TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vasaros vėjai pučia skalbykloms pajamas

2012 05 15 7:34

Atšilus orams privačiose skalbyklose užsakymų padaugėja 50 procentų. Nors ir pritrūksta darbo rankų, jos vis dar skundžiasi, kad lietuviai pernelyg įpratę skalbtis patys, tiesa, lyginti skalbinius jie vis dažniau patiki skalbykloms.

Gegužę privačiose skalbyklose prasideda darbymetis - į viešbučius, restoranus, kavines atvyksta pirmieji didesni turistų srautai, tad tenka intensyviau švarintis. Pajutę šilumą ir gyventojai pasiryžta kapitaliniam skalbimui.

Šiuo verslu vien sostinėje užsiima apie 18 bendrovių. Verslo klientų - viešbučių, kavinių, kirpyklų - šioms skalbykloms netrūksta, tačiau jos norėtų sulaukti daugiau gyventojų. Kaip teigia skalbėjai, nors kartą išbandę tokias paslaugas žmonės įpranta jomis naudotis.

Pritrūko skalbėjų

Dvi skalbyklas "Fėja skalbėja" turinčios UAB "Atidė" direktorė Edita Mackevičienė LŽ sakė, kad kasmet gegužę jos skalbyklos užverčiamos maišais su patalyne, užuolaidomis, staltiesėmis, marškiniais. "Lyg pamojus burtų lazdele - kasmet gegužę mūsų darbo krūvis išauga 50 procentų. Net padaviau skelbimą, kad priimu naują darbuotoją, nes nebespėjame suktis", - pasakojo ji.

E.Mackevičienė teigia, kad šiuo metų laiku skalbinių daugiau surenkama ne tik iš viešbučių bei kavinių, bet suaktyvėja ir pavieniai gyventojai. "Sulaukę tikrosios šilumos žmonės nukabina užuolaidas, keičia patalynę, vyrai po žiemos išsitraukia iš spintų marškinius. Dabar kasdien atiduodama skalbti vidutiniškai apie 50 kg skalbinių", - dėstė ji.

"Atidės" direktorė pripažįsta, kad Lietuvoje nėra visuotinai populiaru skalbti drabužius ne namie. "Dažname bute dabar yra automatinė skalbyklė. Vis dar sunku įtikinti lietuvius, kad ne tik duonos nebūtina patiems kepti namie, bet ir skalbtis - kiekvienas turėtų dirbti savo darbą. Tačiau tie žmonės, kurie bent kartą užsuka į skalbyklą, žiūrėk - po kiek laiko grįžta vis su kitokiu skalbinių maišo turiniu", - džiaugiasi ištikimais klientais ji.

E.Mackevičienė tvirtina, kad pastaruoju metu dažnai apsilanko vyrų, nešinų marškiniais. Mat cheminio valymo įmonės už vienų marškinių valymą ima 12-14 litų, o juos išskalbti, išlyginti ir pakabinti ant pakabos maiše kainuoja 7 litus.

"Galbūt vyrai juos gali išsiskalbti ir patys, tačiau išsilyginti pritrūksta laiko. Vėliau matai, kad tas pats vyras atneša ir patalynę, ir džinsus, ir kojines. Taip klientai pajunta patogumą ir pripranta prie mūsų", - pastebi direktorė.

Anot E.Mackevičienės, didžiąją "Fėjos skalbėjos" skalbyklų apyvartos dalį sudaro patalynė ir marškiniai. Kadangi skalbiniams specialiai naudojamas minkštas vanduo, nesunkiai išskalbiamos vyno, kavos dėmės, tik kraujo dėmėms esą prireikia daugiau laiko.

Svarbiau laikas nei pinigai

UAB "Delitas" direktorius Vidas Bazevičius LŽ sakė, kad pernai dviem pamainomis skalbėjai dirbo birželio-rugpjūčio mėnesiais. Maža skalbykla save vadinanti bendrovė per parą išskalbia ir išlygina apie 800 kg skalbinių. "Jeigu klesti turizmas, ir mums gerai. Jei turizmas apmiręs, ir mums liūdnoka. Jaučiame turistų srautų pajudėjimą, bet tikimės, kad jų bus dar daugiau. Skirtumas tarp išskalbtų skalbinių pagal apimtį kilogramais žiemą ir vasarą yra 50 proc.", - palygina jis.

Norėdama atlikti daugiau užsakymų sezono metu bendrovė ieško papildomų darbo rankų. "Reikia darbuotojų surasti, o rudeniop tenka juos paleisti. Kiekvienais metais ta pati problema", - pasakojo jis. Per šešiolika metų "Delita" jau "užgyveno" apie 10 ištikimų verslo klientų - viešbučių, restoranų, poilsio bazių.

Kalbėdamas apie klientus gyventojus V.Bazevičius tvirtina, kad pagrindinį nuolatinių klientų srautą sudaro didesnes pajamas gaunantys žmonės. "Pasiturintys klientai atneša mums skalbti viską - nuo kojinių iki užuolaidų. Jiems laikas svarbesnis negu keli sutaupyti litai skalbiant namie. O pensinio amžiaus ir vidutines pajamas gaunantys žmonės turi savo skalbimo mašinas ir į skalbyklą užsuka tik retsykiais. Pasitaiko pensininkų, kurie porą kilogramų skalbinių atneša ir vėl pasirodo po mėnesio", - pasakojo jis. Bendrovė laikosi tradicijos nuolatiniams klientams suteikti nuolaidų Kalėdų, Velykų ir kitų švenčių proga.

Jis sakė, kad tarp Vilniuje veikiančių skalbyklų konkurencija aštri, o tai visas verčia užtikrinti gerą paslaugų kokybę, tad didžiausią įtaką klientams turi paslaugos kaina, svarbios tampa ir nuolaidos.

V.Bazevičiaus nuomone, žmonės mielai naudotųsi skalbyklų paslaugomis, jeigu išgalėtų, vienintelis dalykas, kuris paskatintų gyventojus aktyviau naudotis skalbyklomis, būtų didesnės pensijos ir dirbančiųjų pajamos.

Ištikimybė už kokybę

Patiems klientams skalbinių į skalbyklą nešti nė nebūtina - įmonės, siekdamos patraukti ir išlaikyti klientus, paima juos iš namų, didesnius skalbinių kiekius - nemokamai. Žinoma, skalbėjai teigia dėl 1,5 kg iš sostinės centro iki Naujos Vilnios nevažiuojantys, nes paimant ir grąžinant skalbinius reikia keturis kartus nuvažiuoti tą patį atstumą. Įmonės, aptarnaujančios rimtus verslo klientus, dirba su labai dideliais kiekiais skalbinių, be to, turi užtikrinti nepriekaištingą paslaugų kokybę. Tai patvirtina ir jų klientai.

Skandinaviško stiliaus trijų žvaigždučių viešbučio "Rinno" vadovas Rimgaudas Balaiša neslėpė, kad renkantis skalbėjus svarbiausia yra paslaugų kokybė. "Kam rūpi ta kaina, jeigu nebus kokybės. Viešbučiui svarbiausia garantuota skalbimo paslaugos kokybė", - sakė jis. Viešbučio vadovas teigia negalįs pasakyti, kiek per mėnesį išleidžiama skalbimo paslaugoms, tačiau patikino, kad į skalbyklą patalynę priduoda kasdien dideliais maišais: vieną dieną juos paima, kitą - grąžina. "Skalbimo paslaugomis naudojamės visus metus, aišku, sezono metu, kai turime daugiau turistų, skalbinių kiekis dar labiau išauga. Juk tai priklauso nuo viešbučio užimtumo", - sakė jis.

Kiekviena skalbimo įmonė ne tik stengiasi įtikti klientams, bet ir pati renkasi juos pagal savo darbo stilių. Skalbyklų "Fėja skalbėja" vadovė sakė, kad verslo klientai naudingi tuo, kad dėl jų įmonė nuolat turi užsakymų. Be to, jų šių klientų aptarnavimo sąnaudos mažesnės, nes, pavyzdžiui, viešbučiai patalynę skalbia kasdien, todėl esą jai išplauti reikia mažiau laiko negu gyventojo atneštai patalynei, kurios šis nekeitęs dvi ar daugiau savaičių.

Tuo metu Liudos Lukoševičienės individualioji įmonė skalbimo paslaugas teikia tik gyventojams ir mano, kad su jais dirbti yra naudingiau. Nedidelės skalbyklos savininkė paneigia mitą, kad lietuviai nemėgsta savo skalbinių skalbti skalbyklose. Anot jos, yra nemažai tokias paslaugas pasirinkusių žmonių, ypač tų, kurie turi didesnius namus, daugiau lovų. Yra ir tokių, kurie išsiskalbia patys, o išlyginti skalbinius atiduoda skalbyklai.

"Jeigu patalynė 2 metrų pločio, patiems nelabai sekasi ją namie su lygintuvu išlyginti. Lyginimo paslauga kainuoja tik kelis litus už kilogramą. Į mus besikreipiančių žmonių vis daugėja. Vieni per kitus sužino - mūsų klientai rekomenduoja savo draugams, pažįstamiems", - apie savo individualų verslą pasakoja savininkė.

Kainas lemia ir veiklos forma

Vis dėlto paslaugų pasiūlą ir jų kainas lemia ne tik verslininkų norai, bet ir jų galimybės. Stambesnės įmonės ir klientus aptarnauja stambesnius, ir kainas nustato didesnes - jose atsispindi tiek įvairios jų išlaidos, tiek sumokami mokesčiai. O mažieji dirba su smulkiais klientais ir stengiasi jiems pasiūlyti kuo mažesnes kainas. Klientai tai greitai pastebi.

Sergančius tėvus prižiūrinti LŽ skaitytoja Ona sakė, kad atradusi skalbyklos paslaugas liko patenkinta sumažėjusiu namų ruošos krūviu, o pirmenybę greitai atidavusi kokybiškoms, bet pigesnėms paslaugoms. "Išsirinkau kelias skalbyklas, išbandžiau visų jų paslaugas ir apsistojau ties viena individualia įmone, nes jos paslaugų kainos mažesnės negu uždarųjų akcinių bendrovių", - dėstė ji. Moteris dažniausiai atiduoda skalbti patalynę, tėvų drabužius - pririnkusi apie 10 kg, paskambina skalbėjai, ši atsiunčia vairuotoją, kuris paima skalbinius nemokamai ir po trijų keturių dienų atveža švarius, išlygintus ir kvepiančius. Ona sakė už 5 kg išplautų skalbinių mokanti apie 25 litus. "Kiti prašo 7 litų už skalbinių kilogramą, o aš moku pigiau", - aiškino savo pasirinkimą moteris. Daugelyje didesnių skalbyklų gyventojui išsiskalbti 5 kg skalbinių, pavyzdžiui, porą patalynės komplektų ir kelis rankšluosčius, kainuoja apie 35 litų.

L.Lukoševičienė tikino, kad steigti individualiąją įmonę jai pasirodė  paprasčiau negu uždarąją akcinę bendrovę. "Man nereikėjo tūkstančių litų investicijų - nenorėjau įšaldyti pinigų. Ir taip šis verslas - ne aukso kasyklos. Nors užsakymų daugėja, bet labai pabrango elektra, o mažai skalbyklai tai labai aktualu. Dabar už elektrą sumokame apie 3 tūkst. litų per mėnesį, o žiemą sąskaita buvo per 4 tūkst. litų. Dirbame, kad tik algas užsidirbtume. Sumoki atlyginimus porai darbuotojų, dar mokesčius - ir viskas. Duonai ir už butą susimokėti užtenka", - liūdnai skaičiavo verslininkė.

Didesnių įmonių apyvarta ir pajamos didesnės, bet "Fėjos skalbėjos" vadovė apie įmonės pajamas sakė, kad šiuo metu jos pasiekė 2007-2008 metų lygį. "Kaip ir visi kiti 2009-2010 metais patyrėme nuosmukį, o dabar augame", - sakė E.Mackevičienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"