TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vėjo energetika – kaip bėgimas per kliūčių ruožą

2016 05 27 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Žaliosios energetikos bendrovė „Renerga“, iki šiol plėtojusi vėjo parkus Vakarų Lietuvoje, žengia į Aukštaitiją. Nors pajūris Lietuvoje palankesnis plėtoti vėjo energetiką, įvairios biurokratinės kliūtys trukdo čia sėkmingai įgyvendinti verslo projektus. „Todėl pasirinkome kitas Lietuvos teritorijas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė UAB „Renerga“ direktorius Linas Sabaliauskas.

Bendrovės vadovo nuomone, žaliosios energetikos potencialas Lietuvoje dar neišnaudotas, tačiau privačiam verslui plėtoti atsinaujinančius išteklius kuriamos diskriminacinės, o valstybės įmonėms – išskirtinės sąlygos.

Riboja plėtrą pajūryje

– Šiemet „Renerga“ planuoja pastatyti naują parką Anykščių rajone – koks tai bus parkas?

– 2015 metais projektinė įmonė „Renerga-1“ laimėjo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos organizuotą konkursą statyti 7,5 megavato (MW) galingumo vėjo elektrinių parką. Šis parkas išskirtinis ne tik tuo, kad yra vienas pirmųjų Vidurio Lietuvoje, bet ir gaminamos elektros energijos kaina, kuri šiuo metu yra mažiausia tarp veikiančių ir statomų vėjo elektrinių parkų Lietuvoje.

Kitos mūsų įmonės taip pat yra pasirengusios aktyviai įgyvendinti naujus projektus vietos ir užsienio rinkose. Tačiau tam reikia aiškios investicinės aplinkos ir nuoseklaus ilgalaikio valstybės reguliavimo.

– Aukštaitija – šiek tiek neprasta vieta vėjo parkui. Iki šiol jie daugiausia buvo statomi pajūryje. Ar Vakarų Lietuvoje jau visa tinkama teritorija išnaudota?

– Pajūryje tradiciškai jūriniai vėjai susiduria su žemynu, todėl čia vėjas stipriausias. Tačiau ne tik vieta prie jūros lemia palankiausias vėjo energetikos sąlygas. Svarbūs veiksniai yra aukštis nuo jūros lygio, vietovės šiurkštumas ir kiti. Be to, Vakarų Lietuvoje teritorijos gana tankiai apgyventos, o įvertinus ir valstybinių institucijų ribojimus rekreacinėse teritorijose, vietos vėjo elektrinėms lieka ne per daugiausia. Bet ir tai dar ne visos kliūtys. Jau pastatytų ar statomų parkų teritorijose prijungimo prie tinklo galimybės dažnai yra per mažos.

– Šiuo metu „Renerga“ valdo Pastrėvio ir Kavarsko hidroelektrines, 50 MW galios Benaičių vėjo elektrinių parkus bei 0,99 MW saulės elektrinių parką, taip pat eksperimentines 6 kW galios vėjo ir 4,2 kW galios – saulės elektrines. Kokie buvo praėjusių metų bendrovės rezultatai?

– Eksperimentinės elektrinės pastatytos tam, kad galėtume atrinkti technologijas pagal jų efektyvumą, kartu visa jose pagaminta energija yra sunaudojama įmonės valdomo pastato apšvietimui, šildymui ir kondicionavimui. 2015 metais įmonės pajamos, palyginti su 2014 metais, išaugo 13 procentų. Geriems praėjusių metų rezultatams didžiausią įtaką turėjo gamtos sąlygos ir kolektyvo sugebėjimas laiku aptikti ir operatyviai šalinti gedimus. Kartais manoma, kad vėjo, saulės ir kitos elektrinės dirba tarsi savaime. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad tai gana sudėtingi technologiniai įrenginiai, jų sudedamosios dalys genda. Jeigu laiku nereaguosi, idealus vėjas nebus pagautas, pralėks pro šalį.

Kaip perkūnas iš giedro dangaus

– Šių metų sausio 25 dieną ministrą pirmininką pavaduojantis finansų ministras Rimantas Šadžius ir energetikos ministras Rokas Masiulis pasirašė Vyriausybės nutarimą, kuriuo Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašą papildė punktu, nustatančiu, kad įmonėms už nustatytų VIAP paslaugų teikimą kompensavimas laikinai sustabdomas, jeigu VIAP teikianti ir su ja susijusi įmonė nesumoka VIAP lėšų ar jų dalies už faktiškai suvartotą elektros energiją. Vadovaudamasis šiuo nutarimu VIAP lėšų administratorius „Baltpool“ jau vasario mėnesį „Renergai“ nesumokėjo daugiau kaip pusės milijono eurų VIAP dalies už jos jėgainių sausio mėnesį pagamintą elektros energiją arba suteiktas VIAP paslaugas. Ar šiuo metu „Baltpool“ dar skolinga „Renergai“ nesumokėtų VIAP lėšų?

– Šiuo metu VIAP administratorius yra visiškai atsiskaitęs už paslaugas. Vis dėlto bendrovė dar skaičiuoja patirtus nuostolius ir svarsto visas teisinės gynybos galimybes bei siekia pasinaudoti Europos investicijų apsaugos garantijomis.

– Kaip lėšų už atliktas VIAP paslaugas mokėjimo netikėtas sustabdymas atsiliepė įmonės veiklai?

– Mūsų pajamos nėra lengvai prognozuojamos (vėjas nepučia ar lietus nelyja, o gal ir saulė nešviečia), todėl reikia nuolat turėti rezervą – šis rezervas ir buvo panaudotas. Vis dėlto jei ši situacija būtų užsitęsusi, galėjome turėti ir didesnių problemų atsiskaitant su darbuotojais ar laiku grąžinant bankų paskolas.

Nuo minėto Vyriausybės nutarimo svarstymo iki priėmimo praėjo 3 dienos. Niekaip sureaguoti negalėjome, negalime ir dabar, nes tokių teisės aktų apskundimas ilgai užtrunka. Įprastai pirmosios instancijos teismas dėl išaiškinimo turi kreiptis į Konstitucinį Teismą, o jame dažniausiai ginama valstybė, o ne privatus verslas.

– Kaip vertinate tokius valdžios veiksmus investuotojų atžvilgiu?

– Visus prisiimtus įsipareigojimus įvykdėme, tačiau Vyriausybė, garantavusi, kad bus atsiskaitoma už atliktas paslaugas, staiga persigalvojo. Pagal ankstesnių Vyriausybių priimtus teisės aktus aukcioną laimėjusiai „Renergai“ nustatytas 30 lietuviškų centų už kilovatvalandę (ct/kWh) supirkimo tarifas iki 2020 metų. VIAP dalis šiame tarife svyruoja priklausomai nuo elektros rinkos kainos biržoje. Jeigu ji aukštesnė, VIAP dalis atitinkamai mažesnė, ir atvirkščiai. Tokia VIAP lėšų išmokėjimo tvarka buvo Vyriausybės nutarimu nustatyta nuo 2005 metų.

Linas Sabaliauskas: "Valstybės valdomų įmonių veiksmai leidžia daryti išvadą, kad kai kurių energetikos sričių plėtra sąmoningai vilkinama, kol bus sudarytos palankios sąlygos vienai monopolinei įmonių grupei ateiti į rinką ir ją užvaldyti."Romo Jurgaičio nuotrauka

Staiga apie pokyčius, kurie esmingai paveiks įmonę, sužinome šių metų sausio 26-ąją, tai yra kitą dieną po Vyriausybės posėdžio, kuriame priimti minėti sprendimai, o sausio 27 dieną jie ir įsigalioja. Valdžia visą laiką deklaravo, kad bet kurie teisės aktai, kurie paveiks verslą, bus derinami su verslu, o pasiruošti pokyčiams bus suteiktas bent pusmetis. Faktiškai tai nevyksta.

Visas VIAP skirstymas ir surinkimas yra labai neskaidrus. Dar visai neseniai vieno ministro valia buvo galima skirti arba neskirti VIAP šiluminėms elektrinėms. Tai reiškia, kad kelių asmenų priimti sprendimai privalomi visam sektoriui. Manau, ši tvarka turėtų būti nustatyta įstatymu. Mes prisiimame įsipareigojimus dvylikai metų, sprendimus darome pagal konkurso metu galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl tikimės, kad ir kita šalis laikysis savo įsipareigojimų.

Juk dalyvaudami konkurse įsipareigojome Vyriausybei patiekti tam tikrą kiekį elektros energijos, pagamintos nenaudojant iškastinio kuro. O Lietuva tokiu būdu vykdo įsipareigojimus ES dėl atsinaujinančių energijos išteklių dalies valstybės elektros energijos vartojimo balanse. Ir staiga verslo sąlygos iš esmės keičiamos, kai jėgainės dar nebaigė mokėti paskolos. Jeigu būtume apie tai žinoję, kai dalyvavome konkurse, gal būtų visai kiti sprendimai. Įvertinę galimą riziką, gal iš viso nebūtume investavę. Toks nenuoseklumas investuotojų atžvilgiu verčia susimastyti apie Vyriausybę kaip patikimą socialinį partnerį.

Artimiausiu metu siūlysime, kad VIAP administravimo tvarka būtų reglamentuota įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimais, taip pat keisti konkursų tvarką, kai investuotojas, prisiėmęs įsipareigojimus 12 metų, pasirašytų ne vienų metų kaip šiuo metu, o 12 metų elektros energijos pirkimo– pardavimo sutartį.

Jei šiuo metu Vyriausybės nutarimu nustatytas susijusių asmenų apibrėžimas išliks, kelsime klausimą apie ES Trečiojo energetikos paketo vykdymą Lietuvoje.

Diskriminuoja verslą

– Prieš kelerius metus skelbta, jog „Renerga“ planuoja statyti vieną moderniausių ir daug žadančių vėjo jėgainių statybos projektų Baltijos jūroje. Ar šie planai įgavo konkretesnį pavidalą? Į kuriuos parengiamuosius darbus jau investavote?

– Atlikome poveikio aplinkai vertinimą. Šio vertinimo metu išsiaiškinome, kokiomis sąlygomis galime statyti elektrines jūroje. Tačiau taip ir nepavyko gauti išankstinių vėjo elektrinių prijungimo sąlygų iš „Litgrid“, todėl ši dalis vis dar nežinoma.

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita patvirtinta visų suinteresuotų valstybinių institucijų, todėl pagal galiojančius teisės aktus norėdami dalyvauti jūrinės energetikos vystymo konkurse turėtume teikti paraišką. Vis dėlto žiūrime valstybiškai. Vyriausybė vis dar nėra apsisprendusi, kas ir kokiomis sąlygomis galės dalyvauti konkursuose, kaip jie bus organizuojami. Todėl nutarėme palaukti ir duoti laiko valdininkams apsispręsti. Bet, regis, kaip įprasta Lietuvoje, plėtojant vėjo energetiką jūroje bus proteguojamos valstybinės įmones.

– Kaip vertinate, kad į vėjo energetikos rinką ateina valstybės valdoma įmonių grupė „Lietuvos energija“?

– Kad į šią rinką žengia konkurentas, daugelį metų deklaravęs, jog atsinaujinanti energetika yra tik nerimtas žaidimas, vertinu kaip pripažinimą ir viešą pasakymą: „Klydau.“

– Ar stambios valstybinės įmonės atėjimas turės teigiamą postūmį bendrai žaliosios energetikos rinkai, ar, turint omenyje šios grupės monopolinę padėtį energetikoje, kyla pavojus, kad privatus verslas bus diskriminuojamas, pavyzdžiui, šiai valstybės įmonei sukurtos išskirtinės sąlygos plėtoti vėjo energetiką jūroje?

– Stambios valstybinės įmonės monopolininkės atėjimas į bet kurią rinką yra destabilizuojantis veiksnys. Visada tokia įmonė siekia daryti spaudimą, kad rinką būtų reguliuojama ir iškraipoma pagal monopolininkės poreikius. Bent iki šiol šiai valstybės valdomų energetikos įmonių grupei buvo ir yra sudaromos išskirtinės sąlygos, tiek užtikrinant visų lygių rezervus, tiek gaunant finansavimą, tiek suteikiant prieigą prie infrastruktūros ir kt.

Net šiuo metu vykdomi projektai Vilniuje ir Kaune išskirtinai be jokio konkurso skirti vykdyti „Lietuvos energijos“ grupės įmonėms. Manau, kad privatus verslas jau dabar diskriminuojamas.

Kita valstybės valdoma įmonė, derindama veiksmus su „Lietuvos energija“, neteikia prisijungimo sąlygų jūriniams vėjo projektams, nors tai yra skirstomojo tinklo operatoriaus pareiga. Šie veiksmai ir kiti valstybės valdomų įmonių veiksmai leidžia daryti išvadą, kad kai kurių energetikos sričių plėtra sąmoningai vilkinama, kol bus sudarytos palankios sąlygos vienai monopolinei įmonių grupei ateiti į rinką ir ją užvaldyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"