nuo verslo

Prieš šešerius metus įkurta ir 38 įmones vienijanti Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjunga savo iniciatyva siekia atgaivinti į vaiduoklių draustinį panašėjančią, nors miesto širdimi vadinamą teritoriją nuo Senojo turgaus iki Danės upės. Tačiau verslininkų sumanytos gatvių šventės, kurių penkios jau įvyko, ir finansinė parama miesto renginių organizatoriams nesulaukia adekvataus savivaldybės atsako. Planuojant miesto renginius pasigendama valdininkų ir senamiesčio verslininkų veiksmų bei sumanymų koordinavimo.

Su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku susitikę aktyvūs verslo žmonės diplomatiškai bandė pasakyti, kad pinigai šventėms turi būti leidžiami protingiau ir taupiau nei iki šiol. Jų teigimu, netyčia pamačiusieji savivaldybės renginių sąmatas kartais pašiurpsta nuo tų skaičių. Pavyzdžiui, prieš keletą metų per didžiųjų burlaivių regatą, kai Senamiesčio verslininkų sąjunga pati kruizinių laivų terminale organizavo ir prekybą, ir koncertus, scenos montavimo paslauga buvo perkama už 5 tūkst. litų. Dabar jie mato, jog ta pati paslauga savivaldybei jau kainuoja 15 tūkst. litų.

Verslininkų manymu, svarbiausia, kad trūksta renginių strategijos, išlaidos skirstomos nematant bendro kultūrinio konteksto ir nevertinant galutinio rezultato. Verslo paramos prašoma epizodiškai ir likus vos porai savaičių iki šventės, kai įmonės savo išlaidas jau būna paskirsčiusios prieš metus.

Savivaldybės parama taikant nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą įmonėms esanti per menka paskata, ne visi ja naudojasi. "Jeigu ne ta lengvata, nė viename mieste neveiktų nė viena meno galerija. Mano galerijai net mokestis už šiukšles skaičiuojamas kaip pramoninių prekių parduotuvei, nes įmonės veikloje įrašyta - prekyba. Tik niekas nemato, kad galerijoje pirkėjų nėra. Bet nesiginčijau, sumokėjau - "padovanojau" tuos 500 litų", - LŽ pasakojo Tiltų galerijos savininkė. Moteris juokėsi iš miesto mero įsitikinimo, neva sumažintas nekilnojamojo turto mokestis išgelbės senamiestį nuo sunykimo. Kavinės Turgaus gatvėje vadovė jai pritarė ir pridūrė, kad šio pastato šeimininkai kiekvieną pavasarį sienas tinkuoja ne dėl to, jog fasadas gražiau atrodytų, o kad lankytojai nebijotų užeiti pro duris.

Pasak verslininkų asociacijos pirmininkės Eugenijos Odebrecht, reikalinga dvišalė verslininkų ir valdininkų taryba ar kas nors panašaus - kad būtų su kuo kalbėtis, ką daryti. Nes renginiai, nors jų šiemet vyko daug ir įvairių, gerų rezultatų verslui nedavė.

Per daug prekybos vietų?

Verslininkai atkreipė valdininkų dėmesį į pastarųjų švenčių prekybą gatvėse. Klaipėdos savivaldybės Licencijų ir leidimų skyrius esą buvo suinteresuotas išparduoti kuo daugiau prekybos ploto ir plėšė nežmonišką kainą - 63 litus už prekybos vietos kvadratinį metrą. "Tačiau dėl ekonomikos krizės pasikeitė viešuose renginiuose dalyvaujančių žmonių elgesys. Jie vaikšto po prekyvietes, apžiūri prekes, bet neišlaidauja. Prekybos plotą per šventes išpirko kitų miestų verslininkai, paslaugos kokybė jiems buvo nesvarbi. Mes apskaičiavome, kad tokia prekyba neapsimoka, o tie, kurie rizikavo dalyvauti, patyrė 5-10 tūkst. litų nuostolį, ypač vykstant burlaivių regatai. Per krepšinio čempionatą mums buvo pasiūlytos vietos už sirgalių zonos, todėl visai atsisakėme", - apie pernelyg didelę konkurenciją kalbėjo kavinių savininkai.

Verslo atstovai kaip susitarę giria pasikeitusią Valstybinės mokesčių inspekcijos poziciją. Tai esą pagrindinis dalykas, kuo šie metai skiriasi nuo ankstesnių. "Iki šiol inspektoriai jau ateidavo į įmonę pikti, nusiteikę bausti. Dabar jie patikrina, atlieka auditą, pasako, kaip ištaisyti klaidas. Gal žmonės pasikeitė?" - permainų priežastį mėgino spėti "Nesės" pramogų banko direktorė Inga Česnakienė ir kitos verslininkės. Dažnoje institucijoje, anot verslo žmonių, tokio lygio pakyčių dar nematyti, nors priekaištų jų darbui neturima. Bet kai kurias kontroliuojančias įstaigas, verslininkų nuomone, išvis reikėtų uždaryti.

Pasak jų, itin nelanksčiai policija organizuoja eismą senamiestyje. Antai net per "Harley Davidson" šventę užsieniečiai, išvydę "plytos" ženklą prie Tiltų gatvės, sutrikdavo ir aplenkdavo senamiestį.

Į tokias verslininkų pastabas Klaipėdos meras reagavo juokais - esą kai kalbama apie senamiesčio gatves, jis siūlo arba prikabinti dar daugiau ženklų, kad niekas nežiūrėtų į grindinį, arba nuimti visus eismą reguliuojančius ženklus ir užlopyti duobes.

Meras žadėjo nuolat rengti susitikimus su senamiesčio atstovais ir įtraukti juos į renginių planavimą, tačiau savo pavaldinius, organizuojančius šventes, stengėsi ginti nuo kritikos, o išpūstas sąmatas pateisinti ekstremaliomis sąlygomis. Neva atskirų paslaugų įkainis atspindi ne tik įrangos kainą, bet ir terminus. Jis ragino verslininkus žvelgti į senamiestį ne kaip į verslo zoną, o kaip į žmonių traukos vietą. Todėl šie pageidauja, kad kitą vasarą kurioje nors erdvėje atsirastų stacionari scena ir renginiai vyktų 4 dienas per savaitę. Tai pripratintų klaipėdiečius ir miesto svečius nuolat užsukti į senamiestį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"