TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vėjas priklauso valstybei

2016 06 02 6:00
Seimui teikiamas „po kilimu“ parengtas naujas vėjo energetikos plėtros Baltijos jūroje modelis, pagal kurį mokesčių mokėtojų pinigais pati valstybė tirs galimybes statyti vėjo parkus Lietuvos jūrinėje teritorijoje. LŽ archyvo nuotrauka

Praėjusią savaitę Vyriausybė palaidojo penkerius metus verslo rengtus projektus plėtoti vėjo parkus Baltijos jūroje. Privačioms energetikos bendrovėms dešimtis tūkstančių eurų kainavusios poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos, kurios jau buvo suderintos su valstybės institucijomis, staiga tapo nebereikalingos.

Seimui teikiamas „po kilimu“ parengtas naujas vėjo energetikos plėtros Baltijos jūroje modelis, pagal kurį mokesčių mokėtojų pinigais pati valstybė tirs galimybes statyti vėjo parkus Lietuvos jūrinėje teritorijoje.

Verslininkai įtaria, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (AIEĮ) pakeitimais, kuriems pritarė Vyriausybė, klojamas kelias vėjo energetiką Baltijos jūroje plėtoti vienai valstybės įmonei. Investuotojai į atsinaujinančią energetiką mano, kad ir žvalgybinių tyrimų jūroje, ir vėjo energetikos projektų kaina dėl to tik išaugs. O valstybinei monopolijai naudingų „strateginių“ energetikos sprendimų finansinė našta, kaip įprasta Lietuvoje, guls ant elektros vartotojų pečių.

„Ne taip valdoma valstybė“

UAB „4 Energia“ generalinis direktorius Tadas Navickas mano, kad Seimui teikiamais įstatymo pakeitimais nuvertinamas visas 5–6 metų verslo darbas, rengiantis statyti vėjo parkus Baltijos jūroje. „Vyriausybė bando visa tai išmesti į šiukšlių dėžę“, – sakė jis.

Anot T. Navicko, valstybė pati nesilaikė to, ką numatė 2011 metais Seimo priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, nes Energetikos ministerija įstatymo nevykdė ir nedarė darbų, kuriuos įstatymas įpareigoja ją daryti. „Matyt, buvo tokia politinė valia nevykdyti įstatymo“, – pabrėžė jis.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimais, kuriems pritarė Vyriausybė, klojamas kelias vėjo energetiką Baltijos jūroje plėtoti vienai valstybės įmonei.LŽ archyvo nuotrauka

Pagal dabar galiojančią tvarką, valstybė turėjo parengti teritorijų planavimo dokumentus, o privačios įmonės – PAV tų plotų, kuriuose norėtų statyti vėjo parkus. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija buvo įstatymo įpareigota prieš dvejus metus parengti konkurso nuostatus, tačiau to nepadarė. Šį konkursą laimėjusios įmonės būtų įgijusios išskirtinę teisę tyrinėti teritoriją jūroje ir rengti investicijų projektus.

Pasak T. Navicko, „4 Energia“ buvo parengusi PAV ir atlikusi kitus darbus, būtinus vėjo energetikai jūroje plėtoti, tačiau jie dabar tapo nebereikalingi. „Vėjo energetikai plėtoti 2008 metais įsteigėme įmonę. 2011 metais įstatymas nurodė aiškų kelią, kuriuo reikėtų eiti. Verslas į tą programą sureagavo ir judėjo įstatymo nurodytu keliu: atliko PAV, spaudė Aplinkos ministeriją, kad patvirtintų bendrąjį planą. Rengėmės įstatyme numatytiems konkursams. Diskutavome su Energetikos ministerija, kaip tie konkursai galėtų vykti. Ministerija vis žadėjo, kad parengs konkurso sąlygas, tačiau iš tiesų vilkino ir staiga išspjovė: žinote, mes tą sistemą keičiame...“ – stebėjosi pašnekovas.

T. Navicko teigimu, valdžia užsikimšo ausis ir nieko nebegirdi. Į verslo motyvus, kad taip nesielgiama, ir teisininkų pastabas, kad pažeidžiami investuotojų teisėti lūkesčiai, atkerta, kad investuotojai nepateikė paraiškos konkursui, vadinasi, jokio intereso būti negali. „Toks vaikiškas pasiteisinimas. Visų pirma, interesas kyla ne iš paraiškos. Antra, paraišką ir šiandien galime pateikti, nes 2011 metais priimtas įstatymas dar galioja. Nunešu paraišką į Vyriausybę ir pasikarkite! Bet ar tai išeitis? Mano akimis, tai gatvės metodai. Ne taip valstybė turi būti valdoma. Ne taip reikalai turi būti tvarkomai, kai šnekame apie energetiką ir milijardų vertės projektus“, – apmaudo neslėpė įmonės vadovas.

T. Navicko nuomone, vykdant didžiulės vertės energetikos projektus valstybėje turi būti laikomasi teisės tęstinumo principo, o Vyriausybė privalo laikytis įsipareigojimų, kuriuos pati prisiėmė. „Juk investuotojai leidžia pinigus, o tokie projektai vykdomi dešimtmečiais. Yra strateginės kryptys, verslas turėtų žinoti, kad bus taip ar anaip. Arba bent bus diskusijos, prieš priimant sprendimus, jeigu sistema stringa. Nieko to nebuvo. Viskas daroma „po kilimu“. Sprendimai net neįtraukiami į Vyriausybės posėdžių darbotvarkę, nors turėtų būti skelbiami prieš savaitę. Dienotvarkėje jie pasirodo paskutinę dieną kaip papildomi klausimai ir iškart priimami. Akivaizdžiai „važiuoja buldozeris“. Slepiant, neskaidriai, atsirašinėjant“, – piktinosi T. Navickas.

Išleido dešimtis tūkstančių

UAB „Renerga“ direktorius Linas Sabaliauskas piktinosi premjero patarėjo Tomo Garasimavičiaus investuotojams išsakytu aiškinimu, kad investuotojai jokių teisėtų lūkesčių turėti negali. „Mes pagal dabar galiojantį įstatymą atlikome veiksmus, kuriuos atlikę galėtume dalyvauti konkurse, kaip nurodo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Dabar visa tai nubraukiama, o premjero patarėjas teigia, kad mes jokių teisėtų lūkesčių neturime. Gal jis nelabai susipažinęs su įstatymais? Bet mes tuos lūkesčius turime ir, kai bus pakeistas įstatymas, turbūt juos bandysime realizuoti“, – sakė L. Sabaliauskas.

Pasak jo, „Renerga“ atliko PAV, kuris įvertina konkrečią veiklą konkrečioje teritorijoje. „Ir kai mums patarėjas sako, kad tai nieko neverta ir kad mums tai nieko nekainavo, tai mes jį galėsime supažindinti su kaina“, – teigė pašnekovas.

Pasak L. Sabaliausko, vien Klaipėdos universitetui už darbą sumokėta apie 45 tūkst. eurų. „Jeigu suskaičiuotume visų žmonių darbą, būtų daugiau. Be to, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita yra juridiškai galiojanti, nes suderinta su valstybės institucijomis“, – pabrėžė jis.

Pasak L. Sabaliausko, AIEĮ įgyvendinimas buvo vilkinamas ir kitais būdais. „Du kartus prašėme, kad kita valstybės įmonė „Litgrid“ išduotų išankstines sąlygas, kad žinotume, kokiomis sąlygomis galėtume vėjo parką jūroje (jeigu jį statytume) prijungti prie tinklo. Abu kartus gavome atsakymą, kad tokių sąlygų mums pateikti negali, nes iki šiol esą nėra aišku, ar vėjo energetika jūroje bus plėtojama. Nors Klaipėdos bendrojo plano jūrinės teritorijos dalis numato, kuriose vietose jūroje galima plėtoti vėjo elektrinių ir kitą infrastruktūrą. „Litgrid“ ir „Lietuvos energija“ formaliai nėra susijusios, tačiau įtariu, kad sprendimai derinami“, – spėjo L. Sabaliauskas.

Kyšo „Lietuvos energijos“ ausys

Verslo įmonių vadovai svarsto, kas paskatino valdžią po penkerių metų iš esmės keisti vėjo jėgainių plėtros Baltijos jūroje modelį, ir įžvelgia vienintelį galimą interesą.

„Turiu vienintelę sąmokslo teoriją, kad į atsinaujinančių energijos išteklių rinką atėjus „Lietuvos energijai“ įstatymai keičiami pagal šios valstybės įmonės poreikius. Ši įmonė ne kartą neoficialiai deklaravo, kad jūroje bus arba ji, arba niekas. Kitą sąmokslo teoriją būtų sunku sugalvoti, tada jau būtų galima įžvelgti sąmoningą kenkimą“, – svarstė „Renergos“ direktorius L. Sabaliauskas.

„4 Energija“ vadovas T. Navickas aiškaus atsakymo, kodėl Vyriausybė nusprendė vėjo energetikos plėtrą jūroje perimti į savo rankas, neturi. „Ryškėja „Lietuvos energijos“ ambicijos atsinaujinančios energetikos srityje. Mūsų žiniomis, ji domisi šiuo klausimu ir prisidėjo prie sprendimo. Matome tam tikrą valstybinio energetikos sektoriaus interesą“, – spėjo jis.

Pasak T. Navicko, tai, kad prisidengdama siekiu sukurti konkurenciją, užtikrinti mažesnę elektros kainą vartotojams Vyriausybė stumia planą, kuris neužtikrins nei konkurencijos, nei mažesnės kainos.

„Tarkime, kad Vyriausybė savo lėšomis išžvalgys ir parengs aikštelę Baltijos jūroje, kurioje galėtų būti plėtojami vėjo parkai. Tada skelbs konkursą, kuriame dalyvaus 10 pareiškėjų ir laimės tas, kuris pasiūlys mažiausią kainą. Bet, kaip žinome, atsinaujinanti energetika šiuo metu negali būti plėtojama be valstybės, tai yra mokesčių mokėtojų, paramos. Apie ją teikiamose įstatymo pataisose net neužsimenama“, – teigė jis.

T. Navicko nuomone, Vyriausybė turėtų aiškiai pasakyti, ar parama bus teikiama ir kokiomis sąlygomis, kad visi rinkos dalyviai galėtų konkurse dalyvauti vienodomis sąlygomis. „Greta palikime sistemą, kurioje jėgaines investuotojai statytų be valstybės paramos. Juk gal per dešimtmetį atsiras investuotojų, kurie nepretenduos į paramą, nes atsiras pigesnių technologijų ar kitų sąlygų. Gal tai nepavyks, bet verslas bent bandys daryti, bus išlaikyti teisėti lūkesčiai. Juk jūros tikrai yra nemažai, niekada teritorijų, kurios numatytos bendrajame plane, neužstatysime vėjo parkais. Bet ne, nematome nei skaidrumo, nei teisėkūros tęstinumo“, – sakė T. Navickas.

Kad valstybės įmonė žengia į atsinaujinančią energetiką, T. Navicko nuomone, yra sveikintina, nes parodo, jog suprantama, kad valstybės ateičiai yra svarbesnė ne branduolinė, o atsinaujinanti energetika.

„Taip procesą galima vertinti tol, kol ši valstybės įmonė lygiais pagrindais konkuruoja su privačiomis įmonėmis. Bet valstybinei monopolijai pradėjus veikti protekcionizmo sąlygomis jos veikla tampa destruktyvi“, – kalbėjo T. Navickas.

Užtruks ilgiau, kainuos brangiau

Pagal Energetikos ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą modelį konkursas statyti ir eksploatuoti vėjo elektrines Lietuvos teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje būtų organizuojamas tik atlikus tyrimus ir Vyriausybei priėmus sprendimą dėl elektrinių statybos ir jų eksploatacijos tikslingumo.

Nuodugnūs jūros dugno, aplinkos bei kiti tyrimai būtų atliekami Vyriausybės užsakymu. Įstatymo pakeitimai esą „sumažintų administracinę naštą verslui, užtikrintų objektyvius jūrinių tyrimų rezultatus ir elektros energijos vartotojų interesų apsaugą“.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys mano, kad naujasis modelis ne priartina, o atitolina vėjo energetikos plėtrą Baltijos jūroje. „Pagal dabartinį modelį tyrimus turėjo atlikti pačios įmonės, kurios ketina statyti jėgaines jūroje. Jos suskaičiuotų, ar statyti apsimoka, ir savo rizika leistų pinigus. Tyrimus jos tikrai atliktų greičiau ir efektyviau. Toks kelias atrodė racionaliausias, valstybei nebūtų reikėję leisti mokesčių mokėtojų pinigų. Bet valdžia nutarė, kad valstybė pati žvalgys jūrą už piliečių mokesčių pinigus ir tik tada rengs plotų jūroje paskirstymo konkursus. Tai užtruks gerokai ilgiau“, – spėjo S. Pikšrys. Jo nuomone, naujas vėjo energetikos Baltijos jūroje modelis priimtas vadovaujantis ne ekonominiais, o politiniais motyvais. „Eilinį kartą žaidimo viduryje keičiamos taisyklės“, – sakė jis.

Energetikos ministerijos atsakymai į „Lietuvos žinių“ klausimus:

– Per kiek laiko nuo įstatymo pakeitimų įsigaliojimo Vyriausybė galėtų nustatyti jūroje plotus, kuriuose būtų plėtojami vėjo parkai?

– Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo projektai jau pateikti Seimui. Šiuo metu laukiama Seimo Teisės departamento išvados, tuomet projektai bus svarstomi Seimo komitetuose. Projektai įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbų programą, todėl tikimasi, kad bus priimti iki birželio pabaigos. Projekte numatoma, kad įstatymo pakeitimai įsigaliotų 2016 metų lapkričio 1 dieną. Iki to laiko turėtų būti parengtas tyrimų ir kitų veiksmų atlikimo tvarkos aprašas. Juo vadovaujantis per trejus metus turėtų būti atliekami tyrimai ir kiti veiksmai, būtini elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių leistinumui ir galimybėms įvertinti, o iki 2020 metų vasario 1 dienos Vyriausybė priimtų nutarimą dėl jūrinės teritorijos dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursus elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtųjų galių. Lygiagrečiai būtų tvirtinamas konkursų organizavimo ir leidimų naudoti jūrinę teritoriją tvarkos aprašas.

– Kokio dydžio vėjo parkai galėtų būti statomi jūrinėje teritorijoje?

– Šiandien vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą neįmanoma. Būtent šis projektas ir būtų teisinis pagrindas ieškant atsakymo, kokios yra galimybės plėtoti vėjo elektrines jūroje. Tam būtina atlikti gana daug tyrimų, pavyzdžiui, jūrinės teritorijos dugno tyrimus, tyrimus, susijusius su biologine įvairove, reikia įvertinti technines prijungimo prie elektros tinklų galimybes, visiškai ištirti infrastruktūros koridorius ir atlikti ekonominį bei poveikio aplinkai vertinimą.

– Kada gali būti skelbiami pirmieji konkursai?

– Projekte numatoma, kad iki 2020 metų vasario 1 dienos Vyriausybė priimtų nutarimą dėl jūrinės teritorijos dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursus elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtųjų galių, taip pat būtų patvirtintas konkursų organizavimo ir leidimų naudoti jūrinę teritoriją tvarkos aprašas. Esant visiems reikalingiems teisės aktams, Vyriausybės įgaliota institucija privalo organizuoti konkursą per 6 mėnesius nuo paraiškos organizuoti konkursą gavimo dienos.

– Vyriausybės pranešime teigiama, kad vėjo elektrinių statybos Baltijos jūroje modelis bus įgyvendinamas pagal Danijos ir Vokietijos pavyzdžius. Kokie konkretūs vėjo jėgainių jūroje plėtojimo aspektai yra nusižiūrėti nuo šių valstybių?

– Projektą rengiant iš tiesų buvo nagrinėjami tiek Danijos Karalystės, tiek Didžiosios Britanijos, tiek Vokietijos pavyzdžiai. Iš principo praėjusią savaitę Vyriausybėje patvirtinto siūlomo Lietuvai modelio bruožai atitinka Danijos Karalystės vėjo elektrinių statybos ir eksploatacijos jūroje modelį; pradinėje pasirengimo stadijoje visus reikiamus tyrimus, poveikio aplinkai vertinimą ir elektros tinklų plėtros planą atlieka bei įgyvendina valstybės įgaliota institucija, įvertinus visus tyrimus, nustatoma, kokios suminės instaliuotos galios vėjo elektrinių parkui bus skelbiamas konkursas, parengiamos konkurso sąlygos ir organizuojamas konkursas. Įvykus konkursui su konkurso laimėtoju pasirašoma koncesijos sutartis, kurioje numatomi šalių įsipareigojimai dėl elektrinių statybos, energijos gamybos ir kitos sąlygos.

– Kai kurios įmonės, vadovaudamosi dabar galiojančia tvarka, jau atliko poveikio aplinkai vertinimą, kuris nustatė, kokiomis sąlygomis įmonės galėtų statyti elektrines jūroje. Šias Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas patvirtino valstybinės institucijos. Kokia būtų šių dokumentų vertė ir ar jie bus reikalingi, priėmus siūlomas pataisas?

– Galiojančio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikos teritorinė jūra, Lietuvos Respublikos išskirtinė ekonominė zona Baltijos jūroje ir pajūrio juosta elektrinių plėtrai ir jų eksploatacijai naudojama tik turint Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos išduotą leidimą. Leidimas naudoti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, Lietuvos Respublikos išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje ir pajūrio juostą elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išduodamas konkurso būdu. Tik gavus šį leidimą, asmuo įgyja išimtinę teisę atlikti tyrimus, reikalingus priimti sprendimui dėl elektrinių statybos. Šiuo atveju, pagal galiojančio įstatymo nuostatas aukščiau nurodytas konkursas leidimui išduoti nebuvo organizuotas ir nė vienas leidimas nėra išduotas.

FAKTAI

*Lietuviško kapitalo grupės „Achemos grupė“ įmonė „Renerga“ Baltijos jūroje iš pradžių planavo statyti du vėjo parkus po 300 MW. Atlikus poveikio aplinkai vertinimą, išsiaiškinta, kad vienas iš plotų ribojasi su Klaipėdos uosto reidu. Šiuo metu viename iš numatytų plotų, kuriam atliktas su valstybės institucijomis suderintas poveikio aplinkai vertinimas, bendrovė galėtų pastatyti 300 MW galios vėjo elektrinių parką. Bendrovė šiuo metu valdo 50 MW Benaičių vėjo elektrinių parkus.

*Estijos įmonės „Nelja Energia“ valdoma didžiausia Lietuvos vėjo jėgainių parkų grupė „4 Energia“ planavo jūroje statyti 400–800 MW galios vėjo parkus. Įmonė Lietuvoje investavusi apie 250 mln. eurų. Į 400 MW vėjo parkus Lietuvoje Estijos bendrovė pasirengusi investuoti dar apie 1 mlrd. eurų. Baigusi dabar įgyvendinamą projektą „4 Energia“ Lietuvoje turės 138,5 MW galios vėjo parkus.

*2016 metų pradžioje 42 MW galios vėjo elektrinių parkus Lietuvoje ir Estijoje įsigijusi ir apie 5 proc. šios rinkos valdanti valstybės valdomų energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ ne kartą deklaravo siekį įsigyti daugiau vėjo parkų bei statyti savo jėgaines, įskaitant jūroje, ir ateityje užimti 10 proc. Lietuvos rinkos.

*Šiuo metu išdalyta visa 500 MW kvota vėjo elektrinėms sausumoje, kaip nurodyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.

*Vyriausybė planuoja leisti sausumoje statyti dar 250 MW galios vėjo elektrines, tačiau neapsisprendė, kaip bus remiama ši plėtra.

*Lietuvos vėjo elektrinių asociacija mano, kad vien sausumoje galėtų būti įrengta daugiau kaip 1000 MW galios vėjo elektrinių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"