TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vėjas nupūtė jūrinio turizmo pajamas

2015 07 10 13:25
portofklaipeda.lt nuotrauka

Pirmą kartą Klaipėdos uosto istorijoje didelių matmenų kruizinis laineris negalėjo įplaukti dėl navigacinės rizikos – "kalti" per siauri vartai ir nuo aukštų bangų įplaukos neapsaugantis pietinis molas.

Penktadienį 7 valandą ryto į Klaipėdos kruizinių laivų terminalą turėjęs atvykti pats naujausias šio sezono laivas 4 žvaigždučių „Mein Schiff 4“, kuriuo keliauja 2500 vokiečių turistų ir 1000 įgulos narių, pro uosto vartus neįplaukė.

Laivo ilgis – 296 metrai, plotis – 42 metrai. Tai būtų pats plačiausias kruizinis laivas, apsilankęs Klaipėdos uoste. Bet uosto kapitonas Adomas Alekna, pasitaręs su vokiečių lainerio kapitonu, nusprendė nerizikuoti.

Ekskursijų organizatorė bendrovė „Klaipėdos Mėja“ skubiai turėjo atšaukti 45 grupėms užsakytus gidus, autobusus, laivelius, restoranus įvairiose pajūrio vietose. Vos prieš mėnesį, 2015 metų birželio 5 dieną Kylyje Vokietijos plaukikės Franziskos van Almsick pakrikštyto laivo keleiviai nepamatė Klaipėdos, Kuršių Nerijos, Palangos bei Ventės rago. Atšaukta ir miesto savivaldybės rengiama didelių laivų turistams liaudies amatų jmugė Teatro aikštėje.

Nesulaukė pinigingų svečių

Nors uoste šis atvejis vertinamas kaip force majore ir negautos laivo rinkliavos, agentų bei kitų jūrinių paslaugų mokesčiai neskaičiuojami kaip nuostoliai, tačiau „Klaipėdos Mėjos“ vadovė Rasa Pakalkaitė vakar „Lietuvos žinioms“ sakė su nerimu laukianti savo partnerių pranešimų apie patirtas išlaidas ir su jais žada tartis.

„Tokio atvejo dar nėra buvę. Apie nuostolius kol kas niekas nekalba. Bėda ta, kad laivas, kuris pirmą kartą turėjo atplaukti į Klaipėdą ir jis – vienas didžiausių sezono laivų, galėjo atgabenti 45 grupes svečių, vykstančių į įvairias ekskursijas autobusais ir įvairiais laivais. Kadangi tokios situacijos, kad susiklostys blogos oro sąlygos, niekas numatyti negali, mes labai tikėjomės, kad vieną kitą valandėlę laivas reide pastovės ir įplauks. Nuo penkių ryto jį dvi valandas stebėjome iš dešimto pastato aukšto. Bet iš uosto direkcijos gavome žinią, kad banga – per aukšta, locmanas negali įlipti į laivą ir laivas per platus įplaukti pro uosto vartus esant tokiam vėjui. Kompanijai „Mein Schiff“ teko tik apgailestauti, kad laivas pasuko į Helsinkį. Tikimės, kad antrą kartą pagal grafiką rugpjūčio 4 dieną šis laivas galės įplaukti į Klaipėdos uostą“, - kalbėjo L. Pakalkaitė.

„Klaipėdos Mėja“ – viena iš kelių uostamiesčio bendrovių, organizuojančių ekskursijas kruizinių laivų keleiviams, jos 25 metų darbo patirtis – pati ilgiausia. Šiemet kruizų operatoriai šią įmonę pasirinko organizuoti ekskursijas 29 laivų keleiviams iš užregistruotų 52 įplaukimų. Tačiau tokį kiekį ekskursijų, koks reikalingas „Mein Schiff 4“ keleiviams, klaipėdiečiai turėjo rengti pirmą kartą.

Pasak R. Pakalkaitės, suskaičiuoti visas verslo pajamas iš konkretaus kruizinio laivo sudėtinga, kadangi ekskursijų kainos skirtingos, o kiek išleidžia po Klaipėdą vaikštantys pavieniai turistai, kai šįkart tokių galėjo būti iki pusantro tūkstančio, dar sunkiau spėlioti. Vien „Klaipėdos Mėja“ iš šio užsakymo tikėjosi 20 tūkst. eurų pajamų.

Planuoja naujus molus

Oficiali Klaipėdos uosto delegacija buvo pasirengusi „Mein Shiff 4“ kapitonui įteikti uosto ženklą, kuriuo pasveikinamas kiekvienas į Klaipėdos uostą pirmą kartą atplaukiantis laivas. Tačiau uosto kapitono sprendimas – nediskutuotas, nes penktadienio rytą vėjo greitis siekė 17-20 metrų per sekundę, o jūroje bangų aukštis – net 5 metrus.

“Tenka apgailestauti, kad šis kruizinis laineris neįplaukė į uostą. Be jokios abejonės, kelionių agentūros, kurios turėjo pasirūpinti šio laivo keleivių turiningu laisvalaikiu, galimai patyrė nuostolių. Kad išvengtume tokių situacijų kaip ši, būtina keisti molų konstrukciją. Po rekonstrukcijos molas turėtų būti ilgesnis, o kanalo kampas švelnesnis – šiandien į uostą norintiems įplaukti laivams tenka “laužti” maždaug 25 laipsnių kampą. Tikimės, kad uosto vartai turėtų būti perstatyti iki 2020 metų, tam tikimasi gauti ES finansavimą. Jeigu mes nerekonstruosime laiku uosto vartų, ateityje galime turėti labai rimtų problemų, nes Klaipėdos uoste didžiųjų laivų pastebimai daugėja” , - sakė uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Pasak jo, praėjusią savaitę premjerui Algirdui Butkevičiui buvo pristatyti jau ryškėjantys pietinio molo ilginimo iki vienos jūrmylės ir aukštinimo 2 metrais variantai, o šiaurinis molas dar modeliuojamas, kadangi jį teks pritaikyti prie išorinio uosto prieplaukų projekto.

Remiantis Klaipėdos uosto laivų eismo tarnybos duomenimis, didžiųjų laivų, palyginti su 2009 metais, kai uostas dar nebuvo išgilintas, pagausėjo dvigubai. 2013 metais į uostą ilgesnių kaip 200 metro laivų atplaukė 382, o 2014 metais - 465, nors bendras laivų kiekis uoste mažėja. Krovą didina kintanti laivų talpa (BT – bendrasis tonažas). 2014 metais, palyginti su 2013-aisiais, į Klaipėdos uostą įvestų ir išvestų laivų bendras tonažas padidėjo 12,5 procento.

Pasak A. Vaitkaus, direkcijos pajamos iš kruizinių laivų rinkliavų sudaro iki 1,5 proc. visų pajamų. Tačiau naujausia mokslinė studija parodė, kad į uostą atvykę kruizinių laivų turistai per metus sukuria 1,6 mln. eurų pridėtinės vertės bei 67 darbo vietas Lietuvos ekonomikoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"