TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vėlavimas atsiskaityti - piktžaizdė

2013 03 13 7:11
LŽ archyvo nuotrauka/A.Poška įsitikinęs, kad už prekes ir paslaugas atsiskaityti laiku skatinantis naujas įstatymas situacijos nepakeis, nes sutarčių sąlygas diktuoja stambieji rinkos žaidėjai.

Verslininkai džiaugiasi griežtesniais atsiskaitymo už prekes ir paslaugas reikalavimais, tačiau abejoja, ar tai iš esmės perauklės atsiskaityti vėluojantį privatų ir viešąjį sektorių.

Vėluojančius mokėjimus reglamentuojanti ES direktyva į šalies teisės aktus nugulė šių metų kovą. Tai reiškia, kad iki šiol nereguliuoti verslo ir valstybės subjektų atsiskaitymo terminai už gautas prekes ar paslaugas bus sugriežtinti.

Įsigaliojęs Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas nustato, kad valstybės ir savivaldybių institucijų atsiskaitymo su verslu laikotarpis gali siekti iki 30 dienų, išimtiniais atvejais - iki 60 dienų. Verslo subjektų sutartyse atsiskaitymo laikas negali viršyti 60 dienų, nebent dėl ilgesnio termino aiškiai susitarta ir tai nėra nesąžininga kreditoriaus atžvilgiu.

Už vėluojamus mokėjimus taip pat bus skaičiuojamos didesnės palūkanos. Lietuvos banko nustatyta vienos nakties atpirkimo sandorių palūkanų norma padidinta 8 procentiniais punktais.

Iki šiol tiek verslo subjektai, tiek perkančiosios organizacijos dažnai nustatydavo 90 dienų ar dar ilgesnį atsiskaitymo laikotarpį. "Ilgas atsiskaitymo su verslo atstovais terminas kelia rimtą pavojų įmonių, daugiausia mažų ir vidutinių, veiklai, jų konkurencingumui bei perspektyvoms", - teigė Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėja Aušra Ramoškaitė.

Vėlavimas grasina bankrotu

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovas Giedrius Romeika sakė, kad vėluojant ar delsiant atsiskaityti aštrinama ir taip opi smulkiojo verslo problema - chroniškas apyvartinių lėšų trūkumas. "Kai sudaroma tam tikra sutartis, įmonė jai įgyvendinti turi nusipirkti žaliavų, galiausiai - sumokėti už darbą savo darbuotojams. Tarkime, paslaugos atliekamos ir laukiama, kol užsakovas už jas sumokės. Jau vien tai, jog reikia laukti atlygio, reiškia, kad avanso iš kito kliento nepaėmusi įmonė negalės sudaryti kito gero sandorio, nes neturės už ką nusipirkti būtinų žaliavų", - aiškino G.Romeika.

Problema tampa dar aštresnė, jei, kaip sakė pašnekovas, atsiskaitymo laikotarpis būna ilgesnis nei keli mėnesiai. Įmonė, nors ir nesulaukusi iš užsakovo pinigų, vis vien turi sumokėti valstybei už sandorį pridėtinės vertės mokestį ir taip dar labiau sumažinti savo apyvartines lėšas. "Ši situacija įstumia smulkųjį verslininką į tokią padėtį, kad jis kaip voverė bėga rate ir vis tiek stovi vietoje. Dar reikėtų nepamiršti, jog valstybės institucijos turi galimybę bet kuriuo metu nurašyti reikiamą sumą iš bendrovės sąskaitos. O jei įmonė laiku neatsiskaito su darbuotojais, jiems atsiranda galimybė oficialiai ir labai lengvai palikti darbovietę. Aišku, skolos buvusiems darbuotojams niekur nedingsta - toliau didėja. Taip susidaro realios sąlygos įmonei bankrutuoti. Ir tik dėl to, kad vienas ar kitas užsakovas laiku neatsiskaito", - dėstė G.Romeika.

Valstybės kaltė

Į tai, kad atsiskaitymo moralė Lietuvoje šlubuoja, dar pernai atkreipė dėmesį mūsų šalyje veikiančios švedų kapitalo įmonės. Kaip parodė tuo metu pristatyta apklausa, Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, viešojo ir privataus sektoriaus bendrovių situacija yra prasčiausia. Dažniausiai atsiskaitymo mechanizmas sustoja viešojo sektoriaus - savivaldybės ar valstybės - įmonėse. 44 proc. apklausos dalyvių teigė, jog valstybinės įstaigos visiškai nesilaiko mokėjimo terminų arba laikosi jų tik iš dalies. Apie privačias įmones taip atsiliepė 23 proc. respondentų.

Audrius Kolka, UAB "Senovė" generalinis direktorius, darbą su viešuoju sektoriumi apibūdino kaip tragediją, esą atsiskaitymai stoja vos atsiradus kokiai nors problemai. Jis pasakojo, kad, tarkime, Vilniaus miesto savivaldybė savo įsipareigojimą atsiskaityti už darbus sutartyje nurodo labai abstrakčiai: "Atsiskaityti įsipareigojama per mėnesį, jei tam yra lėšų." Pašnekovas prisiminė, kaip 2009 metais darželio "Pilaitukas" statybas baigusi įmonė turėjo dvejus metus laukti, kol savivaldybė padengė pagrindinę skolą. Tačiau apie palūkanų kompensavimą nebūta nė šnekos. "Jei laiku negaunu lėšų, vadinasi, laiku nesumoku ir visiems tiekėjams. Krinta mano patikimumas, nukenčia vardas. Ir nesvarbu, kad pinigai sumokami po dvejų metų - jie jau visiškai kitokios vertės", - kalbėjo A.Kolka.

Kaip problemos sprendimas ES direktyvoje numatyti didesni delspinigiai vėluojant mokėti "Senovės" direktoriaus neįtikina. Jo teigimu, savivaldybių įmonės vėluoja atsiskaityti ne todėl, kad specialiai siekia "tempti gumą", - daugiausia problemų kyla dėl kiauro valstybės biudžeto. Todėl pašnekovas įsitikinęs, jog vienintelė išeitis - ateityje valstybei į lėšų skirstymą žiūrėti kur kas atsargiau.

Tačiau G.Romeika mano, kad viešasis sektorius yra situacijos įkaitas. "Viena vertus, priklausomybė nuo biudžeto surinkimo skatina veikti atsakingai, mažinti darbų apimtį. Kita vertus, taupymas yra pražūtis šalies ekonomikai. Ji paremta vartotojų lūkesčiais, tad savivaldybėms pradėjus labai atsakingai ir konservatyviai vykdyti veiklą dalis įmonių paprasčiausiai netektų darbo, ekonomika lėtėtų", - aiškino G.Romeika.

Sąlygas diktuoja stambiausieji

Verslininkas Algirdas Poška, taip pat Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos narys, įsitikinęs - vėlavimas atsiskaityti yra didžiausia Lietuvos verslo piktžaizdė. "Manau, šiuo klausimu Lietuvoje vyrauja absoliutus chaosas. Tik maždaug trečdalis rinkos įmonių gerbia save, dirbant su jomis nekyla jokių problemų", - dalijosi patirtimi A.Poška. Jis tikino vienos rankos pirštais galįs suskaičiuoti didžiausias prekybos įmones, su kuriomis atsiskaitymai nekelia bėdų.

Kaip pasakojo A.Poška, daugelis didžiųjų prekybos centrų nuolat žarsto pažadus, o kai laiku nesumoka, dar gudrauja. "Pavyzdžiui, parašo: "Ryšium su tuo, kad mums reikia augti, jums mokėsime mėnesiu vėliau." Problema yra tai, jog turintieji daugiau mažmeninių taškų diktuoja savo pardavimo sąlygas ir pasirašo vien jiems palankias sutartis", - sakė verslininkas.

Paklaustas, ar atsiskaityti vėluojantys tinklai nėra įsipareigoję mokėti delspinigius, A.Poška tik numojo ranka. "Apie delspinigius Lietuvoje išvis pamirškite. Jeigu nori susipykti su kuriuo nors prekybos tinklu, pareikalauk delspinigių", - atsakė jis.

Verslininkas teigė negalįs įsivaizduoti, kaip esant dabartinei situacijai veiks "visas įstatymo aparatas" ir kas taikys numatytas sankcijas. Juk įmonės, pašnekovo manymu, nesiskųs ir į teismus dėl didelių išlaidų nesikreips.

G.Romeika sakė tikįs, jog direktyva bent iš dalies leis išspręsti atsiskaitymų problemą. Jo žodžiais, didesni delspinigiai gali gana efektyviai išgąsdinti viešąjį sektorių, kad šis nevėluotų atsiskaityti su verslu. Direktyva taip pat galbūt atbaidys nevisiškai sąžiningus verslininkus nuo užmojo paversti tiekėją savo kreditoriumi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"