TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vėjo energetika traukia verslą

2009 06 16 0:00
Verslas tikisi, kad Lietuvos valdžia paseks viso pasaulio pavyzdžiu ir skatins investicijas į atsinaujinančią energetiką.
LŽ archyvo nuotrauka

Industrinė pasaulio plėtra, iki šiol buvusi pagrįsta iškastiniais organiniais, o ne atsinaujinančiais energijos ištekliais, įsileidžia vis daugiau atsinaujinančios energijos.

Šiandien aukščiausio rango pasaulio politikai iš tribūnų kalba apie tai, kad sistemą energetikoje reikia keisti, antraip planetai teks patirti katastrofines pasekmes. Žalioji energija, kurį laiką laikyta tik entuziastų prasimanymu, tampa vis patrauklesnė stambiojo verslo investicijoms.

Ekspertų nuomone, žemyninėje Lietuvos dalyje realus vėjo jėgainių potencialas gali būti daugiau negu 1200 megavatų (MW), galimas 1000 MW vėjo jėgainių parkų įrengimas Baltijos jūroje.

Vėjo energetika JAV pernai įdarbino 85 tūkst. žmonių, Europos Sąjungoje (ES) - kelis kartus daugiau. ES bendra suvartotos vėjo energijos galia 2008 metais pasiekė 65 tūkst. MW.

Iki šiol pasaulyje instaliuota kiek daugiau nei 120 tūkst. MW galios vėjo elektrinių. Nuo metų pradžios ES į atsinaujinančią energetiką buvo investuota 4,5 mlrd. eurų, neišmesta į orą 57 mln. tonų CO2.

Sektinas pavyzdys

Vėjo energetikos plėtrai skirtoje tarptautinėje konferencijoje Lauridsas Mikaelsenas, Danijos Karalystės (DK) ambasadorius Lietuvoje, dalijosi šios valstybės patirtimi plėtojant elektros energijos gamybą pasitelkus atsinaujinančius gamtos šaltinius. Danija pagal vėjo energijos panaudojimą yra pasaulio lyderė. Praėjusių metų pabaigoje Danijoje veikė 5101 vėjo jėgainė, visų jų bendras galingumas siekė 3 tūkst. 163 MW, iš jų 423 MW sudarė jūroje įrengtos vėjo jėgainės.

Pasak L.Mikaelseno, apskaičiuota, kad jeigu naftos kaina viršija 49 dolerius už barelį, elektros gamyba iš vėjo energetikos taps pigesnė nei naudojant tradicinius elektros energijos gamybos šaltinius. Kuo labiau plėtojama vėjo energetika, tuo konkurencingesnė tampa jos kaina, palyginti su gamyba naudojant naftą. Be to, DK ambasadorius Lietuvoje pabrėžia, kad alternatyvių šaltinių naudojimas elektros energijos gamybai turi būti skatinamas valdžios. Štai Danijoje už kiekvieną elektros energijos kilovatvalandę, pagamintą naudojant atsinaujinančius šaltinius, primokama nedidelė suma iš valstybės biudžeto ir šitaip skatinamos investicijos į šį verslą.

Jonas Šimėnas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, teigia, kad Lietuvos potencialas gauti alternatyvią energiją yra didžiulis. Tačiau, palyginti su Danija, atrodome skurdžiai - Danija pagal plotą yra mažesnė už Lietuvą, o mūsų krašte veikiančios IAE galingumas yra triskart mažesnis nei Danijos vėjo jėgainių. "Iki šiol Lietuvoje trūko politinės valios plėtoti vėjo energetiką. Šiuo metu ji lyg ir yra atsiradusi", - sakė J.Šimėnas.

Vėjo užtenka

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas pažymi, kad svarbu, kur mes investuosime kapitalą energetikos sektoriuje - ar vėl sieksime stiprinti energijos monopolį, ar plėtosime švarią energetiką.

Jis teigia manantis, kad Lietuva galėtų apsieiti ir be atominės elektrinės. "Kai tik kalbama apie vėjo energetiką, kas nors prikiša, kad Lietuvoje neužtenka vėjo. Atrodo, kad visur vėjo yra, o Lietuvoje nėra. Tačiau tai netiesa, - kalbėjo jis. - Jeigu pavyktų, o tikiu, kad pasistengus pavyktų, iki 2012-2015 metų sukurti 500 MW bendrą vėjo jėgainių galingumą, turėtume jau pusę IAE reaktoriaus galingumo. O jeigu įbrisime į jūrą, tai ir visą galingumą turėsime. Turime išnaudoti ir vandens energijos galimybes panaudojant natūralų upių potvynį, nepažeisdami aplinkosaugos reikalavimų ir ekonomiškai naudingai."

J.Šimėnas tvirtina, kad pagrindinis uždavinys - ištobulinti sistemą, kad būtų galima panaudoti vėjo gaminamą elektros energiją. "Pasigaminti elektros energijos iš vėjo Lietuvoje tikrai galima - vėjo ištekliai yra pakankami ne tik pajūryje. Nereikia klausti, ar vėjo yra, reikia klausti, kur mes dėsime tą elektros energiją - į kokius tinklus, kas ją nupirks?" - svarstė jis.

Keisti sistemą

Pasauliui, taip pat ir Lietuvai, per trumpą laiką teks sukurti arba iš esmės modernizuoti kitais principais valdomus labai galingus elektros tinklus, ES bus kuriamos tarpvalstybinės jungtys - tokias sparčios elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių plėtros pasekmes mini Jurgis Vilemas, Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininkas.

"Pastatyti, pavyzdžiui, vėjo jėgainę yra lengviau nei nutiesti laidą per kieno nors sklypą. Taip yra visur, ne tik Lietuvoje. Ir, manau, būtent dėl tokių dalykų kaip visuomenės tam tikras priešinimasis gali sulėtėti tokios gamybos plėtra", - sakė jis.

Pasak J.Vilemo, iki visai nesenos praeities visas pasaulis ignoravo atsinaujinančius energijos šaltinius ne todėl, kad, kaip teigiama, iškastinis kuras yra baigtinis. Aplinkos taršos didinimas, kasdien į orą išmetant vis daugiau anglies dioksido, visai planetai pradėjo signalizuoti apie realią grėsmę, pirmiausia pasireiškusią klimato kaita.

J.Vilemas sako, kad jeigu nekeistume gamybos ir vartojimo tempo, per artimiausius 25 metus pasaulyje elektros energijos vartojimą reikėtų padvigubinti, o tai tiesiogiai padidintų angies dioksido išmetimą į aplinką - būtent šis veiksnys, o ne išteklių stoka verčia pasaulį keisti sistemą.

"Iškastinio kuro yra daug ir ilgai jo užtektų. Tačiau reikia ne kuo daugiau jo surasti, o kuo labiau mažinti sunaudojimą. Atsinaujinantys ištekliai iki šiol negalėjo konkuruoti su tradiciniais ne dėl energetikoje esančių monopolijų, kurios nenori nieko keisti, o todėl, kad pakeisti sistemą buvo neįmanoma. Tai daug investicijų reikalaujantis pakeitimas, - kalbėjo J.Vilemas. - Viena pagrindinių priemonių, kaip keisti įvykių raidą norint išsaugoti Žemę, reikia mažinti organinio kuro suvartojimą ir kiek galima sparčiau pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių bei branduolinės energijos. Realiame gyvenime vyksta daug kam netikėti dalykai - atsinaujinantys šaltiniai lenkia branduolinės energijos raidą. Branduolinėje energetikoje pastaraisiais metais tęsiasi stagnacija dėl ekonominių priežasčių - ypatingas statybos brangumas stabdo branduolinės energetikos plėtrą. Svarbu, kad Lietuva neįnertų į pačios brangiausios pagal statybos sąnaudas energijos plėtojimą, kol situacija nėra pasikeitusi."

Perėjimas prie atsinaujinančios energetikos pasauliui yra pakeliama našta ir bus įdomu stebėti lenktynes tarp atominės energetikos ir atsinaujinančios energetikos - kuri iš jų pagamins daugiau elektros energijos ateityje.

Pasak Henriko Bernatavičiaus, energetikos viceministro, ekologiška alternatyva elektros energijos gamybai tampa vis populiaresnė ir mūsų krašte. Jis teigia, kad Lietuva pajėgi plėsti atsinaujinančių elektros energijos šaltinių panaudojimą, kiek įmanoma atsiribodama nuo įvežtinių žaliavų. Taip pat, jo žodžiais, valstybė remia vėjo energijos gamybą. Tačiau investuoti į šį sektorių norintis verslas skundžiasi susiduriantis su sunkumais ir pirmiausia - dėl valdžios sudaromų trukdžių alternatyviai elektros energijos gamybai plėtoti.

Kaina - ne didžiausia

Alvydas Naujėkas, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos prezidentas, tvirtina, kad alternatyvios energetikos plėtros pasaulyje negalima užginčyti. Pirmieji parkai atsiranda ir Azijoje - naftos šalyse, kur, atrodytų, tokio poreikio ir nėra.

Europoje pastarųjų dešimtmečių statistika demonstruoja posūkį elektros energijos gamyboje.

"Deja, Lietuva atrodo gana blankiai - kol kas esame instaliavę 70 MW galios, tačiau ir tai geriau negu nieko - nuo 2006 metų panaudodami vėją esame pagaminę 250 mln. kWh elektros, neišmetėme į orą 150 tūkst. tonų CO2", - kuklią statistiką, aptvirtinančią, kad Lietuvos elektros sistema turi eiti atsinaujinančios energetikos keliu, pateikė A.Naujėkas.

Jis pridūrė, kad esminės problemos šiandien - neapibrėžtas siekis, kiek galima instaliuoti, kiek esame finansiškai pajėgūs instaliuoti, kaip prisijungti prie tinklo.

"Daug kalbama apie kainą. Kai kurie energetikai aiškina, kad gamybos kaina 30 centų už kWh yra brangu. Tačiau jeigu įskaičiuotume į IAE gaminamos elektros energijos kainą tiek mūsų Vyriausybės, tiek Skandinavijos, tiek ES skirtas subsidijas, kaina būtų kosminė. O jei kalbėsime apie termofikacinės elektrinės gaminamos energijos kainą, jau dabar nustatyta daugiau nei 30 centų už kWh. Netgi visiškai nesubsidijuojama vėjo energetika yra pigi, jos kainą kelia didelės pradinės investicijos", - aiškino jis.

Saulius Pikšrys, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius, remdamasis pasaulinėmis prognozėmis, sako, kad alternatyvios elektros energijos gamybos kaina su elektros energijos kaina naudojant iškastinį kurą turėtų susilyginti 2015 metais ir ženkliai kristi iki 2050 metų.

Pasak H.Bernatavičiaus, ekologiška alternatyva elektros energijos gamybai tampa vis populiaresnė ir mūsų krašte. Jis teigia, kad Lietuva pajėgi plėsti atsinaujinančių elektros energijos šaltinių panaudojimą, kiek įmanoma atsiribodama nuo įvežtinių žaliavų. Taip pat, jo žodžiais, valstybė remia vėjo energijos gamybą. Tačiau investuoti į šį sektorių norintis verslas skundžiasi susiduriantis su sunkumais ir pirmiausia - dėl valdžios sudaromų trukdžių alternatyviai elektros energijos gamybai plėtoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"