TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vėjo jėgainės Baltijos jūroje – po 2020 metų

2016 05 25 16:24
LŽ archyvo nuotrauka

Trečiadienį Vyriausybė posėdyje pritarė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimams, kuriais inicijuojama vietinių energetikos išteklių panaudojimo elektros gamybai plėtra Baltijos jūroje. Šis sprendimas teikiamas svarstyti Seimui.

Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus teigimu, tai ilgalaikis projektas ir planuojama, kad nauji vėjo elektrinių projektai Baltijos jūroje bus įgyvendinti po 2020 metų, tačiau jau dabar reikia atlikti būtinus tyrimus ir parengiamuosius darbus.

Vyriausybės pranešime taigiama, kad tokiems projektams įgyvendinti ketinama pasirinkti Danijoje ir Vokietijoje pasiteisinusius sprendimus.

„Nors Lietuva jau pasiekė nustatytus vėjo energetikos sausumoje plėtros tikslus (netrukus bus pasiektas 500 MW įrengtosios galios vėjo elektrinių galingumas), matomas dar didesnis vėjo plėtros sausumoje potencialas. Šiuo metu yra rengiami ir netrukus bus pateikti pasiūlymai dėl tolesnės vėjo energetikos plėtros sausumoje modelio, panaudojant Europos Sąjungos paramos lėšas“, – rašoma Vyriausybės pranešime.

Mažės parama

„Lietuvos žinios“ rašė, kad Vyriausybė planuoja artimiausiu metu vėjo elektrinių galią sausumoje padidinti iki 750 megavatų (MW), tačiau dar neapsisprendė, kaip bus remiama ši plėtra.

Energetikos ministerijos nuomone, nauja skatinimo schema turėtų atitikti Vyriausybės poziciją mažinti subsidijas vėjo elektrinėms iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto.

Energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas „Lietuvos žinioms“ pripažino, kad Energetikos ministerija dar neturi preliminaraus sprendimo kaip bus toliau plėtojama vėjo energetika Lietuvoje: remiant statybas, skiriant fiksuotą aukštesnį elektros tarifą 12 metų kaip iki šiol, ar kitokiu būdu.

„Pirmiausia reikalingas strateginis sprendimas dėl tolimesnės vėjo energetikos plėtros, o toliau vadovaujanti juo bus kuriamas ir įgyvendinimo mechanizmas. Būtina pabrėžti principą, kad parama neturėtų viršyti valstybės galimybių ir pati skatinimo schema turėtų atitikti ne tik Vyriausybės nuoseklią poziciją mažinti VIAP išlaidas bet ir Europos Komisijos pateiktas valstybės pagalbos gaires energetikai ir aplinkosaugai; pereinama prie rinkos mechanizmo, parama paskirstoma tik konkurso būdu, gamintojai, prisiima atsakomybę už balansavimą. Taigi iš principo turėtų būti sparčiai judama rinkos sąlygų link“, – teigė M. Dubauskas.

Pastatys iki 2018 metų

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Veiklos valdymo skyriaus patarėja Aistė Griškonytė informavo, kad šiuo metu jau išdalinta visa 500 MW kvota vėjo elektrinėms, nurodyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.

Paskutinis skatinimo kvotų paskirstymo aukcionas vėjo elektrinėms baigtas 2015 metų liepos 30 dieną. Jame skatinimo kvotos paskirstytos vėjo elektrinėms, kurių įrengtoji galia didesnė nei 350 kilovatų (kW) ir kurios bus jungiamos prie perdavimo tinklo. Tiesa, vienas skatinimo kvotų paskirstymo aukcionas vėjo elektrinėms, kurių įrengtoji galia didesnė nei 10 kW ir ne didesnė nei 350 kW ir kurios jungiamos prie skirstomojo tinkle, šiuo metu yra sustabdytas dėl skatinimo kvotos trūkumo.

Tinklų operatorių duomenimis, 2016 metų pirmo ketvirčio pabaigoje prie tinklų prijungtų vėjo elektrinių įrengtoji galia siekė 435 MW. „Paskutiniai skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų laimėtojai vėjo elektrinių statybas turėtų baigti 2018 metų ketvirtąjį ketvirtį“, – sakė A. Griškonytė.

Nori galingesnių parkų

Pernai rudenį skelbta, jog pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas jėgainių Baltijos jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje statybų konkursas būtų skelbiamas tik atlikus tyrimus ir Vyriausybei patvirtinus tokių statybų būtinumą.

Anot Energetikos ministerijos, Vyriausybės užsakymu būtų atliekami nuodugnūs jūros dugno ir aplinkos tyrimai.

Vėjo energetikos plėtotojai norėtų jūroje statyti beveik 2 tūkst. megavatų galios parkus – 4 kartus galingesnius nei šiuo metu statomi sausumoje. Lietuvos vėjo energetikos asociacijos tarybos pirmininkas ir „Achemos grupės“ žaliosios energijos gamintojos „Renergos“ vadovas Linas Sabaliauskas BNS anksčiau sakė, kad „Renerga“ norėtų jūroje (apie 30 kilometrų nuo kranto) statyti 300 megavatų, o Estijos „Nelja Energia“ valdoma bendrovė „4energia“ – 1,5 tūkst. megavatų galios parką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"