TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vėluoji atsiskaityti - mokėk daugiau

2012 07 23 9:06
Kol kas verslo subjektai atsiskaitymų terminus nustato tarpusavio susitarimu ir nustatytų delspinigių - po 0,02 proc. per dieną - iš esmės nepaiso.

Verslas sveikina Vyriausybę nusprendus griežtinti atsiskaitymų tvarką ir viliasi, kad komercinius atsiskaitymus reglamentuojantis įstatymas bus bent pradžia prieš atsigręžiant į ne mažiau svarbią problemą - viešojo sektoriaus atsiskaitymus.

Vyriausybė praėjusią savaitę pateikė Seimui svarstyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, kuriuo, be kita ko, nustatomi ir privalomi komercinių atsiskaitymų terminai bei didinamos skolų palūkanos, tuos terminus pradelsus.

Įstatymo projekte numatyta, kad valstybės institucijos už verslo paslaugas turės sumokėti per 30 dienų, o verslo tarpusavio atsiskaitymai turi įvykti per 60 dienų. Mokėtojui, pradelsusiam šiuos terminus, turės būti skaičiuojamos didesnės palūkanos. Jos nustatomos prie Lietuvos banko taikomos vienos nakties atpirkimo sandorių palūkanų normos pridedant 8 procentinius punktus.

Dabar pusmetį sandorių palūkanų norma yra 1,75 proc., todėl vėluojantiems atsiskaitymams turėtų būti nustatomos 9,85 proc. palūkanos.

Kol kas verslo subjektai atsiskaitymų terminus nustato tarpusavio susitarimu ir nustatytų delspinigių - po 0,02 proc. per dieną - iš esmės nepaiso.

Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad kitąmet įsigalios Europos Komisijos patvirtinta Pavėluotų mokėjimų direktyva.

Trauktis nėra kur

"Europos Pavėluotų mokėjimų direktyva pastaruosius trejetą metų būdavo vis prisimenama beveik kas pusmetį. Gal jau bent dabar pastangos įgaus realų pavidalą", - LŽ kalbėjo kreditų valdymo UAB "Creditinfo Lietuva" kreditų rizikos vadovė Alina Buemann.

Pasak jos, ši direktyva buvo sumanyta atsiskaitymų problemai per krizę paaštrėjus visoje Europoje. O trauktis iš tiesų nėra kur, nes visos ES narės dabar skuba direktyvos nuostatas pritaikyti prie nacionalinės teisės, juolab kad šis dokumentas įsigalios jau 2013 metų kovo 16 dieną. Būtent nuo šios datos turės pradėti veikti ir minėtas Lietuvos ūkio ministerijos parengtas įstatymas, kurio projektą Seimas turėtų svarstyti pirmosiomis rudens sesijos dienomis.

"Tarpusavio atsiskaitymų, arba mokumo, situaciją nuolat stebime, ir jau derėtų atkreipti dėmesį, kad šiemet jie vis dažniau ima strigti", - sakė A.Buemann. Ji pažymėjo, kad nuo antrojo šių metų ketvirčio vis dažniau mokumo bėdų patiria transporto, nekilnojamojo turto, prekybos, visuomeninio maitinimo ir paslaugų bendrovės.

Transporto sektorius, anot jos, yra visos mūsų ekonomikos kelrodė žvaigždė, nes jis indikuoja artimiausią ekonomikos ateitį. "Kol kas apdirbamoji pramonė didelių problemų neturi, todėl tikėtina, kad daugiau mokumo bėdų atsiranda pačių transporto įmonių viduje. Jos pačios vėluoja atsiskaityti kitoms verslo įmonėms ir finansų įstaigoms - matyt, lėtėjant ekonomikai Europoje, mažiau užsakymų gauna ir vežėjai", - analizavo įmonių kreditų rizikos ekspertė.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomikos ir finansų analitikas Aleksandras Izgorodinas irgi atkreipia dėmesį į sunkėjančią transporto sektoriaus padėtį. "Transportas - tai sektorius, orientuotas į užsienio rinkas, todėl pirmasis fiksuoja būsimus visos ekonomikos pokyčius. Dabar prastėja padėtis net didžiosiose ES valstybėse: Vokietijai gresia stagnacija, neramių pranešimų dažnėja ir iš Prancūzijos. Tai yra blogai, bet kartu ir normalu atsižvelgiant į visas aplinkybes", - sakė analitikas.

Įkandin pietiečių

Pasak A.Buemann, skaudžiausia atsiskaitymų problema yra ES pietinėse valstybėse, bet pastebėta, kad ne tik jose kai kurie subjektai išmoko savaip išnaudoti krizės laikotarpį - sąmoningai

vilkina atsiskaitymus, nors yra mokūs. ES yra nusprendusi pažaboti tokį tyčiojimąsi iš kreditorių. "Lietuvos įmonių mokumas yra prasčiausias regione, ir kalbantis su verslininkais išryškėjo mūsų įmonių finansinis nedrausmingumas: norint gauti atsiskaitymus laiku beveik norma laikoma apie tai bent kelis kartus priminti skolininkui telefonu. Visi laukia skambučio, raginimo ir tik tada nusprendžia atlikti pavedimus", - pasakojo A.Buemann.

Ji abejoja, ar direktyva Lietuvoje per vieną naktį ką nors iš esmės pakeis, nes tai jau sena, susigulėjusi tradicija. Kita vertus, jokios direktyvos nepagerins ir silpno įmonių mokumo, bet gali sulaikyti nuo tyčinio "gumos tempimo", kai vadovaujamasi paprasta filosofija: "Kodėl aš turėčiau mokėti laiku, jei žinau, kad to nedaro kitos įmonės?"

Pasak A.Buemann, uždelstos skolos pamažu vėl formuoja uždarą ratą: negaudamos atsiskaitymo iš vienų, įmonės negali laiku atsiskaityti už prekes ir paslaugas su kitais. Tiesa, tik iš dalies, nes yra veiklų, kurios dar nerodo didelių problemų.

Analizuodamos turto areštų ir bankrotų statistiką, kreditų valdymo bendrovės pažymi, kad šiemetės tendencijos yra neigiamos. Įdomu tai, kad prekybos ir visuomeninio maitinimo sektoriuose dažniausiai bankrutuoja ne naujokai, o įmonės, rinkoje išsilaikiusios 7-8 metus. "Jos gal per daug pasitikėdamos savo jėgomis neatlaikė 2008 metų pabaigoje prasidėjusios krizės. Joms labai pakenkė ir ekonomikos augimo metais buvęs per lengvas skolinimasis - turto įkeitimai būdavo atliekami ne pagal įmonės balansą. Matyt, akcininkai bankams įkeisdavo ir asmeninį turtą", - svarstė kreditų rizikos ekspertė. Ji pažymi, kad dabar bankrutuoja įmonės, kurias įsteigti yra lengviausia, nes nereikia nei didelio finansinio, nei intelektinio kapitalo, tačiau bent kol kas negirdėti, pavyzdžiui, apie kasybos, apdirbamosios pramonės įmonių bankrotą.

Vertina atidžiau

"Griežtesnis įstatymas apsunkins padėtį tų įmonių, kurias, patyrusias laikinų sunkumų, galbūt dėl gerų santykių ištraukdavo nuolaidūs partneriai, kartu patys patirdami nuostolių. Tačiau turėtų pagerėti finansiškai drausmingų įmonių padėtis", - prognozavo A.Buemann.

A.Izgorodinas atkreipia dėmesį į tai, kad ir be įstatymo verslo bendrovės aktyviai stebi, kas dedasi ES, ypač euro zonoje, ir atitinkamai reaguoja.

"Taip, Lietuvos ekonomika vis dar atsigauna, bet ikikrizinė gerovė dar nesugrįžo, todėl ir pačios įmonės dabar labai atidžiai stebi savo verslo partnerių, su kuriais norėtų turėti reikalų ateityje, elgesį ir atsiskaitymus. Recesijos euro zonoje banga atslenka ir iki Lietuvos, todėl įmonės išlieka labai budrios. Tai normalu, juolab kad, pavyzdžiui, apdirbamoji pramonė 60 proc. produkcijos tiekia užsienio rinkoms, tad reikia atidžiai stebėti ir savo klientų finansinę būklę", - sakė pramonininkų atstovas.

Pusė darbo

"Ūkio ministerijos parengtą įstatymo projektą sveikiname ir tikimės, kad problema taps ne tokia aštri kaip iki šiol, bet kartu tikimės, jog tai bus žingsnis pakeliui ir į kitą ne mažiau aktualią problemą", - verslo įmonių poziciją LŽ nusakė A.Izgorodinas.

Jis pažymi, kad vėluojantys valstybės institucijų atsiskaitymai iš tiesų yra aktuali problema, bet tai tik viena medalio pusė. Kita bėda - nuo kada pradedamas skaičiuoti viešojo sektoriaus atsiskaitymų su verslu laikotarpis. "Dabar valstybei (savivaldybėms) prievolė atsiskaityti su verslu atsiranda tik po svarbaus įvykio. Pavyzdžiui, pastačius valstybei pastatą, atsiskaitymo prievolė įforminama tik tada, kai surašomas pastato perdavimo-priėmimo aktas. Neretai viešasis sektorius kaip įmanydamas delsia pasirašyti formalius popierius, kabinėjasi prie menkniekių, kad tik atitolintų faktą, - pasakojo A.Izgorodinas. - Tai pasakytina ne tik apie statybų sektorių, bet ir apie visus kitus verslus, teikiančius viešajam sektoriui paslaugas. Tikimės, kad pradėjus griežtinti atsiskaitymų tvarką bent pamažu bus pradėta naikinti ir bėdas dėl formalumų."

Faktai

* 2010 metų spalio mėnesį Europos Parlamentas priėmė direktyvą, kurioje teigiama, kad verslo įmonės tarpusavyje privalės atsiskaityti per 30 dienų, jeigu kitaip nurodyta sutartyje. ES valstybės narės per dvejus metus privalės priimti šią direktyvą.

* Kredito valdymo paslaugų įmonės "Intrum Justitia" duomenimis, Lietuvos verslas dėl vėluojančių atsiskaitymų prarado beveik 7 mlrd. eurų, o sąskaita privačiame sektoriuje buvo apmokama vidutiniškai per 50 dienų, viešajame sektoriuje - per 56 dienas. Ekspertų vertinimu, tai vieni ilgiausių terminų ES.

* Lietuvoje pavėluotus mokėjimus kaip grėsmę išlikimui mato 28 proc. įmonių, o 47 proc. jų mano kad vėluojantys mokėjimai stabdo jų augimą.

* Jeigu visos Europos įmonės, valstybinės institucijos ir fiziniai asmenys sumokėtų visas savo skolas, tai ši suma prilygtų 312 mlrd. eurų kapitalo injekcijai įmonėms visoje Europoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"