TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vėjo jėgainių neleidžia į Baltijos jūrą

2016 05 18 6:00
Visa Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatyta 500 MW galios vėjo jėgainių kvota jau paskirstyta. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje planuojama artimiausiu metu vėjo elektrinių galią sausumoje padidinti iki 750 megavatų, bet dar neapsispręsta, kaip bus remiama ši plėtra.

Energetikos ministerijos nuomone, nauja skatinimo schema turėtų atitikti Vyriausybės poziciją mažinti subsidijas vėjo elektrinėms iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto.

Valstybės parama mažės

Energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad Vyriausybei artimiausiu metu bus teikiamas Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros 2016–2020 metais projektas, kuriame buvo numatoma, kad atsiradus finansinių galimybių galėtų būti remiama ir tolesnė vėjo elektrinių plėtra įrengiant iki 250 megavatų (MW) įrengtosios suminės galios vėjo elektrinių sausumoje.

Šis projektas jau buvo pateiktas Vyriausybei 2015 metų rugsėjį, vėliau svarstytas ministerijų atstovų pasitarime Vyriausybėje ir pakartotinai derintas su suinteresuotomis institucijomis. „Atnaujintą projektą ketinama Vyriausybei pateikti artimiausiu metu“, – teigė M. Dubauskas.

Vis dėlto jis pripažino, kad Energetikos ministerija dar neturi preliminaraus sprendimo, kaip bus toliau plėtojama vėjo energetika Lietuvoje: remiant statybas, skiriant fiksuotą didesn elektros tarifą 12 metų kaip iki šiol, ar kitokiu būdu.

„Pirmiausia reikalingas strateginis sprendimas dėl tolesnės vėjo energetikos plėtros, o toliau vadovaujantis juo bus kuriamas ir įgyvendinimo mechanizmas. Būtina pabrėžti principą, kad parama neturėtų viršyti valstybės galimybių ir pati skatinimo schema turėtų atitikti ne tik Vyriausybės nuoseklią poziciją mažinti VIAP išlaidas, bet ir Europos Komisijos pateiktas valstybės pagalbos gaires energetikai ir aplinkosaugai; pereinama prie rinkos mechanizmo, parama paskirstoma tik konkurso būdu, gamintojai prisiima atsakomybę už balansavimą. Taigi iš principo turėtų būti sparčiai judama rinkos sąlygų link“, – aiškino M. Dubauskas.

Pastatys iki 2018 metų

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Veiklos valdymo skyriaus patarėja Aistė Griškonytė informavo, kad šiuo metu jau išdalyta visa 500 MW kvota vėjo elektrinėms, nurodyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.

Paskutinis skatinimo kvotų paskirstymo aukcionas vėjo elektrinėms baigtas 2015 metų liepos 30 dieną. Jame skatinimo kvotos paskirstytos vėjo elektrinėms, kurių įrengtoji galia didesnė nei 350 kilovatų (kW) ir kurios bus jungiamos prie perdavimo tinklo. Tiesa, vienas skatinimo kvotų paskirstymo aukcionas vėjo elektrinėms, kurių įrengtoji galia didesnė nei 10 kW ir ne didesnė nei 350 kW ir kurios jungiamos prie skirstomojo tinklo, šiuo metu yra sustabdytas dėl skatinimo kvotos trūkumo.

Tinklų operatorių duomenimis, 2016 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje prie tinklų prijungtų vėjo elektrinių įrengtoji galia siekė 435 MW. „Paskutiniai skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų laimėtojai vėjo elektrinių statybas turėtų baigti 2018 metų ketvirtąjį ketvirtį“, – sakė A. Griškonytė.

Į Baltijos jūrą – vėliau

Energetikos ministerija kol kas negali atsakyti, kada prasidės vėjo energetikos plėtra Baltijos jūroje ir koks būtų bendras vėjo jėgainių jūroje galingumas.

„Neaišku, kokios yra techninės, aplinkosaugininkės galimybės vystyti efektyvią vėjo energetiką jūroje, tad siekiant tai išsiaiškinti šiuo metu rengiamas teisinis pagrindas, kurio esmė yra nustatyti, kad konkursas išduoti leidimą naudoti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinę ekonominę zoną elektrinių plėtrai ir eksploatacijai būtų organizuojamas tik Vyriausybės nustatyta tvarka atlikus tyrimus ir kitus veiksmus, būtinus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių leistinumui ir galimybėms įvertinti. Remiantis šių veiksmų ir tyrimų rezultatais būtų priimamas Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos Respublikos jūrinės teritorijos dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursus elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtųjų galių. Priėmus reikalingus teisės aktus, prasidėtų tyrimai, kurie ir atsakytų į daugelį klausimų“, – kalbėjo M. Dubauskas.

Šių metų pradžioje premjeras Algirdas Butkevičius teigė, jog vėjo jėgainių parkas Baltijos jūroje būtų vienas ambicingiausių planų. „Manau, tai būtų vienas perspektyviausių ir ambicingiausių planų. Čia kaip tik yra mano patarėjo Tomo Garasimavičiaus idėja ir jis dabar kaip tik turi užduotį dirbti su šituo projektu, sudaryti planą, ką reikėtų įgyvendinti, kad tokia jėgainė jūroje galėtų atsirasti“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

Tačiau jis negalėjo pasakyti, kada bus galima statyti jėgaines jūroje. Prieš tai valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ norėtų įsigyti 10 proc. Lietuvos vėjo parkų rinkos.

Elektrinių statybą Baltijos jūroje reglamentuoja Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Jis nustato, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi patvirtinti reikalingus teisės aktus, reglamentuojančius elektrinių statybą bei jų eksploataciją Lietuvos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje bei pajūrio juostoje. Atsižvelgdama į tai, Vyriausybė turėtų priimti numatytus reikalingus teisės aktus, reglamentuojančius vėjo elektrinių statybą Baltijos jūros zonoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"