TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vengia biokuro biržos

2014 04 15 6:00
50-100 kilometrų atstumu viena nuo kitos esančiose katilinėse biokuro kaina skiriasi daugiau nei ketvirtadaliu. LŽ archyvo nuotrauka

Įvairiuose Lietuvos regionuose šilumos tiekėjų įsigyjamo biokuro kaina skiriasi daugiau kaip ketvirtadaliu. Nors išteklių biržoje biokuras kainuoja gerokai pigiau, šilumos gamybos įmonės linkusios jį įsigyti tiesiogiai iš tiekėjų. Šie taip pat vengia biržos ir teigia, kad išgyventi pajėgia tik tiesiogiai parduodami biokurą šilumos gamintojams.

Pernai centralizuotai šilumą tiekiančios įmonės energijos išteklių biržoje „Baltpool“ įsigijo mažiau nei 1 proc. šilumai gaminti naudojamo biokuro.

„Baltpool“, vadovaudamasi Kainų komisijos pateikta informacija, kas mėnesį skelbia centralizuoto šilumos tiekimo įmonių perkamo biokuro kainų apibendrintą informaciją - ne tik biokuro biržoje, bet ir už jos ribų sudarytų sandorių kainas.

Didžiuliai skirtumai regionuose

Kainų komisijos licencijuojamų šilumos tiekėjų biokuro įsigijimo kaina vasarį įvairiuose rajonuose skyrėsi daugiau kaip 200 litų už toną naftos ekvivalento (Lt/tne). Brangiausiai biokuras kainuoja šalies Pietų, Pietryčių ir Vakarų regionuose. Antai Kretingos, Radviliškio, Ukmergės, Širvintų, Molėtų, Utenos rajonų savivaldybėse biokuro kaina, įskaitant transportavimo kaštus, nesiekė 600 Lt/tne, o Plungės, Telšių, Kelmės, Biržų, Vilkaviškio, Kazlų rūdos, Marijampolės, Alytaus, Vilniaus rajonų ir Vilniaus savivaldybėje biokuras kainavo daugiau negu 800 Lt/tne.

Kainų komisijos duomenimis, vasarį vidutinė medienos kilmės biokuro žaliavos ir transportavimo kaina be PVM buvo 725,9 Lt/tne. „Baltpool“ biokuro biržoje kovo 26 dieną aukcione vidutinė svertinė medžio skiedrų kaina nukrito iki 636,66 Lt/tne. Tai mažiausia biržoje užfiksuota kaina nuo praėjusių metų rugsėjo.

Palyginti su paskutine Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos skelbiama vidutine šalies medienos kilmės kuro kaina, biokuro kaina biržoje buvo 12 proc. mažesnė.

Energetikos ekspertai pažymi, kad pavasario mėnesiais biokuro kaina biržoje buvo ypač maža dėl rinkoje susidariusio kuro pertekliaus. Šį perteklių lėmė itin geros sąlygos biokurui gaminti - šilta žiema ir ypač sausas pavasaris. Šalčiausiais žiemos mėnesiais biokuro kaina biržoje siekė 750 Lt/tne.

„Baltpool“ generalinė direktorė Laura Žalaitė LŽ teigė, kad regionuose, kur menka konkurencija, kaina gali būti 6 proc. ir daugiau didesnė, o greta dirbantys pirkėjai biokurą dažnai perka už panašią kainą. Tuo tarpu Kainų komisijos pateikta informacija atskleidžia, kad 50-100 kilometrų atstumu viena nuo kitos esančiose katilinėse biokuro kaina skiriasi daugiau nei trečdaliu.

„Tokį rinkos neefektyvumą gali lemti daugybė priežasčių: informacijos trūkumas, pasiūlos ir paklausos balansas savivaldybėje, nepakankama konkurencija, netinkamai vykdomas biokuro pirkimas ir kitos, kurias turi įvertinti priežiūros institucijos“, - LŽ sakė L.Žalaitė. Pasak jos, tiekimo įmonės mielai parduotų biokurą biržoje, tačiau vis dar trūksta paklausos. „Vasarį ir kovą biokuro pasiūla biržoje 4 kartus viršijo paklausą. Pirkėjų registracijos aktyvumas taip pat yra aiškiai padidėjęs. 2014 metais biržoje registruotų pirkėjų skaičius padvigubėjo ir šiuo metu jau yra 19 pirkėjo statusą turinčių dalyvių“, - teigė L.Žalaitė. Pasak jos, 2013 metais tik 0,96 proc. biokuro centralizuotai šilumą tiekiančios įmonės įsigijo biržoje. 2014 metais ši dalis esą didėja.

Dvišalėse sutartyse – visos sąnaudos

„Lietuvos žinių“ kalbintų įmonių vadovai teigė, kad biokurą didesnėmis nei biržoje kainomis perka todėl, kad didelį kiekį biokuro vartojančios įmonės su tiekimo bendrovėmis pasirašo ilgalaikes sutartis, kurios užtikrina garantijas, kad būtinas biokuro kiekis bus pateiktas laiku, nepaisant kuro pasiūlos ir kainų svyravimo rinkoje.

„Didieji šilumos gamintojai, kuriems žiemą biokuro reikia po sunkvežimį kas pusvalandį, siekia užsitikrinti nenutrūkstamą jo tiekimą. Tokias garantijas suteikia ilgalaikės biokuro tiekimo sutartys, pagal jas iš anksto susitariama tiekti nustatytą kuro kiekį už sutartinę kainą“, - LŽ sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Pasak jo, tokia sistema patogi ir šilumininkams, ir biokuro gamintojams. „Kitaip šilumos tiekėjai neužsitikrintų, kad biokuras bus pristatytas laiku – tada, kai reikia, o ne tada, kada tai pajėgs padaryti kuro tiekėjas. Pasirašius ilgalaikes sutartis, užtikrinamas biokuro tiekimas ir naktimis, ir savaitgaliais, ir šventinėmis dienomis“, - sakė jis.

Netenkina nei kaina, nei tvarka

Vilniaus ir Alytaus biokuro katilinėms kurą tiekiančios Varėnos įmonės „Miško švara“ direktorius Jonas Bičkauskas LŽ pasakojo, kad produkcijos biržai net nebando parduoti. „Kai ją įkūrė, maniau, kad ten bus normalios kainos, bet pasirodo, kad ten „valdiška“ kaina. Jeigu pardavinėtume biokurą vien biržoje, seniai būtume žlugę. Juk ten sutarčių negali pasirašyti. Jeigu atsisakytume užsakovų, kuriems vežame biokurą pagal ilgalaikes sutartis, ir pereitume į biržą, būtų taip: jeigu vieną savaitę parduotume - gyventume, o jeigu kitą - ne, tai ką tektų daryti su darbuotojais? Atleisti? Negalėčiau toliau dirbti“, - susijaudinęs kalbėjo įmonės vadovas.

Pasak jo, 20 darbuotojų „Miško švaroje“ priimti į nuolatinį darbą, todėl sutartys su katilinėmis padeda įmonei išsilaikyti ištisus metus ir dirbti pelningai. Prekiaujant biržoje, jo nuomone, tai būtų neįmanoma. Įmonė kiekvieną mėnesį pagamina apie 2 tūkst. kubinių metrų biokuro.

J.Bičkauską ypač gąsdina tai, kad kainos biržoje – labai mažos. „Kodėl dabar eskaluojama, kad šilumos įmonės už biokurą labai brangiai moka, o biržoje – maža kaina? Ši kaina tikrai neatspindi realios rinkos kainos. Štai malkų kietmetris urėdijoje šiandien kainuoja 80 litų už kubinį metrą. O man iš miško reikia medieną atsivežti į Varėną, susmulkinti ir nuvežti į Vilnių. Pagal biržos kainą man net degalai neatsipirktų. Biržoje gali prekiauti tik tie, kurie biokuro neturi kur dėti arba tik likučius parduoti“, - sakė jis.

Įmonės vadovui nepriimtina ir tai, kad biržos dalyviams tenka mokėti nemažą metinį mokestį. „Biržoje prekiauti net nebandėme. Uždėtas metinis 5 tūkst. litų dalyvio mokestis. Už ką turiu jį mokėti – kad parduočiau biokurą už savikainą?“ - stebėjosi pašnekovas.

Vartotojai nuostolių nepatiria

„Vidutinę biokuro kainą kas mėnesį nustato Kainų komisija, ji nepripažįsta pirkimo sąnaudų, kurios šią kainą viršija. Vartotojams šilumos kaina skaičiuojama pagal Kainų komisijos patvirtiną biokuro kainą, o permoką už biokurą, užtikrinant nenutrūkstamą tiekimą, šilumos įmonės dengia iš savo pelno. Šilumos vartotojai dėl to nepatiria žalos“, - LŽ sakė vienos šilumos tiekimo įmonės vadovas.

Šilumos tiekėjai pažymi, kad galutiniams šilumos vartotojams nėra skirtumo, kad šilumos tiekėjas pagal dvišalę sutartį tiekėjui už biokurą moka brangiau nei biržoje. "Šilumos tarifas skaičiuojamas pagal Kainų komisijos patvirtiną biokuro kainą. Bet kuriuo atveju iš biokuro pagaminta šiluma yra gerokai pigesnė nei iš importuojamų gamtinių dujų “, - aiškino LŠTA prezidentas V.Stastiūnas.

KOMENTARAS

Daiva Rimašauskaitė, Energetikos ministerijos vyriausioji patarėja:

„Baltpool“ paviešinta ataskaita atskleidė, kad biokuro kainos regionuose skiriasi tikrai daugiau, nei biokuro pasiūla galėtų tai nulemti. Todėl galima teigti, kad biokuro prekyba už biržos ribų nėra efektyvi, aiškiai yra trūkumų, kurie ir lemia tokias kainas. Regionuose, kuriuose yra sudarytos sutartys dėl biokuro tiekimo iš vieno šaltinio, kainos yra gerokai aukštesnės nei regionuose , kurie perka biržoje arba pagal trumpalaikes sutartis. Ministerija jau praėjusiais metais įtvirtino Atsinaujinančių išteklių įstatyme prievolę pirkti dalį kuro biržoje (2014 m. - 10 proc., 2015 m. - 30 proc., 2016 m. – 50 proc.). Jeigu nebus laikomasi šių reikalavimų, Kainų komisija, nustatydama šiems tiekėjams šilumos kainą, nepripažins dalies biokuro pirkimo sąnaudų, o taikys vidutinę biokuro rinkos kainą. Be to, ministro įsakymu buvo nustatyta biokuro matavimo tvarka visiems biokuro tiekėjams, ji suvienodino ir įtvirtino objektyvų įsigyjamo kuro kainos nustatymą."

***

SKAIČIAI

2013 metais centralizuotai šilumą tiekiančios įmonės iš viso įsigijo 259,3 tūkst. tne biokuro.

Pagal biržoje sudarytus sandorius pernai į katilines turėjo būti patiekta 2,496 tūkst. tne biokuro - 0,9 proc. viso įsigyto biokuro.

Nuo 2014 metų pradžios biokuro biržoje sudaryta sandorių už daugiau nei 3 mln. litų.

Biokuro pirkimo-pardavimo aukcionai vykdomi kiekvienos savaitės antrą darbo dieną.

Šaltinis: „Baltpool“, Kainų komisija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"