TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vėjo jėgainės ieško vietos perdavimo tinkle

2008 07 04 0:00
Lietuvoje elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių sunkiai juda iš vietos.
LŽ archyvo nuotrauka

Verslas skuba įgyvendinti Europos Komisijos reikalavimus plėsti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą elektros energijos gamybai. Tačiau gali būti, kad dėl biurokratinių kliūčių šių tikslų įgyvendinimas užtruks ir brangiau kainuos.

Klimato kaita, energetikos saugumas, kylančios naftos produktų kainos kelia nerimą visame pasaulyje. Europos Komisija jau ne pirmus metus ragina judėti aplinką tausojančios ekonomikos kryptimi, o skatinimas elektros energijos gamybai naudoti atsinaujinančius išteklius įgauna strateginę reikšmę.

Tikslų nepasieksime?

Lietuvoje, turinčioje vieną dujų tiekėją - Rusijos "Gazprom", apie energetikos nepriklausomybę šnekama vis dažniau. Pagrindinė šalies valdžios pokalbių tema, kai bendraujama su kitų valstybių politikais, būna energetikos saugumas. Nuolat pabrėžiama, kad 2010-aisiais (jeigu nepavyktų susiderėti kitaip) uždarius Ignalinos atominę elektrinę (IAE), Lietuvoje, kol bus pastatyta nauja jėgainė, kuri, skirtingais vertinimais, gali iškilti po kelerių metų ar net dešimtmečio, išvengti elektros energijos bado bus itin sunku. IAE pagamina apie 70 proc. visos šalyje gaminamos elektros energijos. Todėl visiškai aišku, kodėl į bendrą energijos rinką turėtų plačiai ir sparčiai skverbtis alternatyvi energija.

Tačiau Lietuvoje elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių sunkiai juda iš vietos, nors ji gali užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą, mažesnę energetinę priklausomybę nuo importo. ES įsipareigojome iki 2010 metų iš atsinaujinančių išteklių pagaminti 7 proc. suvartojamos elektros energijos. Vyriausybės programoje irgi numatyta, kad vien vėjo jėgainių bendras galingumas iki 2010-ųjų turi siekti 200 megavatų (MW).

Šiandien abejojama, ar šie reikalavimai bus įvykdyti. Verslo atstovai pradeda jausti nerimą, kad Lietuva nesugebės laiku atlikti tokių užduočių - terminų laikymasis toli gražu nėra mūsų šalies koziris.

UAB "Renerga" direktoriaus Algio Jakučionio vertinimu, iki 2010 metų prie perdavimo tinklo bus prijungta tik 78 MW bendro galingumo vėjo jėgainių. Pasak pašnekovo, siekiant kuo labiau priartėti prie tikslo, svarbu spėti neatsilikti nuo terminų ir vengti galimų kliūčių šalies viduje.

Tikisi išvengti trukdžių

Šiuo metu Benaičiuose esantį 16 MW bendro galingumo vėjo elektrinių parką planuojama plėsti iki 50 MW - statyti dar 17 vėjo jėgainių. A.Jakučionis kol kas neprognozuoja, ar bus išduotos šio elektrinių parko techninės sąlygos, tačiau tiki, kad pavyks išvengti vietinių biurokratinių kliūčių, dėl kurių vėjo jėgainių plėtra nebūtų vykdoma tokiais tempais, kokiais turėtų.

"Jau esame sutarę dėl įrenginių pirkimo - juos gausime 2009-ųjų pabaigoje - 2010-ųjų pavasarį. 2010 metais, jei neiškils jokių problemų, galėtume jėgaines prijungti prie perdavimo tinklo. Iki liepos 15-20 dienos iš "Lietuvos energijos" turėtume gauti atsakymą dėl techninių sąlygų išdavimo. Tikimės, kad neatsiras biurokratinių trukdžių ir galėsime prijungti 34 MW vėjo elektrinių parką prie perdavimo tinklo 110 kilovoltų (kV) oro linijos dalies Klaipėda-Palanga-Mažeikiai. Kitaip iškiltų grėsmė sutarčiai dėl įrenginių - jie, ko gero, būtų parduoti kitiems, juo labiau kad šiuo metu vėjo elektrinių poreikis pasaulyje gerokai padidėjęs", - kalbėjo A.Jakučionis.

Rūta Merčaitienė, "Lietuvos energijos" Išorinių ryšių ir informacijos departamento projektų vadovė, užsiminė, jog "Renergos" prašomos 34 MW vėjo elektrinių parko techninės sąlygos kol kas neišduotos, nes perdavimo tinklo 110 kV oro linijos dalies Klaipėda-Palanga-Mažeikiai pralaidumas yra išnaudotas. Pasak jos, šiuo metu su "Renerga" vyksta derybos dėl išankstinių techninių sąlygų išdavimo.

Įmonės atstovės teigimu, "Lietuvos energija" nuolat atlieka rekonstrukcijas ir gerina elektros perdavimo tinklą. "200 MW bendro galingumo vėjo jėgainėms prijungti prie 110 kV tinklo iki 2010 metų numatyta apie 12 mln. litų investicijų", - pridūrė ji.

Planetai reikalinga ekonomika

ES užsibrėžusi iki 2020 metų atsinaujinančios energijos dalį padidinti iki 20 proc. visų energijos sąnaudų.

Europos Komisija yra sutarusi dėl plataus masto pasiūlymų paketo, kaip kovoti su klimato kaita ir skatinti naudoti atsinaujinančią energiją. ES šalys įpareigotos naudoti daugiau atsinaujinančios energijos, o jų vyriausybėms nustatyti teisiškai įpareigojantys tikslai.

EK narys Andris Piebalgas, atsakingas už energetikos politiką, sakė, kad dabar, kai taip didėja naftos kainos, o klimato kaita kelia didžiulį susirūpinimą, negalima praleisti galimybės, kurią suteikia atsinaujinantys energijos ištekliai. "Juos naudodami galėsime sumažinti CO2 išmetimą, padidinti tiekimo saugumą ir sukurti darbo vietų, paskatinti aukštųjų technologijų kūrimo srities ekonomikos augimą. Jei dabar pasistengsime, Europos ekonomika bus pirmaujanti, ypač mažo išmetamų anglies junginių kiekio atžvilgiu; tokios ekonomikos mūsų planetai labai reikia", - aiškino A.Piebalgas.

Lietuvos faktai

Statistikos departamento duomenimis, energijos kiekis, būtinas vartotojų poreikiams patenkinti, pernai, palyginti su 2006-aisiais, padidėjo 8,8 procento. Poreikiams tenkinti naudoti Lietuvos ir importuoti pirminės energijos ištekliai. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas šalyje didėjo. Lietuvos energetinė priklausomybė nuo importo sumažėjo nuo 62,4 proc. 2006 metais iki 61,2 proc. pernai. Šalies pirminės energijos balansą sudaro gamtinės dujos, nafta ir naftos produktai, atominė energija, vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai.

Gamtinių dujų dalis pernai siekė 30,9 proc. pirminės energijos išteklių (2006 metais - 28,5 proc.). 2007-aisiais importuota ir šalyje sunaudota 3,7 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų - 20 proc. daugiau nei 2006 metais.

Atominė energija pernai sudarė 26,1 proc. pirminės energijos išteklių - daugiau negu 2006-aisiais (25,8 proc.).

Vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių dalis 2007 metais buvo 11,1 proc. pirminės energijos išteklių.

Praėjusių metų pabaigoje elektrą iš atsinaujinančių išteklių gamino 102 elektrinės. Lietuvoje iš vėjo jėgainių sukuriamos energijos kasmet pagaminama vis daugiau elektros energijos. Pernai, palyginti su 2006-aisiais, energijai gaminti sunaudota 7,5 karto daugiau vėjo energijos.

Vykdant ES direktyvų reikalavimus ir šalies įsipareigojimus didinti "žaliosios" energijos gamybą bei mažinti aplinkos taršą, tradiciniai energijos šaltiniai keičiami biomase, plečiama biodegalų gamyba, didėja jų naudojimas. 2007 metais, palyginti su 2006-aisiais, biodegalų sunaudota 2,5 karto daugiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"