TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslą įtraukė skolinimosi ir vartojimo verpetai

2007 10 04 0:00
R.Rudzkis: "Visi supranta, kad nekilnojamojo turto burbulas anksčiau ar vėliau subliūkš".
LŽ archyvo nuotrauka

Šiuo metu ne tik privatūs asmenys, bet ir verslas įsitraukia į pašėlusį skolinimosi verpetą. Sparčiai augant ekonomikai verslas skuba plėstis, kad patenkintų didėjančius vartotojų poreikius, ir pavojingai daug skolinasi.

Gyventojai nori jau dabar vartoti ateities sąskaita, o verslas - plėstis tuoj pat. Ar pavojingas per didelis įmonių įgyvendinamų investicinių projektų už skolintas lėšas skaičius, kai ekspertai gąsdina galimu ekonomikos perkaitimu?

"Iš nuolatinio augimo vėžių labiausiai mūsų šalį gali išmušti situacijos ir lūkesčių pasikeitimas", - atsakydamas į LŽ klausimus perspėjo komercinio "DnB NORD" banko vyriausiasis analitikas profesorius Rimantas RUDZKIS.

"Ilgai taip tęstis negali"

- Ar ilgai truks dabartinis skolinimosi bumas?

- Labai jau sparčiai didėja bendroji šalies skola - akivaizdu, jog ilgai taip tęstis negali. Anksčiau ar vėliau tie tempai turės sumažėti vien dėl to, kad bankai pradės tiesiog riboti paskolų išdavimą. Tačiau numatyti tendencijos pasikeitimo momentą nelengva.

Beje, Lietuvos ūkio skolos koeficientas (apskaičiuojamas padalijus visus įsipareigojimus iš turimo turto) kol kas nėra labai grėsmingas. Pastaraisiais metais jis didėjo lėtokai: prieš dvejus metus buvo 0,42, o dabar siekia 0,45. Tai susiję ir su turto perkainojimu.

Geriausias pavyzdys - energetikos bendrovės. Padalijus šių įmonių bendrus įsipareigojimus iš turimo turto paaiškėja, kad jos kone mažiausiai įsiskolinusios - koeficientas sudaro vos 0,2. Bendrovių bankroto įstatyme minima kritinė reikšmė yra 0,5 (kai įmonės skola viršija 50 proc. turimo turto ir ji nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, teismas gali skelbti bankroto procedūrą).

Bet jeigu padalysime energetikų įsipareigojimus iš sukuriamos pridėtinės vertės, t. y. pradėsime lyginti su pajamomis, o ne su turtu, kurio likvidumas neaiškus, matysime, kad energetikos bendrovės yra vienos labiausiai prasiskolinusių.

- Kokia dabar bendra šalies skola, ar sparčiai ji didėja?

- Šių metų skolinimosi rodikliai bus įspūdingesni už pernykščius, jei per antrą pusmetį išsilaikys pirmo pusmečio tempas. Pernai paskolų iš užsienio į Lietuvą grynasis srautas siekė apie 10 mlrd. litų - tai maždaug 12 proc. BVP, kuris tuomet sudarė apie 82 mlrd. litų. Sprendžiant iš pirmo šių metų pusmečio, per 2007-uosius bus pasiskolinta daugiau kaip 15 mlrd. litų, arba apie 17 proc. prognozuojamo BVP. Bendros šalies skolos santykis su BVP pernai padidėjo nuo 51 proc. iki 61 proc., o šių metų pabaigoje tikriausiai viršys 70 procentų.

Modernizavimui - tik trečdalis

- Kokioms investicijoms verslas šiuo metu skolinasi daugiausia?

- Daug skolinasi prekybininkai, nekilnojamojo turto ir statybų atstovai. Du trečdaliai visų materialinių investicijų nukreipiama į pastatus, statybas, tik vienas trečdalis - į gamybos modernizavimą.

Šis santykis mažai kinta. Šiemet jaučiama, kad padidėjo investicijos tiek į įrangą, tiek į statybas. Daugelis bendrovių perka įrenginius išperkamosios nuomos būdu ir jos dalis investicijose jau keleri metai vis didėja.

- Ar įmonės ne pernelyg rizikingai žengia į ateitį?

- Esama pavojingų scenarijų, kurie gali išryškėti arba anksčiau, arba vėliau. Jeigu negeri dalykai pasireikš tik po kelerių metų, tos įmonės, kurios intensyviai skolinasi dabar, elgiasi visai protingai.

Šiuo metu ūkis auga gerai, o darbo jėgos trūksta, todėl logiška, kad siekiama modernizuoti gamybą, plėtoti apyvartines lėšas.

Kol kas statistiniai duomenys labai geri. Juk šių metų antrąjį ketvirtį, nors ir brango energija, didėjo palūkanos už paskolas, sparčiai kilo atlyginimai, įmonių vidutinis pelningumas pasiekė naują rekordą.

Taigi verslas plėtojamas sėkmingai, tad sakyti, jog įmonės per daug rizikingai žengia į priekį, negalima. Tačiau analizuoti savo galimybes reikia pro didinamąjį stiklą, nes dabartinis kilimas į viršų truputį užliūliuoja.

Visi supranta, kad nekilnojamojo turto burbulas anksčiau ar vėliau subliūkš. Aišku, tai tikriausiai nebus ekonomikos kritimas žemyn, bet plėtra kuriam laikui gali sustoti. Svarbu suprasti, kada tai įvyks? Bet pasakyti labai sunku...

- Ar yra rizikingų veiklos sričių, kurių atstovų prašymai suteikti paskolą nagrinėjami ypač atidžiai?

- Pateiksiu žlugusios bendrovės "Ekranas" pavyzdį. Dar neseniai ji gavo nemažas paskolas iš kitų bankų, o "DnB NORD" atsisakė išduoti kreditą. Matėme blogas šios įmonės perspektyvas, nors tuo metu jos rodikliai buvo geri. Ateitis parodė, kad buvome teisūs: maždaug po pusantrų metų "Ekranas" ėmė griūti. Nesame gudrūs išminčiai - tai buvo galima susivokti iš bendrų tendencijų elektronikos srityje.

Dažniausiai banko analitikams labai sunku numatyti konkrečių prekių rinkos tendencijas. Skiriant kreditus žiūrimi įmonės rodikliai, nagrinėjama viso atitinkamo sektoriaus būklė.

Dėl kylančio bendro šalies ūkio skolų lygio kreditų išdavimo sąlygos po truputį griežtinamos. Tačiau šiuo metu dar nėra pagrindo pradėti skambinti pavojaus varpais.

Vartojimo karštligė netruks amžinai

- Kur yra ta pavojinga riba, kurios nereikėtų peržengti?

- Jeigu bendrovės šiuo metu gana sėkmingai plėtoja verslą, jeigu jų pelningumas didėja, imti paskolą ir turėti daugiau apyvartinių lėšų tikslinga. Pavojai lauktų, jei pasikeistų situacija. O ji gali keistis sumažėjus gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų paklausai.

Šiuo metu pagrindinis ūkio plėtros variklis - vidaus vartojimas. Tačiau dabartinė vartojimo karštligė tikrai amžinai netruks. Šiandien gyventojai praperka ne vien tai, ką uždirba, bet ir tai, ką pasiskolina. Pajamų didėjimo tempai neišvengiamai mažės.

Sprendžiant iš skolos lygio, Lietuva rezervų dar turi. Jeigu skolinsimės tokiais pat tempais, tik po kokių trejų ar ketverių metų pasieksime dabartinį Latvijos lygį, o ši šalis dar, kaip matome, nesugriuvo. Beje, ir estų skolinimosi lygis panašus. Atrodytų, tiek Latvijoje, tiek Estijoje ekonomikos perkaitimas jau turėtų būti, bet kol kas krizės nėra. Viena priežasčių - ir Latvija, ir Estija šiuo metu sulaukia nemažai užsienio investicijų.

Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvai ekonomikos perkaitimas negresia. Nedrįsčiau teigti, jog mūsų ekonomikos pamatai labai tvirti. Tikriausiai dar turime kelerių metų sėkmingos raidos rezervą, nors dabartiniame dinamiškame pasaulyje galimi ir staigūs posūkiai.

- Kas gali sugriauti vartojimo bumą?

- Lūkesčiai lygioje vietoje negali pasikeisti. Pirma, turi atsirasti negerų tendencijų. Mums labiausiai gali pakenkti staigūs nekilnojamojo turto ir statybų verslo pokyčiai.

Latvijoje ir Estijoje būsto kainos jau mažėja. Jeigu šių šalių nekilnojamojo turto rinkos nuosmukis nebus trumpalaikis, poveikį pajus ir Lietuva. Tai mūsų ūkį gali išmušti iš dabartinio ritmo.

Antra, galimos permainos eksporto srityje. Šiuo metu Lietuvos eksportuotojams tikrai gerai sekasi. Tačiau ir grėsmių nestinga: atlyginimai Lietuvoje kyla itin sparčiai, žaliavų kainos taip pat įspūdingai didėja, šalyje smarkiai brangsta energija. O ryškesnės užsienio investicijos į Lietuvą neateina.

Klausimas, kada įvyks mūsų eksporto plėtros lūžis? Gal ir niekada. Tačiau daugiau šansų, kad dabartinė palanki pasaulio konjunktūra nebus ilgalaikė, tad Lietuvos eksporto rodikliai po metų ar dvejų gali gerokai pablogėti. Pradėjus lėtėti eksporto plėtros tempams, neišvengiamai bus pristabdytas ir atlyginimų didinimas, be to, tokioje situacijoje ir įmonių lūkesčiai pablogės, sumažės jų polinkis investuoti.

- Ačiū už pokalbį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"