TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vėjo energetikos plėtra brangins elektrą

2014 10 17 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Pagal šiuo metu išduotus vėjo parkų plėtros leidimus ir įstatymų nuostatas iki 2020 metų Lietuvoje bus integruota 500 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių. Nusprendus didinti elektros gamybą vėjo jėgainėse, reikėtų investuoti ir į naujų elektrinių statybą, kad būtų užtikrintas vėjo gamybai subalansuoti reikalingas elektros energijos rezervas.

Iki 2030 metų įrengus 840 MW vėjo elektrinių, reikės 240 MW reguliavimo rezervo. Be to, elektrai perduoti iš būsimų parkų Baltijos jūroje reikėtų statyti visiškai naujas perdavimo linijas.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovas Ramūnas Bikulčius spėja, kad būsimos investicijos gali pabranginti vėjo elektrinių gaminamą elektrą.

Išvadas, kaip vėjo energetikos plėtra paveiks Lietuvos elektros perdavimo tinklą ir elektros energijos sistemą, pateikė „Litgrid“ užsakymu Kauno technologijos universiteto ekspertų atlikta „Atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių prijungimo prie 330-110 kV elektros perdavimo tinklo iki 2030 metų galimybių studija“.

Vėjo energetikos potencialas

- Kokius svarbiausius klausimus uždavėte studijos rengėjams?

- Paskutinė studija rengta maždaug prieš penkerius metus. Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) įstatymo numatyta vėjo, saulės ir biokuro elektrinių plėtra greitai bus pasiekta, todėl logiškai reikėjo atsakymų, kokios iki 2030 metų yra prie perdavimo tinklų (PT) prijungiamų elektrinių, naudojančių AEI, galimybės bei Lietuvos elektros energijos sistemos (EES) avarinio ir reguliavimo rezervų poreikis.

- Pasak studiją rengusių ekspertų, didžiausią plėtros potencialą Lietuvoje turi vėjo ir biokuro elektrinės, kurios, prognozuojama, generuos didžiausią – apie 84-93 procentų - AEI gaminamos elektros dalį. Tačiau daugiausia dėmesio skiriama vėjo jėgainių plėtrai. Kodėl?

- Tiesiog biokuro elektrinės perdavimo tinklui daro tokią pačią įtaką kaip ir įprastos elektrinės: pajungei - ir dirba; praneša, kada sustoja, tada rinkoje įsijungia kita panaši elektrinė. Jokių problemų dėl to nekyla. Saulės elektrinių didelio potencialo Lietuvoje nėra: dabar turime apie 70 MW instaliuotos galios, bet visos šios elektrinės prijungtos prie skirstomojo tinklo, PT ir EES darbui jos turi menką įtaką.

Vėjo elektrinių potencialas Lietuvoje didelis. Jeigu šių elektrinių daugės, svarbu išsiaiškinti, kaip darniai veiks visa Lietuvos EES ir PT.

- Studijoje nagrinėjami trys AEI elektrinių plėtros iki 2030 metų scenarijai. Jie daugiausia formuojami atsižvelgiant į biokuro ir vėjo jėgainių gaminamos elektros energijos santykį: pagal pagrindinį scenarijų vėjo generacija būtų 500 MW, pagal tarpinį – 670 MW, pagal ambicingąjį – iki 840 MW. Atitinkamai biokuro elektrinių generacija būtų 300 MW, 330 MW ir 360 MW, o saulės elektrinių galia visais atvejais nesikeistų ir siektų 30 MW. Visos AEI naudojančios elektrinės pagal pagrindinį scenarijų gamintų 24 proc., pagal tarpinį - 30 proc., pagal ambicingąjį – 35 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos. Kokiomis prielaidomis nustatytos šios proporcijos ir dydžiai?

- Pagrindinis scenarijus faktiškai jau bus pasiektas 2020 metais. ES siekia, kad iki 2050 metų AEI naudojančios elektrinės gamintų apie 60 proc. elektros energijos. Pasitarę su Energetikos ministerija nutarėme laikytis vidurio – 35 procentų elektros energijos, gaminamos iš AEI, 2030 metais. Tada žiūrėjome, kokios AEI plėtros galimybės.

Mažosios hidroelektrinės (HE) dar galėtų paaugti 10 MW, saulės – abejotina. O vėjo susidarė 840 MW. Iš viso, be papildomų investicijų, galėtume prie „Litgrid“ perdavimo tinklų prijungti apie 1000 MW galios vėjo jėgainių. Tiesa, Vakarų Lietuvoje galimybės prijungti naujas vėjo jėgaines jau išnaudotos. Todėl naujus parkus reikėtų išdėstyti tolygiai visoje šalyje.

Ramūnas Bikulčius: „Reguliavimo rezervo poreikį apskaičiavome atsižvelgdami į tai, kaip dabar vėjo jėgainių prognozavimas atitinka jų elektros gamybą.“ /Alinos Ožič nuotrauka

Investuotojų sąnaudos didės

- Kokie yra pagrindiniai vėjo energetikos plėtros Lietuvoje iššūkiai?

- Pagrindinis iššūkis, kad „Litgrid“ esamomis galimybėmis nebegalės subalansuoti EES. Pagrindinė balansavimo taisyklė ta, kad, kiek elektros sistemoje pagaminama, tiek jos bet kurią sekundę turi būti ir suvartojama. Tačiau galima prognozuoti, kad tam tikru metu suksis 100 MW vėjo elektrinių, o vėjas pūs silpnai ir suksis tik 20 MW. Kyla klausimas, kas tą valandą padengs trūkstamus 80 MW. Tam ir reikalinga rezervinė galia, kuri bet kuriuo metu galėtų būti aktyvuojama. Tokia rezervinė elektrinė stebėtų, kaip vėjas keičiasi, ir atitinkamai vėjui nurimus gamintų daugiau, o įsismarkavus – mažiau sistemai trūkstamos rezervinės elektros.

- Iš rinkos dalyvių – investuotojų į vėjo jėgaines - jau pasigirdo priekaištų, kad rezervinės galios reikalavimai (kiekvienai naujai 100 MW jėgainei investuotojams reikėtų užsitikrinti 24 MW galios reguliavimo rezervą) yra pertekliniai. Ar priekaištai pagrįsti?

- Reguliavimo rezervo poreikį apskaičiavome atsižvelgdami į tai, kaip dabar vėjo jėgainių prognozavimas atitinka jų elektros gamybą. Rėmėmės istoriniais duomenimis. Pagal juos dabar egzistuojantis prognozavimo netikslumas toks, kad reikėtų turėti 240 MW reguliavimo rezervą tuo atveju, jeigu Lietuvoje instaliuota vėjo jėgainių galia sieks 840 MW.

- Be to, keliamas klausimas, kas turėtų investuoti į naujas elektrines, užtikrinsinčias trūkstamą balansavimo energijos gamybą?

- Ne mums spręsti, kas šias elektrines statys. Tiesiog sakome, kad ta galia sistemoje būtina.

- Bet tam tikros galimybės studijoje nurodomos. Netgi teigiama, kad geriausiai šį vaidmenį atliktų dujų turbinomis elektrą gaminantys įrenginiai. Kodėl?

- Nurodėme pavyzdžius, kokios technologijos tenkina reguliavimo galimybes. Pavyzdžiui, dujų turbinos, nes jos naudotų pastovų kurą ir galėtume kontroliuoti elektrinę. Atsinaujinantys šaltiniai netinka dėl to, kad jų negalima kontroliuoti, AEI naudojančios elektrinės negali „sekti“ vėjo svyravimų.

Rezervinės galios elektrinė bet kuriuo metu turėtų turėti galimybę gaminti elektros arba daugiau, arba mažiau. Tai gali padaryti tik įprastinės dujų elektrinės ar hidroelektrinės. Biokuro jėgainės taip pat nelabai tinka, nes jos daugiausia skirtos šilumai gaminti, elektra yra tik papildomas produktas. Reguliavimo rezervo negalėtų pagaminti ir atominė elektrinė, nes ji „nelanksti“, reaktorius saugumo reikalavimais dirba vienodu režimu.

- Ar šias 240 MW galios elektrines reikėtų statyti papildomai? Dabartiniai gamybos pajėgumai visiškai išnaudoti?

- Mes nesakome, iš kur paimti trūkstamą rezervą. Tik nurodome, kiek reikia megavatų, kad sistema dirbtų.

- Ar tai reiškia, kad verslininkai, ketinantys investuoti į vėjo energetiką, iš karto turėtų numatyti ir sąnaudas rezervinės galios elektrinėms?

- Gali būti įvairiai. Kai kas mini tarpsistemines jungtis. Bet pačios jungtys elektros energijos negeneruoja. Už jungties stovi operatorius ir gamintojas – elektrinė. Siūlantieji pasinaudoti jungtimis iš esmės teigia, kad turėtume sėsti ant kupros kitam operatoriui, kad jis mums už dyką teiktų reguliavimo rezervą.

Taigi jungtys neišgelbės. Elektra turi būti gaminama vietoje. O rinkos dalyviai turi susitarti, kaip infrastruktūra naudojama. Aišku, investuotojai gali tartis su „Lietuvos energijos gamyba“, kad tam tikrą galios rezervą teiktų, pavyzdžiui, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Jeigu tai per brangu, gali statyti nuosavą elektrinę. To niekas nedraudžia.

- Kitaip tariant, kai verslininkai pasistatys vėjo elektrinę ir ateis į „Litgrid“ su prašymu prijungti prie perdavimo tinklo, jūs reikalausite, kad nurodytų reguliavimo rezervo šaltinį?

- Reikalausime, kad kiek jie prognozuos, tiek ir gamintų elektros. O jeigu nepagamins, kad patys kažkur galią balansuotų. Aišku, jeigu Energetikos ministerija nelieps, kaip yra dabar, mums šias sąnaudas prisiimti per VIAP ar kokiu kitu būdu.

Dabar vėjininkai gauna subsidiją iš visų vartotojų ir daro savo verslą. Valstybė remia iki 500 MW vėjo energijos gamybos. Bet tai riba, kai galime dirbti esant dabartiniams pajėgumams ir susitarimams su kitais operatoriais. Tačiau ir lenkai, ir latviai, ir estai patys plėtoja vėjo elektrines ir pradeda skaičiuoti savo generaciją. Niekas joms/// mums/ už dyką nebeduos.

- Kokios infrastruktūros reikėtų jūriniams vėjo parkams prijungti prie PT?

- Dėl „NordBalt“ jungties pastatėme 330 kV liniją Klaipėda–Telšiai, kuri užtikrins visą kabeliu tarp Lietuvos ir Švedijos tekėsiančią elektrą. Iš Baltijos jūros daugiau negalėsime paimti nė vieno megavato. Taigi atsiradus 600 MW ar kitokios galios vėjo parkui jūroje, reikėtų naujų perdavimo linijų.

- Kas už jas turėtų sumokėti?

- Vartotojai, investuotojai...

- Ar iš to, kas pasakyta, galima spėti, kad vėjo elektrinių gaminama elektra ateityje brangs?

- Danijoje daugiausia vėjo jėgainių ir vartotojai brangiausiai moka už elektrą. Vokietijoje daugiausia elektrinių, naudojančių AEI, ir kažkodėl vartotojai už elektrą moka daugiausia Europoje. Didelę dalį šios kainos sudaro subsidijos. O po 20 metų, kai subsidijavimas baigsis, dar neaišku, ar nereikės šių jėgainių pakeisti naujomis, nors deklaruojama, kad šios gamins ir pardavinės produkciją rinkos kainomis.

AEI elektrinių galių scenarijai

ScenarijusAEI elektrinių gamybaMažosios HESaulės EBiokuro EVėjo E
Pagrindinis3,34 TWh (24 proc.)30 MW80 MW300 MW500 MW
Tarpinis4,17 TWh (30 proc.)35 MW80 MW330 MW670 MW
Ambicingasis4,87 TWh (35 proc.)40 MW80 MW360 MW840 MW

Šaltinis: KTU, „Litgrid“

Rubrika rengiama bendradarbiaujant su elektros perdavimo sistemos operatoriumi „Litgrid“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"