TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vėjo elektrinių parkas išaugs dvigubai

2014 08 06 6:00
Vėjo energetikai skaičiuoja, kad žemyninėje šalies dalyje vėjo jėgainių bendra galia galėtų siekti 850 MW, o Baltijos jūroje - daugiau kaip 1000 MW. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Šių metų pirmą pusmetį vėjo elektrinės Lietuvoje gamino beveik penktadaliu daugiau elektros nei pernai tuo pačiu metu. Tačiau kitais metais vėjo elektrinės gamins beveik dvigubai daugiau elektros.

„Vėjo jėgainių gaminamos elektros dalis didėja ir dėl to, kad daugėja vėjo elektrinių. Kai kitų metų pavasarį bendra vėjo jėgainių galia pasieks 500 megavatų, vėjo gaminamos elektros gerokai padaugės“, - „Lietuvos žinioms“ sakė Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys.

Saulius Pikšrys: „Nauji vėjo jėgainių projektai įgyvendinami maždaug per dvejus metus.“/LŽ archyvo nuotrauka

Jėgainės keturiuose rajonuose

Pernai vėjo jėgainės pagamino apie 6 proc. Lietuvoje suvartotos elektros energijos. Skaičiuojama, kad nuo kitų metų vasaros jų gaminamos elektros dalis galėtų siekti iki 20 procentų.

Dabar bendra vėjo elektrinių galia Lietuvoje siekia 281 megavatą (MW). Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas numato, kad bendra vėjo elektrinių instaliuota galia turėtų siekti 500 MW. Vėliau Vyriausybė kvotą galėtų dar padidinti.

Valstybinė kainų ir energetikos komisija 500 MW kvotą jau paskirstė rengdama aukcionus, kuriuose nustatė skatinamąjį tarifą, pagal kurį 12 metų iš naujų vėjo jėgainių, prijungtų prie elektros tinklų, bus superkama elektros energija.

Paskutinio aukciono laimėtojams nustatytas 24 centų už kilovatvalandę (ct/kWh) skatinamasis tarifas. Tuo metu metinė „Nord Pool Spot“ biržos kaina Lietuvos prekybos zonoje 2013 metais buvo 16,9 ct/kWh.

„Nauji vėjo jėgainių projektai įgyvendinami maždaug per dvejus metus. Kvotos paskirstytos praėjusių metų pavasarį, tad kitų metų pavasarį elektrinių sparnai jau turėtų pradėti suktis. Aukcionus laimėjusios keturios įmonės vėjo jėgainių parkus įrengs Šilutės, Tauragės, Skuodo ir Jurbarko rajonuose“, - sakė S. Pikšrys.

Elektros perdavimo operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, vėjo jėgainės šių metų sausio-birželio mėnesiais pagamino 268,8 gigavatvalandžių (GWh) elektros energijos – 22,2 proc. daugiau negu per tą patį laikotarpį praeitais metais. Vėjo jėgainių pagaminta elektros energija per pirmąjį 2014 metų pusmetį sudarė 5,7 proc. Lietuvoje suvartotos energijos.

S. Pikšrio teigimu, padidėjusią elektros gamybą lėmė beveik 14 MW galia išaugęs vėjo elektrinių parkas. Be to, buvo palankios gamtinės sąlygos – pūtė stipresnis vėjas.

Europoje yra 73 jūrų vėjo jėgainių parkai, jie išsidėstę 11 šalių teritorijose./Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Plėtra į jūrą – po penkerių metų

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius mano, kad išdalijus 500 MW kvotą, vėjo energetikos plėtra neturėtų sustoti. „Paskutiniame skatinimo kvotų aukcione dalyvavo daugiau įmonių, nei paskelbta laimėtojų. Tai rodo, kad verslas pasirengęs investuoti į šią sritį, mat norint dalyvauti aukcione reikia turėti patvirtintus detaliuosius planus, o tam reikia ir nemažai pinigų išleisti. Kadangi šios įmonės liko „už borto“, manome, kad bendra vėjo jėgainių kvota galėtų būti padidinta ir kad prasidėtų vėjo jėgainių plėtra jūroje“, - teigė S. Pikšrys.

Vėjo energetikai skaičiuoja, kad žemyninėje šalies dalyje vėjo jėgainių bendra galia galėtų siekti 850 MW, o Baltijos jūroje - daugiau kaip 1000 MW.

Pasak S. Pikšrio, šiuo metu trūksta teisės aktų, kurie įteisintų vėjo elektrinių plėtrą į jūrą, kur perspektyvos esą yra puikios. „Tam reikia parengti reglamentuojančius teisės akus. Vėliau įmonės turėtų skaičiuoti, ar joms apsimoka investuoti. Tai užtruktų kokius penkerius metus. Bet tam, kad plėtra į jūrą prasidėtų po penkerių metų, reikia jau dabar pradėti rengti teisės aktus“, - sakė S. Pikšrys.

Pasak jo, šiuo metu jau yra parengta Lietuvos bendrojo plano jūrinė dalis, tačiau Seimas šio teisė akto dar nepatvirtinęs. „Projektuotojai savo darbą atliko, tikimės, kad Seimas rudens sesijoje planą patvirtins. Tada Energetikos ministerija turėtų parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, kurie reglamentuotų konkretesnę vėjo jėgainių plėtrą. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas numato, kad vėjo jėgainių jūroje kvotos turi būti paskirstytos konkursu. Vyriausybė turėtų sugalvoti, kaip tie konkursai vyks“, - sakė S. Pikšrys.

Vėjo energetikai mano, kad galėtų pagaminti apie pusę visos Lietuvoje suvartojamos elektros energijos. „Tai užtikrintų gerokai didesnį šalies energetinį saugumą, nes elektra būtų gaminama vietoje ir nenaudojant importuoto iškastinio kuro. Dabar apie 70 proc. vartojamos elektros energijos importuojame, ir nemažą dalį - iš vieno Rytų tiekėjo“, - pažymėjo pašnekovas.

S. Pikšrys teigė, kad iš to, ką galima pasigaminti Lietuvoje, vėjo energija yra pigiausia technologija. „Aišku, pagal pigumą niekas nepasigalynės su Kauno hidroelektrine, kuriai nereikia grąžinti paskolų. Bet iš naujų instaliuojamų galių vėjo energetika yra pati pigiausia. Vartotojai taip pat laimi, nes parama skiriama tik 12 metų. O pigi vėjo energija visada traukia kainas žemyn, nes, kaip žinoma, biržoje elektra perkama pagal žemiausios kainos pasiūlymą“, - sakė jis.

Pasak energetiko, naujoms vėjo jėgainėms Lietuvoje pagrindinis jų gamintojas suteikia 20 metų garantiją. Tačiau realiai jos veikia gerokai ilgiau.

Vėjas Europoje

Europoje šiuo metu statoma 16 komercinių jūrų vėjo jėgainių parkų, kurių bendra galia – 4,9 gigavato (GW).

Daugiausia parkų pirmą metų pusmetį buvo statoma Vokietijoje, nuo jos šiek tiek atsiliko Jungtinė Karalystė ir Belgija.

Per pirmąjį 2014 metų pusmetį prie tinklų visoje Europoje buvo prijungtos 244 naujos jūrų vėjo jėgainės, kurių bendra galia siekia 781 MW.

Dar 282 jėgainės jūroje per šį laikotarpį buvo instaliuotos, bet kol kas nėra prijungtos prie tinklų.

Iš viso prijungimo prie tinklų Europoje šiuo metu laukia 310 instaliuotų vėjo jėgainių, jų bendra galia siekia 1200 MW.

Europos vėjo energetikos asociacijos (EWEA) generalinio direktoriaus pavaduotojas Justinas Wilkesas sakė, kad visų Europoje instaliuotų jūrų vėjo jėgainių galia kartu siekia 7,343 MW. Iš viso Europoje yra 73 jūrų vėjo jėgainių parkai, jie išsidėstę 11 šalių teritorijose.

Šiuo metu visų Europoje instaliuotų jūrų vėjo jėgainių galios pakanka 27 teravatvalandėms (TWh) elektros pagaminti. Toks elektros kiekis gali visiškai patenkinti 7 mln. namų ūkių, arba visų Nyderlandų, poreikius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"