TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslą ir mokslą vilios į virtualią erdvę

2015 05 23 6:00
Arūnas Karlonas mano, kad elektroniniai mokslo vartai leis daug efektyviau vykdyti bei užsakyti mokslinius tyrimus ir pristatyti juos užsienio rinkoms. LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvai pagal inovacijų efektyvumo indeksus velkantis šalių sąrašo pabaigoje, kuriamas specialus portalas, kuriame bus galima užsakyti mokslinius tyrimus. Verslo atstovai įvertino: pagaliau bent jau aišku, į ką kreiptis, kai reikia mokslininkų pagalbos. Bet investuoti į mokslu pagrįstas inovacijas verslininkai iki šiol nebuvo linkę.

Žadama, kad elektroniniai mokslo vartai www.e-mokslovartai.lt leis daug efektyviau vykdyti bei užsakyti mokslinius tyrimus ir pristatyti juos užsienio rinkoms. Tai nereiškia, kad verslas ūmai puls naudotis mokslu, mat šiuo metu pagrindinis įmonių interesas – efektyvumo didinimas.

9 universitetai, 2 tūkst. paslaugų

Projekto vykdytojai mano, kad sukūrus portalą bus galima patogiai gauti informaciją apie visas Lietuvoje teikiamas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) paslaugas, finansavimo programas, inovatyvius produktus bei idėjas. Esą iki šiol tai buvo nemaža problema – verslas nežinodavo, kur kreiptis, procesas nebuvo greitas.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA), atsakingos už inovacijų politikos įgyvendinimą Lietuvoje, vadovas Arūnas Karlonas sutiko, kad pagrindinių problemų naujas portalas neišspręs. Tačiau jis esą padidins prieinamumą prie siūlomų paslaugų ir informacijos.

„Tai svarbus akcentas, kalbant apie inovacijų problematiką. MTEP Lietuva skiria 0,9 proc. nuo BVP. Ir tik 0,2 proc. yra verslo pinigai. Tikimės, kad verslas šiame portale labai aiškiai matys, kas mokslo sukurta, ir pirks ar adaptuos sukurtas technologijas arba aiškiai formuluos problemą, o mokslininkai ieškos atsakymo ir ją spręs“, – pažymėjo A. Karlonas.

E. mokslo vartai šiandien vienija devynias Lietuvos mokslo institucijas, portale siūlančias daugiau nei 2 tūkst. paslaugų.

Devynios Lietuvos mokslo institucijos portale šiuo metu siūlo daugiau nei 2 tūkst. paslaugų.

Vieni kitų nepažįsta

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus vylėsi, kad tokių e. vartų atsiradimas skatins verslo ir mokslo bendradarbiavimą, sudarys galimybes pritraukti papildomų užsienio investicijų.

„Iki šiol verslininkams buvo sunku susigaudyti tarp gausybės mokslo institucijų ar net reikėjo asmeniškai pažinoti tyrimus atliekančius mokslininkus, kad suprastų, ką jie veikia ir kokiose srityse specializuojasi. Su mokslu glaudžiau bendradarbiavo tik aukštųjų technologijų įmonės, bet to reikia ir tradicinei pramonei, ir paslaugų rinkai. Tuo tarpu mokslininkai iki šiol taip pat mažai žinojo, ko tiksliai reikia verslui ir kaip pasiekti įmones. Nauja sistema turėtų pakeisti šią situaciją bei atverti galimybių daug platesniam verslo, mokslo ir valdžios institucijų dialogui“, – minėjo V. Sutkus.

Tyrimai rodo, kad Lietuvos verslo investicijos į inovacijas ir inovacinę veiklą šalyje kol kas tėra minimalios. Svarstoma, kad taip yra todėl, jog dėl nestabilumo verslininkai nelinkę prisiimti rizikos ir investuoti savo pinigų, nes nemato greito efekto.

V. Sutkus sakė, kad vyresniosios kartos verslininkai inertiški, tačiau situacija po truputį keičiasi, ateina kita karta, kuri mokslo teikiamomis galimybėmis būtų linkusi pasinaudoti, o minėtas portalas bei tokio modelio sklaida ir turėtų tai paspartinti.

Mokslas kol kas nedomina

Agnė Paliokaitė, bendrovės "Visionary Analytics" vadovė, priminė, kad Lietuvoje įmonės šiuo metu daugiausia investuoja į įrangą: stengiasi daryti tą patį, ką ir anksčiau, tik efektyviau ir pigiau, taigi lėšas skiria ne mokslu pagrįstoms inovacijoms.

„Tokia strategija iki šiol buvo efektyvi. Kol nėra didelio spaudimo iš rinkos, produktai yra perkami, tai kam tos inovacijos? Be to, valstybė ir efektyvumo inovacijų nelaiko inovacijomis. Mokslu paremtų investicijų, kur pažangios technologinės naujienos, turime mažai“, – aiškino ji.

Kalbėdama apie inovacijų proveržį ji priminė, kad pagrindinė problema yra susijusi su valstybės politika. „Inovacijos yra viešai pristatomos kaip vienas svarbiausių prioritetų, tačiau pažiūrėjus, koks valstybės išlaidų santykis inovacijoms skatinti, tai iš tiesų tų lėšų skiriama labai nedaug. Jas išdalija laboratorijoms, universitetams, į mokslo parkų statymą, bet tiesioginė parama įmonėms sudaro gana nedidelę dalį“, – priminė "Visionary Analytics" vadovė.

Ekonominio efekto rodikliai - menkiausi

Europos Sąjungos valstybių narių inovacinės veiklos lygis ir jos poveikis tiriamas pasitelkiant suminį inovacijų indeksą. Lietuva, remiantis šiuo indeksu, patenka į šalių, priskiriamų prie nuosaikių novatorių, grupę.

Finansavimo ir paramos srityje Lietuvos rodiklis palyginti nedaug atsilieka nuo ES vidurkio, tačiau pagal kitas indekso dedamąsias atsiliekama smarkiai.

Lietuvoje yra menkas tyrimų sistemos atvirumas ir patrauklumas, menkas bendradarbiavimas ir verslumas. Labai maža dalis Lietuvos smulkiojo verslo įmonių diegia inovacijas.

Labai mažas inovacinės veiklos efektas, prasti inovacijų diegimo į rinką ir komercinimo rezultatai. Ekonominio efekto rodiklis Lietuvoje yra tik 0,193, ES – 0,595. Tai lemia santykinai maža žinioms imliose srityse dirbančių asmenų dalis.

Šaltinis: KTU mokslinių tyrimų programos „Lietuvos ekonomikos ilgalaikio konkurencingumo iššūkiai“ duomenys

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"