TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Veikiau užmerks akis, nei boikotuos

2014 05 06 6:00
Pavieniai vartotojai atsisakė "Viasat" paslaugų, kai įmonė nusprendė nenutraukti rusiškų kanalų transliacijos. LŽ archyvo nuotrauka

Boikoto akcijos, nukreiptos į socialiai neatsakingą verslą, užsienyje yra įprastas reiškinys. Tačiau Lietuvoje retas gyventojas prisimintų sėkmingą iniciatyvą boikotu nubausti prasikaltusią kompaniją ir taip pademonstruoti savo pilietiškumą. Įvykiai Ukrainoje ir informaciniai karai šį mūsų visuomenės bruožą tik paryškino.

Pastaruoju metu diskusijas apie gyventojų pilietinę pareigą boikotuoti socialiai neatsakingą verslą sukėlė skaitmeninės palydovinės televizijos operatorė „Viasat“, nusprendusi nesilaikyti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimo, patvirtinto teismo, ir toliau transliuoti rusiškų kanalų „NTV Mir Lithuania“ ir „RTR planeta“ programas. Tačiau gyventojų pasipiktinimas kompanijos pozicija boikotu nevirto: jos paslaugų atsisakė tik vienetai vartotojų.

„Viasat“ Viešųjų ryšių vadovas Gediminas Galkauskas LŽ prisipažino, kad pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje pasigirdus diskusijoms apie žodžio laisvę ir propagandą, sulaukta įvairių klientų reakcijų. Vieni sakė svarstysiantys galimybę atsisakyti paslaugų, jei kompanija tęs rusiškų kanalų transliacijas, tačiau buvo ir tokių, kurie laikėsi priešingos pozicijos.

„Naujų klientų atėjimas ir senų sutarčių pasibaigimas yra kasdienis procesas, todėl sunku vertinti, dėl kokių konkrečių priežasčių žmonės nusprendė nepratęsti sutarties. Iki šiol buvo keli atvejai, kai klientai atsisakė paslaugų dėl to, kad nepritaria mūsų pozicijai dėl rusiškų kanalų transliacijų. Tokia nuomonių įvairovė yra visiškai natūrali. Gerbiame žodžio laisvę, siūlome daugybę įvairių kanalų ir taip užtikriname nuomonių įvairovę. Klientai turi visas galimybes patys priimti sprendimus, kokius kanalus žiūrėti“, - LŽ teigė G.Galkauskas ir pridūrė, esą kai kurie klientai skambina ir palaiko kompanijos poziciją užtikrinti nuomonių įvairovę: "Todėl tikime, kad gerbdami žodžio laisvę elgiamės teisingai."

Generalinė prokuratūra pirmadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl palydovinės televizijos „Viasat“, kuri, kaip įtariama, retransliavimo veikla Lietuvoje užsiima be licencijos ir retransliuoja šalyje laikinai uždraustus Rusijos televizijos kanalus. Pagal Baudžiamąjį kodeksą už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine ar profesine veikla gali būti baudžiamas ir juridinis asmuo. Apie sprendimą prokuratūra informavo pareiškėjus - Lietuvos kabelinės televizijos asociaciją ir Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociaciją. Ikiteisminį tyrimą pavesta organizuoti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorams.

Kai Lietuvos radijo ir televizijos komisija keliems mėnesiams Lietuvoje sustabdė dalies programų retransliavimą per kanalus „NTV mir“ ir „ RTR Planeta“, „Viasat“ teigė, kad jai šie draudimai negalioja, nes bendrovė registruota Estijoje ir dėl to jai esą nereikalingos licencijos. Anksčiau prokurorai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos radijo ir televizijos komisijos skundą dėl rusiškų programų retransliavimo aiškindami, kad „Viasat“ veikloje yra ne baudžiamojo, o administracinio pažeidimo požymių.

Naudingiau nei raginimai

Bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius Gintas Umbrasas pabrėžė, kad lietuviams įprasta labiau rūpintis savo ir savo šeimos interesais nei visuomeniniais reikalais, todėl jie nelinkę vienytis ir, pavyzdžiui, boikotu išreikšti savo poziciją. Pašnekovas neslėpė ir pats dėl politinių sumetimų norintis atsisakyti „Viasat“ paslaugų. Tačiau tai padaryti delsia dėl nepatogumų. „Paslauga suorganizuota taip, kad ją būtų lengva užsisakyti, bet labai sunku atsisakyti“, - sakė pašnekovas. Tačiau pripažino, kad jo, kaip vartotojo, elgesys, atsisakant kompanijos paslaugų, būtų veiksmingiausias būdas skatinti bendrovės socialinę atsakomybę. Juk ji daug labiau pasimokytų ne auklėjama Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, o dėl savo sprendimo netekusi reikšmingos dalies vartotojų.

Tiesa, į prieštaringai vertinamą „Viasat“ sprendimą sureagavo ne tik pavieniai gyventojai, bet ir verslas. Antai buitinės elektronikos prekybos tinklas „Avitela“ balandžio viduryje sustabdė „Viasat“ paslaugų pardavimą. Bendrovės „Avitelos prekyba“ generalinis direktorius Algirdas Mitalas pareiškė, kad nenori platinti priemonių, kurios dalyvauja informaciniame kare, ir tokiu būdu išreiškia pilietinę poziciją.

Į Ukrainos įvykius nereaguoja

Rinkdamiesi prekes, lietuviai vangiai išreiškia savo poziciją ir dėl įvykių Ukrainoje, nors, kaip teigė prekybos tinklo „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis, nežymių pokyčių pirkinių krepšelyje esama. Anot jo, kovo mėnesio pardavimo duomenys rodo, kad per metus iš rusiškų prekių labiausiai sumažėjo rusiško alkoholio, arbatos, rafinuoto saulėgrąžų aliejaus pardavimas. Tuo pat metu rusiško pieno produktų ir dešros pardavimas nemažėjo, o kitų produktų pardavimas išliko gana stabilus arba šiek tiek didėjo.

„Sunku pasakyti, ar rusiškos ir ukrainietiškos produkcijos pardavimo pokyčiai labiau susiję su vidiniais mūsų įmonės sprendimais, akcijomis ir produkcijai taikomomis nuolaidomis, ar politiniais įvykiais pasaulyje. Lygindami rusiškų ir ukrainietiškų prekių pardavimą matome, kad pastarųjų parduodame daugiau. Tačiau manome, kad taip yra dėl patrauklesnių produktų kainų ir patogesnės prekių distribucijos“, - teigė A.Petraitis.

J.Gineikienė / LŽ archyvo nuotrauka

Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Rinkodaros katedros tyrėja dr. Justina Gineikienė pastebėjo, kad Lietuvos gyventojai patiria įdomų fenomeną: viena vertus, jų šiandieninė socialinė tapatybė yra europietiška ir persmelkta priešiškų nuostatų Rusijai. Tačiau tuo pat metu egzistuoja ir kita tapatybė – teigiamos emocijos praeičiai, kurios pasireiškia kaip nostalgija. „Kai kalbame apie Rusijoje pagamintų prekių pirkimą, - šios dvi tapatybės persidengia ir konfliktuoja. Ankstesni tyrimai parodė, kad tokiu atveju atsiranda ambivalencija – ir teigiami, ir neigiami jausmai to paties objekto atžvilgiu“, - sakė ji.

Anot pašnekovės, įdomu tai, kad rusiškas prekes lietuviai dažnai suvokia kaip savas, o ne kaip užsienio prekes. Tačiau palyginus, kas turi stipresnės įtakos pasirinkimui, – nostalgija ar priešiškumas - matyti, kad dominuoja priešiškumas. "Ši tendencija turėtų būti dar stipresnė dabar, stebint įvykius Ukrainoje. Tokie tyrimo rezultatai paaiškina ir priešiškos valstybės įmonių veikimo strategiją. Jos savo prekėms renkasi „tylųjį“ įėjimą į rinką, nes plati nostalgiškų prekių reklama sukeltų ne tik nostalgiškus, bet ir priešiškus jausmus“, - sakė pašnekovė.

Prekybos tinklas atsitiesė

Dr.J.Gineikienė pabrėžė, kad boikotas yra panašus į komunikacijos kampaniją, kurios sėkmė priklauso nuo to, kiek pastangų įdeda organizatoriai, kiek tema aktuali žmonėms ir kaip plačiai matomos žinios boikotuoti. „Gerai organizuoti boikotai gali turėti stiprų poveikį. Aktualūs įvykiai ir plačiai skambantys kalbėjimai, raginantys boikotuoti, gali paskatinti boikotą. Pavyzdžiui, po Rygos įvykių Latvijoje kilęs rezonansas turėjo įtakos „Maxima“ pardavimui Latvijoje. Tačiau Lietuvoje, kai kalbame apie tam tikrų įmonių boikotą, dažniausiai apsiribojama siauromis iniciatyvomis ar pavieniais pasisakymais. Todėl žmonės paprasčiausiai neišgirsta raginimų boikotuoti ar nesupranta jų kaip svarbių“, - sakė ji.

Po to, kai lapkričio 21 dieną Latvijoje įgriuvo prekybos tinklo "Maxima" parduotuvės lubos ir nusinešė mažiausiai 54 gyvybes, Latvijoje socialiniuose tinkluose netruko pasirodyti raginimų nieko nepirkti „MAXIMA Latvija“ parduotuvėse, kol nebus nubausti tragedijos kaltininkai. "Maxima Grupė" nurodė, kad apyvarta pirmais šių metų mėnesiais Latvijoje sumažėjo vidutiniškai 5 procentais.

Boikotas šiam prekybos tinklui buvo paskelbtas ir socialiniuose tinkluose Lietuvoje. Tačiau prekybos tinklui vis dėlto pavyko atsitiesti ir išsaugoti klientų pasitikėjimą. „Praėjusių metų pabaigoje Latvijoje, Zuolitūdėje, įvykusi skaudi nelaimė sukrėtė visą „Maxima“ įmonių grupę. Pirmosiomis savaitėmis po įvykusios nelaimės mūsų įmonės darbuotojai, klientai ir visi tie, kurie sekė įvykius Latvijoje, jautė apmaudą, gailestį ar netgi pyktį. Tai buvo labai natūralios žmogiškos emocijos. Tačiau tvyrojusiai įtampai nuslūgus įmonės MAXIMA LT gyvenimas grįžo į įprastą ritmą“, - LŽ sakė bendrovės MAXIMA LT generalinis direktorius Arūnas Zimnickas.

Vidurinioji klasė per menka

O.Lapinas / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Psichoterapeutas Olegas Lapinas įsitikinęs, kad vartotojų aktyvumas, dalyvaujant įvairiose protesto ar boikoto akcijose, susijęs su žinojimu, kad jie turi galią kai ką pakeisti. Toks požiūris būdingas senoms vartojimo kultūroms, todėl Lietuvoje vartotojai pirkimo proceso metu yra gana pasyvūs ir daugiau rūpinasi tuo, kad prekė nugultų į jo pirkinių krepšelį.

„Kai vartotojas gyvena šalyje, kur vartojimo kultūra sena, jis jaučiasi to proceso šeimininkas. Patyręs, kad pirkimo procesui gali sėkmingai daryti įtaką, vartotojas tampa aktyvus ir gali drąsiau pakeisti prekę kita, reikalauti kokybės. Tačiau lietuviams svarbu, kad įvyko pats pirkimo procesas, o ne tai, ar jis įvyko teisingai, sąžiningai. Iš esmės tai yra tarybinės ideologijos požiūris, kai pardavėjas buvo visada teisus, o pirkėjas turėjo prie jo prisitaikyti, kad gautų deficitinę prekę“, - svarstė pašnekovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad vartotojų sąmoningumui įtakos turi gyvenimo lygis. Mat jei kaina pirkėjui yra lemiamas veiksnys, tada jis ieško, kur prekę galėtų įsigyti pigiau, ir sumažina kokybės reikalavimus. „Tačiau jei vidurinioji klasė yra stipri ir kaina jai neturi tokios didelės reikšmės, ji tampa reiklesnė ir gali subręsti protesto akcijai. Manau, kad dėsningai padaugėti protesto akcijų gali padidėjus ir sustiprėjus viduriniajai klasei. Tuomet ji dažniau reikš savo pilietinę nuomonę, tad ir verslas turės pasitempti“, - sakė O.Lapinas.

Rinkodaros specialistė dr.J.Gineikienė taip pat atkreipė dėmesį, kad prekių pasirinkimą smarkiai lemia gyventojų įpročiai, jautrumas kainai, bendras pilietiškumo jausmas ir tai, kiek pastangų pareikalauja dalyvavimas boikoto akcijoje. Todėl daugelyje pasaulio šalių tyrimai atlikti rodo, kad dažnai žmonių nuostatos skiriasi nuo elgesio. Pavyzdžiui, gyventojas gali deklaruoti neigiamą požiūrį į tam tikrus reiškinius, tačiau tai nebūtinai taps prekių boikotu.

Kelia aukštą kartelę

Užsienyje, ypač Vakarų Europos šalyse, vis dažniau pasigirsta kalbų apie etišką vartojimą ir kompanijų boikotus dėl netinkamo šių elgesio. Taip teigė rinkodarą Lankasterio universitete (Jungtinė Karalystė) dėstanti dr. Laura Šalčiuvienė. Verslo kompanijos - dažniausiai milžiniškos ar tarptautinės - dažniausiai tampa boikotų objektais dėl miglotos verslo praktikos.

Antai judėjimas už gyvūnų teises „Naturewatch“ kompanijai „L‘Oreal“, taip pat „Body Shop“, yra pareiškęs ilgalaikį boikotą už kosmetikos bandymuose išnaudojamus gyvūnus. Panašių kaltinimų yra sulaukusi ir kompanija „Procter and Gamble“, neva ji, gamindama kosmetiką, buitinius gaminius ir gyvūnų ėdesį, gaminius išbando su gyvūnais. Boikoto kampanija pradėta 2003 metais, kai tarptautinės organizacijos PETA tyrėjas pateikė daug rimtų kaltinimų dėl gyvūnų išnaudojimo. Jis teigė, esą laboratorijoje šunys laikomi uždaryti plieniniuose narvuose ir cementinėse celėse, o po žiaurių bandymų paliekami kankintis be jokios veterinarų priežiūros ir pan.

Tuo metu kompaniją „Amazon“ raginama boikotuoti dėl to, kad ši neva taiko agresyvų mokesčių planavimą ir yra labiausiai mokesčių nemokanti įmonė Jungtinėje Karalystėje. Teigiama, kad ji, kaip ir kai kurios kitos kompanijos milžinės („Google“, „Starbucks“), Europoje generuoja milijardus eurų pajamų, tačiau savo mokestinę naštą sumažina ir pelną perkelia į kitas valstybes nares, kur mokestinės sąlygos esti palankesnės. Vartotojai kviečiami aktyviai prisidėti prie šios akcijos ir demonstruoti paramą, pavyzdžiui, kompanijai siųsti e.laiškus ir pranešti apie sprendimą prisidėti prie boikoto, taip pat pirkti knygas ir kitas prekes iš knygynų ir kitų e.parduotuvių, sąžiningai mokančių mokesčius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"