TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vasaros pradžia teikia didelio derliaus viltis

2013 06 21 6:00
Su sūnumi Robertu (kairėje) ūkininkaujantis J.Mickevičius (dešinėje) teigia, kad viena sėkmingo ūkininkavimo paslapčių – mąstyti savo galva. LŽ archyvo ir asmeninio albumo nuotraukos

Šiemet vėlyvas pavasaris ne vienam ūkininkui įvarė baimės – buvo neaišku, kaip peržiemojo žiemkenčiai bei rapsai, ar pavyks laiku pasėti vasarojų ir kitas vasarines kultūras, tačiau dabar laukuose vešliai žaliuojantys pasėliai teikia vilčių, kad šiemetis derlius bus neką prastesnis už pernykštį rekordinį derlių.

Vis dėlto specialistai perspėja: užsisvajoję apie būsimas pajamas ir stengdamiesi, kad puoselėjami augalai būtų kuo vešlesni, mažiau patirties turintys ūkininkai turėtų nepersistengti, nes vietoj pelno gali sulaukti tik nuostolių.

Nuogąstavimai nepasitvirtino

Nors liaudies išmintis ir byloja, kad neperšokus griovio dar ne laikas sakyti „op“, šalies žemdirbiai jau tikisi, jog šiemet jų aruodai bus pilni. Tokių vilčių jie turi apžiūrėdami savo laukus. Tai tvirtina ir specialistai. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vitas Gavėnas LŽ pasakojo, kad kiek prasčiau Suvalkijos laukuose atrodo tik vasariniai rapsai - jiems truputį pakenkė birželio pradžioje itin gausūs lietūs - kai kur rapsai nuo drėgmės pertekliaus pradėjo gelsti. Tačiau pastarosios dvi savaitės buvo kur kas sausesnės, todėl tikimasi, kad didelės įtakos drėgmė nepadarys – augalai atsigaus. „Manyčiau, kad galima laukti panašaus derliaus kaip ir pernai, nors prognozuoti dar labai anksti – neaišku, ko galima tikėtis iš gamtos“, - LŽ teigė ir pats ūkininkaujantis V.Gavėnas.

Aleksandro Stulginskio universiteto profesoriaus, UAB „Agrochema“ Rinkodaros skyriaus vedėjo habilituoto daktaro Gvido Šidlausko teigimu, nors pavasaris šiemet vėlavo, pastaruoju metu palankios meteorologinės sąlygos leido augalams pasivyti įprastą augimo lygį, koks būdavo tokiu metų laiku. „Pavasarį ir pats maniau, kad šie metai žemdirbiams gali būti prasti. Tačiau dabar mano nuomonė jau keičiasi – javai peržiemojo idealiai, rapsai – beveik idealiai. Ir dabar labai palankios sąlygos augalams vešėti“, - kalbėjo G.Šidlauskas. Anot jo, dabartinė laukų būklė leidžia tikėtis, kad šiemetis grūdinių kultūrų derlius Lietuvoje gali būti labai panašus į pernykštį, kai prikulta 4,7 mln. tonų grūdų, arba per 1 mln. tonų daugiau nei ankstesniais metais.

Tai daugiausia pasiekta dėl didesnio derlingumo. Pernai Lietuvoje iš hektaro vidutiniškai prikulta 3,9 tonos grūdų, o ankstesniais metais derlingumas buvo 1 tona mažesnis.

Pasirinko tris kultūras

Pačiame Vilkaviškio rajono ir Lietuvos pakraštyje, visai netoli sienos su Kaliningrado sritimi plyti Matlaukio kaime ūkininkaujančių tėvo ir sūnaus – Juliaus ir Roberto Mickevičių kviečių bei kukurūzų plotai.

Kaip LŽ teigė J.Mickevičius, šiemet jiedu su sūnumi vasariniais kviečiais užsėjo apie 600 hektarų, dar tiek pat iš rudens užsėta žieminiais kviečiais, o apie 400 hektarų skirta kukurūzams. „Šios trys kultūros yra pagrindinės, iš jų ir gyvena mūsų ūkis. Tikimės, kad jos mūsų nenuvils. Kol kas nematyti, kad javams lietūs būtų pakenkę, tik kukurūzai kai kur truputį priplakti prie žemės, gal kiek pakeitę spalvą, bet, tikiuosi, atsigaus“, - tvirtino jau beveik du dešimtmečius ūkininkaujantis J.Mickevičius.

Pasak jo, pernai tiek javų, tiek ir kukurūzų derlingumas buvo nemenkas. Iš hektaro kūlė po 6 tonas kviečių ir 8 tonas kukurūzų. Ūkininkai turi grūdų džiovinimo ir valymo įrangą, jiems saugoti pritaikytus sandėlius, kuriuose telpa iki 10 tūkst. tonų grūdų. Todėl supirkėjams bei perdirbėjams ūkis parduoda tik visiškai sausus ir be jokių priemaišų grūdus, kad patirtų kuo mažiau nuostolių. Dar ir šiomis dienomis pernykštis derlius iš Mickevičių aruodų keliauja pas supirkėjus. „Grūdus parduodame pavasarį, vasaros pradžioje, kai jų paklausa padidėja“, - sėkmės paslaptimis dalijosi ūkininkas.

Anot jo, dar vienas sėkmės raktas – auginti tai, kam geriausiai esi pasiruošęs ir kam labiausiai tinkamos žemės. Anksčiau tiek jis, tiek ir sūnus savo ūkiuose sėdavo rapsų ir cukrinių runkelių, tačiau šių kultūrų palaipsniui atsisakė, kaip nelabai pelningų ir jų ūkiams ne itin pasiteisinusių.

Dalija pavojingus patarimus

Ne tik gamta žemdirbiams, belaukiantiems didelio derliaus, gali iškrėsti pokštų. Pasak J.Mickevičiaus, pakenkti derliui gali patys ūkininkai, kurie užkibs ant po ūkius zujančių įvairių „konsultantų“ jauko. „Kai kurie jų, prisidengdami garsių firmų vardais, ūkininkams įsiūlo pirkti nežinia kokių trąšų, nežinia kokių augalų apsaugos priemonių. Tad kiekvienas ūkininkaujantis turi pats galvoti ir skaičiuoti“ – įsitikinęs ūkininkas. J.Mickevičiaus nuomone, prisiskaitęs rekomendacijų gali prisipirkti įvairių trąšų, augalų apsaugos priemonių, bet pirmiausia reikia skaičiuoti, ką apsimoka daryti, o ko – ne. „Kas iš to, kad prieš kaimyną pasipuikuosi labai gausiu derliumi ir gražiais pasėlių plotais, jei jie neduos pelno?“ - perspėjo jis.

Vilkaviškio rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas V.Gavėnas LŽ teigė, kad dabar žemdirbiai įvairias trąšas, kitas chemines medžiagas naudoja jau kur kas protingiau ir racionaliau nei prieš dešimtmetį. Čia praverčia organizuojamos įvairios lauko dienos, per kurias mokslininkai ir įvairių priemonių tiekėjai moko ūkininkus, kaip tinkamai tas priemones naudoti, kad būtų gauta kaip galima didesnė nauda, nedarant žalos aplinkai.

Siūlo pasitikėti mokslininkais

A.Stulginskio universiteto profesorius G.Šidlauskas šiemet važinėdamas po ūkininkų laukus jau gerokai mažiau mato pertręštų – pageltusių laukų arba netolygiai patręštų, kai augalų vešlumas per lauką „banguoja“ juostomis. Todėl jis mano, jog ūkininkai išmoko augalams duoti optimalų trąšų, ypač azoto, kiekį. Tai bus naudinga prieš derliaus nuėmimą – pasėliai neišguls, juos mažiau puls ligos, mažiau reikės fungicidų, kitų augalų apsaugos priemonių. Mažiau bėdų bus nuimant derlių.

„Šiemet per seminarus žemdirbiams ne kartą kalbėjau ir siūliau gerai pagalvoti, ar verta naudoti tam tikrus preparatus, gerai įsitikinti, ar tikrai dirvai, augalams jų reikia. Pirkdami trąšas ūkininkai daug derasi ir dėl 5 litų, bet praranda šimtus pirkdami visai nebūtinus preparatus, kurie toli gražu ne visada reikalingi laukams ir augalams. Čia panašiai kaip su druska į sriubą: jei truputį įsidėsi - viskas bus gerai, bet jei padauginsi – sriubos nebevalgysi“, - kalbėjo G.Šidlauskas.

Pasak mokslininko, dažniausiai eksperimentuoti linkę nedaug patirties turintys ūkininkai. Mat jie stengiasi, kad užaugtų gausus derlius, nori išbandyti naujas priemones, bet kai kada tokie bandymai neduoda laukiamo rezultato. Todėl, G.Šidlausko teigimu, ūkininkai turėtų bandymus palikti mokslo įstaigoms, o patys naudotis jų rekomendacijomis, patarimais ir metodika.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"