TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vėjo prognozės energetikų nežavi

2013 01 24 6:00
Vėjo jėgainių darbas prognozuojamas sunkiausiai. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Kas valandą AB "Litgrid" pateikiamas elektros energijos gamybos prognozes vėjininkai vadina jiems nereikalingu žaidimu, bet neatmeta tikimybės, kad elektros tinklo operatorius taip ruošiasi efektyvinti savo veiklą tada, kai to iš tiesų reikės.

"Iš tikrųjų elektros energijos gamybos vėjo jėgainėse prognozes "Litgrid" sudaro jau seniai, bet nuo sausio 9 dienos jos skelbiamos ir bendrovės tinklalapyje", - LŽ teigė bendrovės atstovė ryšiams su visuomene Laura Šeibokienė. Tačiau tos kas valandą skelbiamos prognozės kol kas labai retai priartėja prie realybės, nors bendros gamybos kilimo ir kritimo tendencijos daugmaž panašios. Pavyzdžiui, vakar prognozės labiausiai skyrėsi 10, 12 ir 13 valandą, kai buvo prognozuota, jog vėjo jėgainės dirbs 7 MW, 4 MW ir 4 MW galingumu, o iš tikrųjų dirbo atitinkamai 12,89 MW, 0,2 MW ir 0,95 MW galingumu.

Arčiausiai realybės prognozė buvo priartėjusi vakar 5 valandą, kai "Litgrid" prognozavo 31 MW galią, o realiai jėgainės dirbo 29,55 MW galia.

Stebi ir patys

"Mums tos prognozės šiandien atrodo panašios į žaidimą, nes kiekviena didesnė vėjo jėgainė turi savas modernias informacines sistemas, kurios padeda ganėtinai tiksliai planuoti būsimą gamybą", - LŽ kalbėjo Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys. Pasak jo, bendrovėms, kurios elektra prekiauja biržoje, tai svarbu, nes pranešti apie žadamą rinkai pasiūlyti elektros kiekį reikia prekybos išvakarėse.

"Jeigu šiandien pažadėsi vieną elektros kiekį, o rytoj pagaminsi mažiau, turėsi labai greitai surasti, kuo kompensuosi tai, ko nepagaminai. Tokiu atveju nuostoliai garantuoti, nes skubiai reikalinga elektros energija brangiai kainuoja", - aiškina asociacijos vadovas. Jo teigimu, bent dabar tikėtis, kad "Litgrid" prognozės bus daugmaž tikslios, nėra prasmės vien dėl to, kad pateikiama bendra prognozė visai Lietuvai ar bent Žemaitijos regionui, kuriame yra sutelkta didesnė dalis vėjo jėgainių. Mat šiame krašte labai įvairus reljefas, miškingumas, o ir vėjas vienoks pučia pažemiui, kur yra metrologinės stotelės, ir gali būti visai kitoks palei generatorių, kuris modernesnėse jėgainėse jau iškeliamas ir į 110 metrų aukštį.

Jėgainės vėjo stiprumo ir krypties nustatymo prietaisai yra prie generatoriaus, taigi ten, kur "gaudomas" vėjas. Per ilgesnį stebėjimų laiką nustatomos ir tendencijos, padedančios tiksliau prognozuoti oro sroves konkrečios vietovės konkrečiame aukštyje.

Gali prireikti

Pasak S.Pikšrio, dabar, kol vėjo jėgainės tenkina vos vieną kitą procentą Lietuvos energetinio poreikio, matyt, ir elektrą nuperkančiai "Litgrid" nėra būtinybės tiksliai prognozuoti gamybos, tačiau toks poreikis bus visiškai kitas, jei vėjo energetika pradės artėti prie potencialo ir tenkins bent 15 proc. energijos poreikio.

Specialistų vertinimu, potencialiai tam yra visos galimybės. Yra apskaičiuota, kad netgi konservatyviu požiūriu žemyninėje Lietuvos dalyje vėjo jėgainių instaliuota galia galėtų siekti 1500 MW, o jūroje, atsižvelgiant į visus laivybos, žvejybos, aplinkos ir krašto apsaugos poreikius - dar 1000 MW. Priminsime, kad didžiausios Lietuvoje - Elektrėnų elektrinės galingumas, įskaitant ir naująjį energetinį bloką, yra 2200 MW.

"Atsižvelgiant į politinius sprendimus, yra visos techninės galimybės pasiekti, kad vėjo energetika tenkintų 30-40 proc. Lietuvos, per metus sunaudojančios apie 10 teravatvalandžių elektros energijos, poreikių, - sako S.Pikšrys. - Matyt, "Litgrid" pradeda tobulinti savo stebėjimus ir prognozes, kad prireikus būtų pasirengusi efektyviai valdyti elektros, gaminamos vėjo jėgainėse, srautus ateityje, kai tai bus iš tikrųjų aktualu."

Mat vėjo jėgainių darbas, skirtingai nei šiluminėse ar atominėse elektrinėse, labai priklauso nuo oro sąlygų: vienu metu jos gali gaminti labai daug, o užėjus štiliui - ničnieko. Tokiu atveju tenka skubiai įjungti rezervines - pirmiausia Kruonio hidroakumuliacinės ir Kauno hidroelektrinės - galias.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"