TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vėjo jėgainės kelsis į Rytų Lietuvą

2015 10 07 6:00
Papildomai įrengti 250 megavatų vėjo jėgainių Lietuvoje reikėtų milijardinių investicijų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Jeigu Vyriausybė pritartų Energetikos ministerijos parengtam planui vėjo elektrinių parką Lietuvoje didinti pusantro karto, vėjo elektrinių bokštai pradėtų dygti Rytų Lietuvoje.

Vėjo energetikai aiškina, kad Vakarų Lietuvoje prisijungimo prie elektros tinklo galimybės jau beveik išnaudotos.

Vyriausybę šią savaitę pasiekė Energetikos ministerijos parengtas Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros 2016–2020 metų programos projektas, kuris numato vėjo jėgainių instaliuotą galią sausumoje papildomai didinti 250 megavatų (MW) – iki 750 MW.

Vėjo jėgainių plėtros jūroje, kur galimybės yra gerokai didesnės, procesas kol kas nejuda iš vietos dėl biurokratinių kliūčių.

Vėjo elektrinių plėtrą ateityje kaip iki šiol jau nebūtų remiama energijos supirkimo skatinimo tarifu, finansuojamu iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto. Vėjo elektrines statančioms bendrovėms ketinama teikti investicinę paramą iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų.

Pajūryje galimybės išnaudotos

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Saulius Pikšrys teigė, kad plėsti vėjo jėgainių instaliuotą galią asociacija prašė jau kelerius metus. Mat dar 2013 metų viduryje buvo išdalytos paskutinės vėjo jėgainių kvotos iki 500 MW galios, kaip nustatė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas.

„Nuo to laiko naujų plėtros projektų nebuvo, nors prašėme visą laiką. Tiesa, mes įsivaizdavome, kad vėjo jėgainių instaliuota galia turėtų būti papildomai didinama 350 MW, bet ir planuojamą skirti 250 MW kvotą vertiname teigiamai“, – sakė S. Pikšrys.

LVEA duomenimis, šiuo metu Lietuvoje besisukančių vėjo jėgainių instaliuota galia yra 280 MW. Vėjo parkai per metus pagamina 0,6 teravatvalandės (TWh) elektros energijos. Tai didžiausia dalis elektros energijos, pagaminamos iš atsinaujinančių išteklių. Iš viso per metus Lietuva suvartoja apie 10 TWh elektros energijos.

Saulius Pikšrys: „Palankiausių vietų plėtoti vėjo energetiką Vakarų Lietuvoje beveik neliko.“LŽ archyvo nuotrauka

Šiuo metu Lietuvoje statoma maždaug 210 MW galios vėjo parkų. Dalis jų bus pradėti eksploatuoti šiemet, kiti – 2016 metų viduryje, kai bendra vėjo jėgainių instaliuota galia turėtų siekti 500 MW. Tuomet vėjo jėgainės Lietuvoje gamins apie 15 proc. visos suvartojamos elektros energijos.

Papildomai įrengti 250 MW vėjo jėgainių Lietuvoje reikėtų milijardinių investicijų. Kaip LŽ sakė S. Pikšrys, įrengti instaliuotą 1 MW vėjo jėgainių vidutiniškai kainuoja 1,4–1,7 mln. eurų.

S. Pikšrio teigimu, perdavimo tinklas pajėgus priimti daugiau kaip 1500 MW vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos, tačiau geografiškai esama tam tikrų apribojimų. „Palankiausių vietų plėtoti vėjo energetiką Vakarų Lietuvoje jau beveik neliko. Tinklo galimybės be papildomų investicijų ten beveik išnaudotos. Todėl planuojame, kad vėjo energetikos plėtra nuo pajūrio trauksis giliau į žemyną – į rytinę Lietuvos pusę“, – sakė LVAE direktorius.

Anot S. Pikšrio, šiemet įvykusio paskutinio aukciono, kuriame Kainų komisija paskirstė likusią neišnaudotą 7 MW vėjo energijos kvotą, laimėtojas statys vėjo jėgaines Anykščių rajone.

LVEA direktorius nesiryžo vertinti naujos investicinės paramos iš ES struktūrinių fondų vėjo jėgainėms schemos. Dabar vėjo energetika remiama, 12 metų garantuojant tarifą, už kurį superkama elektra. Šiemet tam numatyta apie 63,7 mln. eurų.

„Kadangi naujos paramos schemos nematėme – jos neturi ir pati Energetikos ministerija, vertinti sunku. Ši Vyriausybė yra išsikėlusi tikslą mažinti VIAP naštą, kad nedidėtų elektros kaina. Mes su tuo sutinkame. Elektros rinkos kaina šiuo metu yra maža – apie 4,6– 4,9 euro cento už kilovatvalandę, tai tenkina. Bet koks bus investicinės paramos dydis ir intensyvumas, nežinome“, – aiškino S. Pikšrys.

Energetikos ministerija teigia, kad ES struktūrinių fondų parama galėtų būti skirta įgyvendinus jau suplanuotas priemones ir peržiūrėjus 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą. Tuomet paaiškėtų, kiek tiksliai lėšų galėtų būti skirta.

Jūroje proveržio nematyti

Vėjo plėtra Baltijos jūroje kol kas lėtai juda iš vietos dėl biurokratinių kliūčių. Šių metų birželio mėnesį Seimas, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymu, patvirtino Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalį „Jūrinės teritorijos“. Šiuo teisės aktu privaloma remtis formuojant integruotą jūrinę politiką, rengiant ūkio šakų plėtros strategijas, programas ir teritorijų planavimo dokumentus.

Šiame plane numatytos ir teritorijos vėjo energetiko plėtrai Baltijos jūroje. Įmonės, kurios norėtų statyti vėjo jėgaines jūroje, pirmiausia turi atlikti tyrimus dėl grunto galimybių, laivybos, žuvų išteklių, paukščių migracijos ir kitų klausimų. Į juos atsakius būtų galima planuoti investicijų dydį, atlikti kaštų ir naudos analizę.

Tokie tyrimai, S. Pikšrio vertinimu, užtruktų kelerius metus. Tačiau jų šiuo metu neįmanoma pradėti, nes reikalingų teisės aktų neparengia Energetikos ministerija. „Žemė jūroje yra išimtinė valstybės nuosavybė, todėl be jos leidimo jokia veikla čia negalima. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas įpareigojo Energetikos ministeriją iki 2015 metų pradžios parengti tvarką, kuri reglamentuotų, kaip teritorija jūroje turėtų būti skirstoma įmonėms, kurios čia norėtų pradėti veiklą. Deja, tai iki šiol nepadaryta. O norint pradėti statyti jėgaines jūroje po penkerių metų sprendimus būtina daryti šiandien“, – LŽ sakė S. Pikšrys.

Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius Seime surengtoje energetikos konferencijoje teigė, kad „šia tema dirbama“, tačiau esą paprasto atsakymo surasti nepavyksta. „Kalbamės su „Litrgid“, kokios yra galimybės prijungti prie tinklo vėjo jėgaines jūroje. Manau, lapkričio mėnesį kokį nors atsakymą turėsime“, – teigė jis.

Kol nėra parengta teisės aktų, įmonės negali gauti leidimų žvalgyti teritoriją Baltijos jūroje. O be tokios žvalgybos neįmanoma suskaičiuoti, ar apsimoka jūroje statyti vėjo elektrines.

Baltijos jūroje, pasak S. Pikšrio, parkai būtų gerokai didesni negu sausumoje. „Dabar didžiausi parkai sausumoje yra 80–81 MW instaliuotos galios. Jūroje būtų instaliuojama šimtai megavatų. Investicijos į jūrą didesnės, todėl jos atsipirktų tik dėl masto ekonomikos“, – nurodė LVEA direktorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"