TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ventspilio ižde - ir lietuvių pinigai

2009 08 17 0:00
Latviai turi platų pajūrį.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Gimtadienį ką tik atšventęs Latvijos miestas Ventspilis, su kuriuo Klaipėda nuolat konkuruoja dėl uosto krovinių, ekonominės krizės laikotarpiu socialinės depresijos išvengė - iš tranzito verslo uždirbamas pajamas čia aktyviai papildo Lietuvos turistai.

Ventspilyje šiuo metu mažiausias Latvijoje nedarbo lygis (10 proc.) ir didžiausios uždirbamos pajamos, skaičiuojant uosto pramonės sukuriamą vertę vienam gyventojui, nes jų yra vos 44 tūkstančiai. Nors tarp tų, kurie "sėdėjo ar sėdi ant vamzdžio", kaip transporto tranzito verslininkus vadina patys latviai, ir tų, kurie su nafta neturi nieko bendra, likęs ryškiausias gerovės kontrastas, visos bendruomenės materialinė padėtis čia kur kas stipresnė nei bet kuriame kitame Baltijos šalių mieste. Kapitalą susikrovę žmonės gyvena kotedžuose alėjose prie pat Mėlynąja vėliava įvertinto paplūdimio, įmonių darbuotojai - daugiaaukščiuose namuose Parventoje (Užventyje). Tačiau ir vieni, ir kiti naudojasi tais pačiais sporto kompleksais, aktyvaus laisvalaikio aikštynais, įrengtais parkais, kultūros atrakcijomis ir socialinėmis paslaugomis naujose įstaigose - ligoninėse, vaikų darželiuose, mokyklose ar bibliotekose.

Nafta, ypač iš Rusijos, nebėra vyraujantis krovinys. Todėl po meno akcijos "Karvių paradas" 2002 metais Ventos krantinėje priešais uostą pastatyta naftos verslą simbolizuojanti karvė naftininkė įgijo kitą reikšmę. Vamzdžio su sklende atskirtose karvės dalyse ventspiliečiai įžvelgia Latvijos ir Rusijos politiką. Sklendė užsukta - karvė užtrūko. Tik skiriasi nuomonės, kuri dalis kam priklauso. Bet net ir dėl dramatiškų pasikeitimų versle Ventspilio vardas nė kiek nesumenko - dabar jis vadinamas Latvijos turizmo sostine.

Verslininkas politikoje

Du dešimtmečius (nuo 1988 metų) Ventspilio mero kėdės niekam neužleidžiantis vienas turtingiausių Latvijos žmonių Aivaras Lembergas savo posto neprarado net tada, kai 2007 metais pusmetį sėdėjo už grotų įtarus jį finansiniais nusikaltimais. Nors ir neatsikratęs įtarimų, tebevykstant teismams, vėliau jis dar kartą buvo išrinktas Ventspilio meru. Pasak gyventojų, jis ir dabar negali pasirašyti įsakymų kaip meras, nes byla nebaigta, bet be jo neva niekas kitas nesugebėtų taip protingai paskirstyti išlaidų.

Kiek jo įkurtoje partijoje "Už Latviją ir Ventspilį" yra tikros politikos, o kokia komercijos dalis, domisi nebent atvykėliai ir vos keli latvių leidiniai.

"Ventspilio biudžetas - vienintelis nedeficitinis Latvijoje", - tokiu įvertinimu kaip skydu Ventspilio turizmo centro atstovė atrėmė lietuvių klausimus apie miesto vadovą. Ne tik ji, bet ir dauguma šio miesto gyventojų linkę tikėti, kad dar prieš 15 metų pradėta politinė mero oponentų kritika pastaruoju metu buvo peraugusi į fizinį susidorojimą su juo. A.Lembergo asmenybė buvo taip įžeista, kad jis griebėsi ginklų ne tik prieš buvusį verslo partnerį, jūrinių įmonių akcininką Olegą Stepanovą, bet ir prieš jo įtakoje esantį pagrindinį šalies laikraštį "Diena". Nors kriminalinis šešėlis A.Lembergo charizmą dar temdo, jo civiliniai ieškiniai redakcijai, anot latvių žiniasklaidos, patenkinti jau trijose teismų instancijose ir stumia "Dieną" bankroto link.

Pernai per miesto gimtadienį meras atidarė naują vaikų darželį. Šiemet - modernią biblioteką priemiestyje Parventoje. Kitais metais rugpjūtį veiks vaikų kūrybos namai senamiestyje, vėliau bus pradėta viso miesto vandentiekio ir kanalizacijos sistemų modernizacija. Dėl krizės porą metų ji vėluoja ir bus baigta - gyventojai mero žodžiu tiki - 2014 metais. Tada miestas bent 50 metų neturės komunalinių bėdų.

"Kai prasidėjo ekonominė krizė Latvijoje, premjeras ragino suremti nugaras kaip pingvinams ir šildantis išgyventi. Pas mus, Ventspilio aikštėje, dekoratyviniai pingvinai stovi jau keleri metai, o tai reiškia, kad mes sunkmečiui pasirengę", - rodydama gausias miesto puošmenas aiškino gidė.

Miestas šeimai

Prieš penkiolika metų Ventspilis buvo garsus kaip naftos ir chemijos krovinių uostas, o į tuomet jam nustatytą sanitarinę apsaugos zoną pateko pusė senamiesčio. Gyventojus pradėta iškeldinti, tikintis, kad namus perims uosto įmonės biurams. Bet taip neįvyko, nors pati garsiausia įmonė "Ventspils nafta" privatizavo visą senovinį kvartalą prie Nabagų gatvės. Kai atkakliausių gyventojų liko 27, o vertingas kultūros paveldas ėmė sparčiai nykti, nuspręsta taikyti kompromisinį variantą - leista įkelti į senamiestį visuomeninės paskirties kultūros ir meno organizacijas. Atstačius Livonijos pilį, pradėta ir kitų istorinių pastatų restauracija, kasdien veiklos daugėja.

Visur galima jausti A.Lembergo siekį, kad dėl savo išskirtinumo ventspiliečiai būtų išdidūs, bet neužmirštų padėkoti ir jam. Todėl, pavyzdžiui, iš statybų į vieną vietą suvežtą ir supiltą smėlio kalną pavertus aktyvaus laisvalaikio vieta (kalnų slidinėjimo ir alpinizmo trasomis, ekstremaliais atrakcionais), už mero idėją gyventojai vietą pavadino "Lembergo skrybėle".

Kuriant tai, ko labiausiai reikėjo Ventspilio gyventojų atžaloms, plačios šeimų laisvalaikio galimybės tapo įdomios ir artimiausiems kaimynams - lietuviams. Tėvams su vaikais čia yra ką veikti. Ir beveik viskas - nemokamai. Net ir automobilių stovėjimo aikštelės prie jūros.

Į Ventspilio miesto eilinį gimtadienį (719 metų) lietuviai, ypač iš Vakarų krašto, plūdo net ekskursiniais autobusais. Ir ne dėl to, kad pats renginys būtų kuo nors įspūdingesnis nei tik ką praėjusi Klaipėdos jūros šventė. Dėl galimybės pramogauti įvairiau ir šventę suteikti net patiems mažiausiems pypliams bei pasidžiaugti švariu paplūdimiu.

Du nedidelius šeiminius viešbutėlius turinti verslininkė Ilzė Rubinė sakė tradicinių viešbučių konkurencijos nebijanti. "Anksčiau tik latviai atvykdavo su šeimomis. Bet mūsų pajūris platus, kaskart jie renkasi kitą vietą. Pernai ir šiemet Ventspilį atrado lietuviai. Atvyksta net po kelis kartus per vasarą. Apsigyvena savaitę ar kelias dienas su savo maistu, kiti gaminasi vietoje. Taigi man ir kitiems latviams išgyventi padeda lietuviai", - juokavo moteris. Ne sezono metu viešbučio gyventojų kontingentas keičiasi - kambariai užsakomi statybinių organizacijų specialistams. O statybų, pasak verslininkės, mieste ir dabar netrūksta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"