TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vėl kaunasi dėl žuvų aukciono

2011 09 14 0:00
Žemės ūkio ministerijos valdomą aukcioną su ledo generatoriumi norėtų perimti Klaipėdos miesto savivaldybė.
Mindaugo Milinio nuotrauka

Žuvininkystės produktų aukciono valdymą nori perimti Klaipėdos miesto savivaldybė. Tikinama, kad taip siekiama apsaugoti šį objektą nuo privatizavimo, kurio grėsmės nuolat bijo žvejai.

UAB Žuvininkystės produktų aukcionas Smeltalės upės žiotyse netoli Kuršių marių pradėjo veikti 2007 metais. Vienintelė jo akcininkė dabar yra Žemės ūkio ministerija. Aukcionui pastatyti buvo naudojamos Europos Sąjungos (ES) Žuvininkystės fondo lėšos, iš viso 5,64 mln. litų.

Tačiau dabar, jau praėjus privalomam penkerių metų priežiūros terminui, pagal ES reikalavimus galima šį objektą perleisti kitam šeimininkui ar net privatizuoti.

Būtent pastarojo scenarijaus labiausiai ir bijo žvejai. Todėl jie siūlo, jų manymu, racionaliausią išeitį - aukcioną perduoti valdyti neutraliam šeimininkui - Klaipėdos miesto savivaldybei.

Valdytų ir žvejai

Anot Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininko Alfonso Bargailos, aukcioną reorganizavus į municipalinį liautųsi nuolatinės kalbos dėl neva gresiančio jo privatizavimo. Pasak A.Bargailos, savivaldybei perėmus aukcioną, pagerėtų ir pačių žvejų situacija. Tada neva būtų galimybė į aukciono stebėtojų tarybą skirti ir žvejus, kurie iki šiol į ją nepateko, nors buvo prašyta jų atstovus įtraukti į šį jiems svarbios įmonės valdymo organą. Kita vertus, tikimasi, kad aukciono valdymas, jam tapus municipaliniu, pagerėtų, būtų galima plėsti jo veiklą.

Uostamiesčio savivaldybė palaiko tokią žvejų idėją ir siekia perimti žuvininkystės aukcioną savo žinion. "Mano manymu, dabartinis žuvininkystės produktų aukciono šeimininkas, Žemės ūkio ministerija, būdama už 300 kilometrų, negali garantuoti efektyvaus aukciono valdymo. Be to, Klaipėdoje susikoncentravusi didžiausia šalyje žvejų bendruomenė. Todėl aukcioną padaryti municipalinį būtų logiškas žingsnis", - teigė uostamiesčio savivaldybės tarybos narys Vidmantas Plečkaitis.

Pasak savivaldybės Jūrinių ir vidaus vandenų komisijos pirmininko Valerijono Bernoto, plėsti aukciono veiklą už ES fondų lėšas gali ne tik Žemės ūkio ministerija, bet ir Klaipėdos savivaldybės. "Fondai prieinami ir savivaldybės. Mes tikrai galėtume greičiau rasti lėšų greta aukciono pastatyti menkių perdirbimo cechą ir mažmeninės prekybos parduotuvę, kad klaipėdiečiai turėtų galimybę įsigyti šviežios žuvies", - sakė V.Bernotas.

Idėjai aukcioną perduoti valdyti Klaipėdai neprieštarauja ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas. "Greta aukciono esančios krantinės skirtos žvejybai. Tikiuosi, kad ateityje jų neprireiks krovai. Man, kaip uosto vadovui, nesvarbu, kas vadovaus aukcionui - savivaldybė, Žemės ūkio ministerija ar privatininkai. Uostas iš to jokios naudos negauna, tik pajamas iš žemės nuomos", - sakė E.Gentvilas.

Bijo privatizavimo

Tačiau Vilnius kol kas nenori nė girdėti šio klaipėdiškių pasiūlymo - žemės ūkio viceministro Aušrio Macijausko rašte uostamiesčio savivaldybei teigiama, kad "ministerija nesvarsto UAB Žuvininkystės produktų aukciono perleidimo galimybės".

Kaip jau rašė LŽ, ministerijos konfliktai su žvejais ir priekaištai žuvų aukcioną valdančiai bendrovei neišsenka. Anksčiau ministerija įtarė aukcioną neteisėtu europinių lėšų panaudojimu ir reikalavo, kad įmonė grąžintų Briuseliui gautą ES paramą. Bet pavasarį sulaukus galutinio teismo sprendimo dėl ES paramos žuvų aukciono statybai teisėtumo pripažinta, kad 5,6 mln. litų parama statant Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną buvo panaudota tinkamai. Teisėjų kolegijos nuomone, aukciono bendrovė vykdė visas europinės paramos sąlygas, jų nepažeidė, taip pat laikėsi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų. Tai buvo gera žinia Lietuvos žvejams.

Bet tęsiantis teismų peripetijoms ir ginčams, ŽŪM pakeitė aukciono vadovą ir Klaipėda iš karto vėl sudūzgė kaip bičių avilys: neabejota, kad netrukus bus atvertas kelias aukciono privatizavimui. Tarp neva galimų pirkėjų buvo įvardijama organizacija PEFA - aukcionų susivienijimas, žuvies prekybos tarpininkas, kurį sudaro 13 Danijos, Belgijos, Švedijos, Olandijos aukcionų. ŽŪM valdininkai tokias žinias tada neigė. Bet juk pernai pati ministerija buvo pateikusi pasiūlymus dėl aukciono steigėjo teisių ar valstybės akcijų perdavimo. O žvejų organizacijos tada buvo įsitikinusios, kad aukcionas turi būti perduotas valdyti patiems žvejams, kaip numato ES direktyvos.

Žuvų aukcioną Lietuva įsteigė vykdydama ES reikalavimus dėl geresnių sąlygų naudoti jūros išteklius - galimybių žuvis parduoti rinkos kaina, ir saugesnio vartotojų aprūpinimo šviežia produkcija. Žvejai yra įsipareigoję pristatyti į jį daugiau kaip du trečdalius menkių sugavimo kvotos - apie 2,5 tūkst. tonų kasmet. Dabar visi žuvis jūroje gaudantys žvejai savo laimikį parduoda būtent aukcione. Lietuvai yra skiriama 3000 tonų menkių kvota, ji visa realizuojama per aukcioną. Pagrindinis aukciono pajamų šaltinis - 6,5 proc. lėšų nuo parduotų žuvų. 2010 metais aukcionas gavo 641 tūkst. pajamų, o jo veiklos sąnaudos sudarė 480 tūkst. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"