TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vėjo energetikai žvalgosi į jūrą

2013 10 10 6:00
Ekspertų vertinimu, vėjo jėgainių jūroje prie Lietuvos kranto bendras galingumas galėtų siekti apie 600 megavatų. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Veiksmingai išnaudojama vėjo energija sausumoje ir jūroje galėtų patenkinti beveik pusę Lietuvos elektros energijos poreikio.

Energetikos ekspertai teigia, kad, atsiradus elektros jungtims su Lenkija ir Švedija, visų Lietuvoje veikiančių vėjo jėgainių bendras galingumas galėtų padidėti nuo dabartinių 250 megavatų (MW) iki daugiau nei 1000 MW. Tai reikšmingai prisidėtų prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės.

Savikaina mažės

„Vėjo energetika – viena sparčiausiai pasaulyje besivystančių atsinaujinančios energijos šakų. Jau dabar Lietuvoje yra daugiau nei 100 vėjo jėgainių, gaminančių energiją. Vėjo jėgainių plėtra - itin reikšmingas žingsnis į Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Gaila, kad aukšta saulės energijos kaina sukuria nepagrįstą stereotipą, jog visa atsinaujinanti energija yra brangi. Vėjo energija jau dabar nėra brangi, ir ateityje jos kaina mažės“, – teigia Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Saulius Pikšrys.

Šiuo metu visų Lietuvoje veikiančių vėjo jėgainių bendras galingumas siekia apie 250 MW. 2012 metais visos vėjo jėgainės Lietuvoje pagamino apie 530 GWh elektros energijos - apie 5 proc. visos šalyje pagaminamos elektros. S.Pikšrys teigia, kad šiemet pradėjus veikti naujoms jėgainėms, ateityje elektros turėtų būti pagaminama ženkliai daugiau.

Pasak S.Pikšrio, šiuo metu įgyvendinamų projektų vėjo jėgainėse gaminama energija 12 metų bus parduodama po 24 centus už kilovatvalandę (ct/kWh) ir tai yra viena iš pigiausių elektros energijos rūšių Lietuvoje. Pigiau Lietuvoje elektrą gamina tik Kauno hidroelektrinė. S.Pikšrys skaičiuoja, kad pagal šių metų vasaros laikotarpio vidutinę elektros kainą, prie bazinės kainos už vėjo jėgainių pagamintą energiją vartotojams reikės primokėti 5 centus, o iškastinį kurą naudojančiose elektrinės Lietuvoje iš VIAP mokama vidutiniškai – 32,03 centai.

Investuotų verslas

S.Pikšrys atkreipia dėmesį, kad vėjo jėgainių plėtrą mūsų šalyje pasirengęs vykdyti privatus verslas, ir valstybė pati vėjo jėgainių statyti neturės. „Apmaudu, kad atsinaujinanti energetika Lietuvoje taip dažnai tampa politinių žaidimų dalimi ir santykių aiškinimosi objektu. Ši energija yra švari, į ją pasirengęs investuoti verslas, dėl technologijų pažangos ji pinga. Tuo tarpu importuojamas kuras, be kurio negalėtų veikti daug dabartinių šiluminių elektrinių, vis brangsta. Iš vėjo gaminama elektros energija turi ir kitų privalumų – ji neteršia aplinkos, elektrinės sukuria naujų darbo vietų. Be to, skirtingai nei daugeliui kitų pasaulio šalių, Lietuvai nereikia specialiai rūpintis elektros tinklų plėtra. Jais gali keliauti per 6 kartus daugiau vėjo elektros energijos, nei gaminama dabar, taigi padidėjus vėjo energijos gamybos mastams, papildomai investuoti nereikėtų. Tai yra didelis privalumas lyginant su kitomis ES šalimis, kur tinklų plėtra yra opus klausimas“, – pažymi LVEA direktorius.

Viena pigiausių

UAB „Renerga“ direktorius Linas Sabaliauskas teigia, kad Lietuvoje vėjo jėgainių gaminama elektros energija yra viena pigiausių. Už ją pigesnė yra tik hidroelektrinių gaminama elektra.

„Valstybė, nemokėdama už kapitalą, gauna elektros gamybos pajėgumus. Už vėjo elektrinės pastatymą sumoka verslas ir investuotos lėšos atsiperka maždaug per 12-14 metų. Po šio laiko elektrinės parduoda energiją biržoje bendra tvarka. Kai tuo tarpu iškastinį kurą naudojančių elektrinių gaminamą elektrą reikia subsidijuoti visą tokios jėgainės gyvavimo laikotarpį“, - palygino L.Sabaliauskas.

S.Pikšrio nuomone, ypač didelį potencialą turi vėjo energetikos plėtra jūroje. „Renergos“ vadovo nuomone, vienas didžiausių jūroje statomų vėjo jėgainių pranašumas prieš įrengiamas sausumoje tas, kad jūroje pastovesnis vėjas. „Kai elektra gaminama pastovesniu režimu, mažiau energijos reikia rezervuoti, o tuo pačiu mažėja brangių dujomis kūrenamų kogeneracinių elektrinių darbo poreikis“, - teigė L.Sabaliauskas.

Jūroje statyti vėjo jėgaines brangiau nei sausumoje, nes bokšto pamato statyba kainuoja iki 4 kartų, o kabelio tiesimas ir prijungimas prie elektros tinklo - net iki 10 kartų brangiau, mat bokštai statomi 50-60 km atstumu nuo kranto.

Brangesnes investicijas, anot L.Sabaliausko, atsveria jūroje pučiantis pastovesnis vėjas, garantuojantis pastovesnę generaciją. „Sausumoje stovinčios elektrinės kartais labai intensyviai gamina elektrą, bet ši gamyba gali labai greitai sumažėti iki minimumo ir tokiu metu elektrą turi gaminti Kruonio HAE ar termofikacinės elektrinės. Jūroje pastatytos vėjo jėgainės dirba pastoviau ir jų nauda visai elektros sistemai didesnė“, - aiškino pašnekovas.

Be to, jūroje, anot L.Sabaliausko, ir vėjo jėgainių parkai gali būti didesni nei sausumoje, nes jie netrukdytų gyventojams.

„Aišku, turime tik 99 kilometrus jūros ir neaišku, ar gyventojai norės horizonte matyti vėjo bokštus. Gal jie rinksis gražesnį vaizdą be vėjo elektrinių, o ne pigesnę elektros energiją?“ - svarstė L.Sabaliauskas.

Techninės kliūtys

„Renergos“ vadovo skaičiavimu, šiuo metu veikiančių ir statomų vėjo jėgainių bendra galia siekia apie 500 MW. Nutiesus elektros kabelį į Švediją šią galią būtų galima padidinti dar 300 MW, o nutiesus elektros tiltą į Lenkiją – pridėti dar 500 MW. „Sujungus Lietuvos elektros sistemas su Lenkija ir Skandinavija, vien sausumoje vėjo jėgainių bendra galia galėtų siekti daugiau kaip 1000 MW. Vėjo jėgainių jūroje bendras galingumas galėtų siekti dar apie 600 MW“, - skaičiavo L.Sabaliauskas.

Šiuo metu jūroje statomų vėjo bokštų galia siekia apie 4,5 MW, tad norint pasiekti bendrą 600 MW galią, 40-60 km atstumu nuo Baltijos jūros Lietuvos kranto turėtų iškilti maždaug 133 vėjo malūnai.

Galimybe statyti vėjo jėgainių parkus jūroje domisi keturios Lietuvos bendrovės. Tačiau vėjo jėgainių jūroje plėtra kol kas neįmanoma, nes dar nėra parengtas Lietuvos teritorinių vandenų Baltijos jūroje bendrasis planas. Dėl to negali būti užbaigtos ir vėjo jėgaines jūroje planuojančių statyti bendrovių poveikio aplinkai vertinimo procedūros.

„Iš Europos valstybių į jūrinę energetiką pastaruoju metu daugiausia investuoja Jungtinė Karalystė, Vokietija, Švedija ir Danija. Švedija jau parengė valstybinį poveikio aplinkai vertinimą, jame nurodoma, kur bus saugomas kraštovaizdis, o kur statomi vėjo bokštai. Visose šalyse tam tikrą laikotarpį vėjo jėgainėms taikomas fiksuotas elektros energijos supirkimo tarifas, tačiau kiekviena valstybė papildomai prisideda savaip. Vokiečiai iš dalies finansuoja privačių bendrovių jūroje statomų vėjo jėgainių prijungimo prie elektros tinklo išlaidas. Jungtinė Karalystė neseniai apsisprendė, kad rems vėjo jėgainių statybą jūroje, o ne sausumoje“, - teigė L.Sabaliauskas.

LVEA duomenimis, 2012 metais vėjo energiją visame pasaulyje naudojo daugiau kaip 100 šalių. Kasmet pasaulyje vėjo energijos gamyba auga maždaug 25 proc.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"