TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vėją jungs vienodomis sąlygomis

2010 04 27 0:00
Energetikų teigimu, norintys pasistatyti vėjo elektrines verslininkai kliūtis įveikia tik per 3-5 metus.
LŽ archyvo nuotrauka

Norintieji prijungti vėjo elektrinę prie elektros tinklų galbūt netrukus turės vienu rūpesčiu mažiau, mat elektros perdavimo sistemos operatorius supaprastina prisijungimą prie elektros tinklo.

Antrinė "Lietuvos energijos" įmonė elektros perdavimo sistemos operatorė UAB "Litgrid" parengė prisijungimo prie elektros tinklų projekto sąlygas norintiesiems prijungti vėjo elektrines prie aukštos įtampos elektros perdavimo tinklo. Neva šios sąlygos užtikrins vienodas prisijungimo galimybes. Kaip LŽ teigė UAB "Litgrid" Komunikacijos vadovė Renata Gaudinskaitė, tai yra tik projektas, kuris teikiamas pačių vartotojų vertinimui, o jiems pritarus turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 2-3 mėnesių.

Tačiau vėjo energetikai teigia, kad tai esminių problemų neišspręs, mat norint prijungti prie tinklo vėjo elektrinę, reikia įveikti daugybę kliūčių. Neva visas vėjo elektrinės statybos projekto parengimas trunka 3-5 metus. Jų nuomone, efektyviausiai prisijungimo reikalus paspartintų dvejus metus politikų bei verslininkų rengtas Atsinaujinančių energetikos išteklių (AEI) įstatymas, kurį Seimas turėtų svarstyti šių metų gegužės 25 dieną.

Šių metų pradžioje skelbtas Valstybės kontrolės atliktas AEI auditas parodė, kad nors Lietuva turi visas sąlygas ir galimybes iki 2020 metų pasigaminti 20 proc. elektros iš atsinaujinančių šaltinių, ji tų galimybių neišnaudoja. Tam esą trukdo šalies teisės aktai, reglamentuojantys atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, kurie neorientuoti į "žaliosios" energijos gamybos plėtrą. Taip pat vis dar neišspręsta vėjo energetikos, kaip nestabilių savybių, bet turinčios didžiausią potencialą ir rezervą, balansavimo ir rezervavimo naudojant atsinaujinančius energetikos išteklius problema.

Didžiausia kliūtis - įstatymo nebuvimas

"Litgrid" Sistemos plėtros skyriaus vadovaujančiojo inžinieriaus Ramūno Ponelio teigimu, parengti tipines išankstines projektavimo sąlygas paskatino augantis investuotojų į vėjo elektrinių statybą susidomėjimas. O šių sąlygų paskirtis - sudaryti galimybę visiems norintiesiems vienodomis sąlygomis atlikti ikiprojektinius skaičiavimus ir preliminariai įvertinti investicijas, reikiamas vėjo elektrinių parkų prijungimui prie elektros perdavimo tinklo.

"Kiekvienu atveju reikia parengti atskiras sąlygas kiekvienam besikreipiančiajam, kai daugeliu atveju jos iš esmės nesikeičia. Anksčiau per metus būdavo keletas pavienių užklausimų, dabar jų sulaukiame beveik kasdien", - sakė R.Ponelis.

"Litgrid" duomenimis, šiais metais per 3 mėnesius užregistruota maždaug 50 prašymų. Kaip pažymėjo R.Gaudinskaitė, vidutiniškai prašymai išduodami per 15 dienų, o įsigaliojus naujoms sąlygoms, atsakymai galės būti išduoti per 8-10 dienų.

Ji pabrėžė, kad tai yra išankstinės projektavimo sąlygos, kai žmogus ar įmonė dar tik teiraujasi, ar turės galimybę prisijungti. Esą gavus teigiamą atsakymą investuotojas dar turės kreiptis dėl "normalių" projektavimo sąlygų, o tai jau nėra "Litgrid" kompetencija.

"Kartais, priklausomai nuo prisijungimo vietos tinkle, reikia tokių techninių niuansų, kurie priverčia vienais ar kitais parametrais tas technines sąlygas papildyti. O šis naujas standartas užtikrintų maksimaliai vienodas sąlygas", - aiškino ji.

R.Gaudinskaitė patikino, kad visais atvejais, kai yra pralaidumas tinkle, duodamas teigiamas atsakymas. Mat laidais neįmanoma perduoti didesnio kiekio nei yra numatyta, todėl yra sudarytas žemėlapis, kuriame nurodyta, koks kokiose vietovėse yra elektros pralaidumas.

Lietuvos vėjo energetikos asociacijos direktorius Aleksandras Paulauskas LŽ patikino, kad dėl "Litgrid" parengtų išankstinių projektavimo sąlygų pastatyti vėjo elektrinę nebus paprasčiau. Esą tam, kad įrengtum vėjo elektrinę reikia atlikti labai daug procedūrų, o prisijungimas prie tinklo nėra pats sudėtingiausias etapas. Jo teigimu, labiausiai atsinaujinančios energetikos veiklą stabdo vilkinamas Atsinaujinančių energetikos šaltinių įstatymas.

"Šis įstatymas garantuos ir iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos elektros supirkimo kainą. Bus nustatyti skaidrūs tarifai mažoms ir stambioms, jūroje ir sausumoje pastatytoms vėjo elektrinėms. Atsiras įsipareigojimas 12 metų supirkti iš vėjo gautą elektros energiją, taip pat įpareigojimas elektros tinklams įjungti vėjo elektrines ten, kur jos bus statomos", - dėstė jis.

Plėtrą stabdė konkursai

Pasak A.Paulausko, tai, kad pastaruoju metu padaugėjo prašymų prijungti vėjo elektrines prie elektros tinklų, lėmė sprendimas nuo šių metų neberengti konkursų, tad verslininkai gali vėjo elektrines statyti kur nori. Neva prieš 5 metus buvo paskirta 200 MW kvotų visoje Lietuvoje ir buvo rengiami konkursai. A.Paulauskas pažymėjo, kad konkursai buvo neskaidrūs ir nelogiški, be to, skatino perpardavinėti laimėtas kvotas. Pasak jo, galiausiai buvo pastatyta tik 90 MW galios vėjo elektrinių, o konkursų nelaimėję verslininkai 5 metus negalėjo statyti vėjo elektrinių.

"Vėjo elektrinę norintis statyti žmogus pirmiausia turi turėti tinkamo dydžio žemės, kurioje pučia vėjas. Be to, žemė turi būti tokioje vietoje, kad nekiltų problemų su kaimynais, t. y., kad sanitarinė zona "neužkabintų" kaimynų žemės, nes reikės jų sutikimo, - kalbėjo pašnekovas. - Koks lietuvis duos kaimynui sutikimą, kad pastarasis galėtų ką nors pastatyti? Tokių vietų, kuriose būtų galima statyti vėjo elektrines mūsų šalyje yra labai mažai. Didžioji dalis žemės tinkama tik morkoms auginti, o bendrųjų žemės planų keitimo procesas gali trukti ir 3 metus." Pasak A.Paulausko, vėjo elektrinės projekto parengimo etapas gali užtrukti 3-5 metus.

Faktai

Ūkio ministerijos specialistų duomenimis, Lietuvoje instaliuota maždaug 100 MW galios vėjo jėgainių (apie 10 proc. esamų vėjo energijos rezervų), energijos gamyba 2008 metais sudarė 142 TWh, arba 4,2 proc. viso šalies elektros energijos poreikio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"