TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Veislininkystė: investicijos į kokybę

2014 05 08 6:00
Ūkininkai pasigenda aktyvesnio bendradarbiavimo ne tik tarp institucijų bet ir su pačiais žemdirbiais LŽ archyvo nuotrauka

Nacionalinės gyvulininkystės sektoriaus plėtros programos tikslas – užtikrinti ūkininkams pajamas, o vartotojams – geros kokybės produktus. Neturint gerai veikiančios veislinių gyvūnų priežiūros sistemos, pasiekti šių tikslų būtų sudėtinga. Ūkininkai ir valdininkai sutaria, kad permainos veislininkystės srityje reikalingos, tačiau šio galvosūkio sprendimus mato nevienodai.

Neseniai pradėjęs eiti pareigas Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos (VGVPT) viršininkas Vilius Rekštys įsitikinęs, kad veislininkystės sistema turėtų būti laisvanoriška, asocijuota, valstybės reglamentuojama, palaikoma, remiama ir būtinai kontroliuojama.

„Gyvulių veislininkystės negalima traktuoti kaip atskiros ūkio veiklos krypties. Tai yra mokslinių ir gamybinių, teorinių ir praktinių, be to, veterinarinių priemonių visuma. Siekiama, kad gerėtų ekonomiškumas, konkurencingumas, produkcijos kokybė, išliktų gyvulių genetinė įvairovė, didėtų jų produktyvumas ir nenukentėtų sveikatingumas. Tai - tiesioginis įrankis ūkių gyvulių bandų produktyvumui gerinti, taip pat ir pajamas didinti" - sakė nesenai pareigas pradėjęs eiti naujasis VGVPT vadovas V.Rekštys.

Būdas gyventi ekonomiškiau

V.Rekštys teigia, kad veislininkystė dabartinėmis sąlygomis – pirmiausia mokymasis gyventi ekonomiškiau. Valstybė siekia, kad vėl būtų iš dalies kompensuojamos veislinių gyvulių įsigijimo sąnaudos, remiama produkcijos kokybės tyrimų veikla. „Deja, ne visada ūkininkai supranta, kad valstybės parama, pavyzdžiui, kiaulių produktyvumo kontrolės srityje, ne tik duoda naudą selekciniam procesui, bet ir sutaupo lėšų“, - tikino pašnekovas.

Jau esą parengti gyvulių kilmės knygų vedimo, veislininkystės institucijų pripažinimo nuostatų, produktyvumo kontrolės ir vertinimo taisyklių projektai, kurie užtikrins griežtesnę veislinių gyvulių atranką, taigi – geresnę kokybę.

Veislininkystės sistemos pagrindas, valdininko nuomone, turėtų būti gerai organizuota ir kvalifikuotai dirbanti gyvulių augintojų organizacija – asociacija. Ji turėtų organizuoti selekcijos programas, kuriose atsispindėtų pagrindinio veislininkystės dalyvio - gyvulių augintojo - tikslai ir lūkesčiai.

Ilgas ir nenutrūkstantis procesas

Veislinių gyvulių įsigijimas buvo remiamas tol, kol leido ES teisės aktai. Nacionalinės 2014–2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programos 2014-2016 metų priemonių įgyvendinimo plane numatytas kasmetinis lėšų, skirtų kilmės knygoms, gyvulių genetinei kokybei nustatyti, parodoms, konkursams ir mugėms organizuoti, didėjimas.

„Kol kas svarbu tikslingai panaudoti numatytą finansavimą, - sakė V.Rekštys. - Produktyvumo kontrolę skatiname, o dabar dar ją ir susiejame su investicinės paramos gavimo prioritetu. Paramos programose ateičiai atsispindi ne tik ūkių poreikiai, bet ir valstybės strateginiai uždaviniai, gyvulininkystės plėtros programos siekiai, taip pat derinamos finansinės paramos skyrimo galimybės tiek iš ES, tiek ir iš Lietuvos valstybės biudžeto.“

Veislininkystės procesas, VGVPT viršininko teigimu, ilgas ir nenutrūkstantis. Šioje srityje nelengva pasiekti staigaus rodiklių pagerėjimo, bet galima greitai sugadinti dešimtmečiais dirbtus darbus. „Veislininkystės darbas turi būti nukreiptas gerinti genetinį potencialą, atsižvelgiant į selekcinį diferencialą, skirtingų veislių vertinimus. Svarbu remti inovacijų diegimą. Artimiausioje ateityje reikėtų apsvarstyti galimybę diegti naujausius selekcijos metodus – pavyzdžiui, gyvulių genominį vertinimą ir genominę selekciją“, - kalbėjo V.Rekštys.

Procesai sukasi per lėtai

Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius Edvardas Gedgaudas mano, kad pagrindinė problema yra ta, jog darnus veislininkystės mechanizmas neveikia visose gyvulininkystės šakose, procesai sukasi labai lėtai.

„Nors selekcinis darbas yra ilgas ir nuolat kintantis procesas, tačiau šią veiklą galima ir reikia padaryti intensyvesnę. Gyvulininkystė yra viena iš pagrindinių žemės ūkio veiklų Lietuvoje, taigi skaidrumas ir matoma akivaizdi selekcijos nauda gali paskatinti didesnę gyvulininkystės plėtrą", - kalbėjo E.Gedgaugas.

Jo teigimu, privataus sektorius galimybės paveikti šią plėtrą labai mažos. „Valstybės institucijų problema yra ta, kad jos nespėja su ūkių poreikiais, verslumu, todėl jų priimti pavėluoti sprendimai būna jau nenaudingi, o kartais ir stabdo sektoriaus plėtrą. Būtinas aktyvesnis bendradarbiavimas ne tik tarp institucijų, bet ir su žemdirbiais. Apie tai daug kalbama, bet padėtis mažai keičiasi, ir tai ne tik dėl žemės ūkio, bet ir kitų institucijų“, - oponavo jis.

E.Gedgaudo teigimu, norint sukurti gerai veikiančią veislininkystės sistemą Lietuvoje, būtina išstudijuoti senųjų ES šalių patirtį. Ji rodo, kad efektyviausiai veislininkystės sistema veikia ten, kur šį procesą valdo patys ūkininkai. Jie esą yra pagrindinė grandis, kuri turi parinkti veislininkystės kryptis, pareikalauti kryptingo veislininkystės darbo, kad ūkiai gautų kuo didesnę pridėtinę vertę.

„Šiuo metu Lietuvoje valstybė dalyvauja praktiškai visose veislininkystės sistemos dalyse. Tai neskatina ir nelemia galimybių plėsti veislininkystės procesą. Noriu priminti, kad Vyriausybė 2001 metais nutarimu įsipareigojo įgyvendinti ACQUIS programą, kurioje numatyta aktyvinti asociacijų veiklą. Tai leistų joms pamažu perimti selekcinio proceso valdymą. Tokia asociacija teikia pasiūlymus, kviečia valstybės atstovus diskutuoti, spręsti esamas problemas. Tačiau dėl didelio užimtumo valstybės tarnybos vadovai neturi laiko įsiklausyti į siūlymus“, - kalbėjo Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius.

Pasak E.Gedgaudo, finansinė pagalba šiam sektoriui būtų tikrai naudinga. Be to, dar reikėtų mažinti nepagrįstai intensyvų ir platų valstybės kontrolės aparatą. Būtina skatinti kurti patrauklesnę aplinką verslui periferijose ir gyvulininkystei.

"2014-2020 m. paramos priemonės dar vis kelia diskusijas. Ūkiams svarbiausia, kad parama būtų skirta laiku, o supaprastintas paramos gavimo mechanizmas yra sveikintinas", - tęsė asociacijos vadovas.

FAKTAI

Žemės ūkio ir kaimo verslo centro duomenimis, grynaveislių mėsinių galvijų šių metų balandžio 1 d. šalyje buvo 20,382 tūkst., o mišrūnų - 104,053 tūkst. Mėsiniai ir mišrūnai galvijai sudaro daugiau nei 18 proc. visų šalyje auginamų galvijų.

Nuo 2011 m. pradžios iki šių metų balandžio pradžios grynaveislių mėsinių veislių galvijų skaičius padidėjo 58 proc., nuo 11,7 tūkst. iki 20,3 tūkst.

Didėjo ir karvių produktyvumas. Pernai iš kontroliuojamos karvės primelžta 6766 kilogramai pieno. Palyginti su 2003-2004 metais, prieš stojimą į ES, buvo melžiama 5231 kilogramas, šiandien karvių produktyvumas išaugo 1535 kilogramais, arba po 153 kilogramus pieno per metus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"