TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslą kuria archyvo dulkėse

2013 09 03 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Įmonėms ir įstaigoms, paskendusioms tarp gausybės reikalingų ir nereikalingų dokumentų, jau devinti metai talkina naujo verslo atstovai - licencijuoti dokumentacijos tvarkytojai ir saugotojai. Šis jaunas verslas Lietuvoje išsiskiria tuo, kad labiau nei jaunimas čia pageidaujami patyrę senjorai.

Nuo 2005 metų balandžio, kai buvo oficialiai pradėtos registruoti privačios archyvarų įmonės, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba suteikė 63 leidimus verstis dokumentų tvarkymu įmonėms, o nuo 2011 metų dar 17 tokių leidimų išduota fiziniams asmenims. Per tą laiką panaikinta tik 13 licencijų, taigi iš viso šiuo metu dokumentų tvarkymo ir saugojimo paslaugas teikia 67 fiziniai ir juridiniai asmenys.

Šios licencijos suteikiamos tik asmenims, turintiems atitinkamą universitetinį arba jam prilygstantį specialųjį išsilavinimą, šioje srityje dirbę ne mažiau kaip dvejus metus ir neturintys nepanaikinto teistumo.

Ir paklausa, ir pasiūla

Įmonėms ir įstaigoms, vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymu, dokumentus privalu saugoti keliasdešimt metų. Stambesnės verslo įmonės ir institucijos darbui su dokumentacija yra įsteigusios atskirus etatus. Tačiau jei verslas nėra tiesiogiai susijęs su dokumentų tvarkymu, atrodytų, nekalti popierėliai ilgainiui tampa sunkia našta.

Dokumentų tvarkymo įmonės siūlo ne tik perimti šią naštą, bet ir padaryti ją naudingą. „Šiandien dokumentų tvarkymo, saugojimo paslaugos yra tikrai paklausios, nes kiekvienas nori turėti tvarkingus ir lengvai pasiekiamus dokumentus“, – LŽ pasakojo priemiestiniame Vilniaus rajone įsikūrusios dokumentų tvarkymo UAB „n5 grupė“ direktorius Kęstas Ermanas. Pasak jo, savo klientams bendrovė rekomenduoja dokumentus sutvarkyti kiekvieniems metams pasibaigus, kad galėtų bet kada lengvai juos rasti.

K.Ermanas pažymėjo, kad dažniausiai dokumentų tvarkymo ir saugojimo paslaugų kreipiasi stambios ir vidutinės bendrovės. Tarp jų dažniausios klientės – logistikos įmonės, prekybos centrai, bankai, užsienio kapitalo bendrovės, o smulkiosios paprastai šias paslaugas užsisako tik tada, kai jas „prispaudžia gyvenimas“ – pavyzdžiui, kai rengiasi bankrutuoti arba keičiasi savininkas. „Skubi paslauga brangesnė, palyginti su tuo, kas kainuotų tvarkant kasmet“, – perspėjo bendrovės vadovas ir pažymėjo, kad prieš keletą metų, kai didelės konkurencijos nebuvo, archyvarų įmonės paslaugos kainavo keleriopai brangiau, o dabar sutvarkyti per metus susikaupusius dokumentus kainuoja 1–2 mėnesių archyvaro algą. Vadinasi, užuot etatiniam dokumentų tvarkytojui mokėjusi algą 12 mėnesių, kiekviena stambi arba vidutinė įmonė gali sutaupyti užsisakiusi specializuotos bendrovės paslaugą.

Pasak „n5“ vadovo, paprastai stambesni klientai nori gauti visą dokumentų tvarkymo paslaugų komplektą. Dokumentų tvarkytojas gali dirbti kliento patalpose arba dokumentus išsivežti. Raštai rūšiuojami, atrenkami reikalingi archyvui, vėliau jie kataloguojami, o reikalingesni kopijuojami į kompiuterines laikmenas.

K.Ermanas: "Matyt, netolimoje ateityje archyvaro specialybė bus dokumentų tvarkymo ir informacinių technologijų kombinacija." / Nuotrauka iš asmeninio albumo

Kiekvienas sau

Lietuvoje licencijos yra suteikiamos ir dokumentų saugykloms. Reikalaujama, kad tokiose patalpose būtų užtikrintas reikalingas mikroklimatas, jos turi būti saugomos. Už nedidelį mokestį išsinuomojusiems tokiose patalpose tiesinį metrą jame tvarkingai sudedami visi saugotini dokumentai, kurie kliento pageidavimu atėjus laikui sunaikinami.

K.Ermano teigimu, neretai klientas, nusprendęs nuomotis plotą saugykloje, irgi sutaupo, nes daug įmonių biuro patalpas nuomojasi, tad skirti atskirą patalpą dokumentų archyvui kainuoja išties nepigiai.

Krizės metais nemažai archyvarų neteko darbo Lietuvos archyvų departamente. Nuo 2011 metų nuspręsta teikti licencijas ir jų pageidaujantiems fiziniams asmenims. Nepanorusi būti įvardyta tokią licenciją turinti pensinio amžiaus archyvarė LŽ pasakojo, jog darbo nepritrūksta niekada, o jos klientai - daugiausia smulkios ir vidutinės įmonės, kurios paprastai pageidauja paprasčiausių paslaugų: dokumentus surūšiuoti, kataloguoti ir surašyti į kompiuterio laikmenas.

Pasak K.Ermano, nors licencijos, suteikiamos juridiniams ir fiziniams asmenims, yra identiškos, dokumentus tvarkantys juridiniai asmens turi daugiau galių ir gali suteikti daugiau garantijų. Anot jo, nors darbo apimtis pastaruoju metu nemaža, kol papildomos darbo jėgos prireikia retai, bet tada jos mieliau priima naujus etatinius darbuotojus, negu kreipiasi pagalbos į licencijas turinčius fizinius asmenis.

Skirtingai nei kituose versluose, kai yra laisvų etatų, dokumentus tvarkančios bendrovės dažniau ieškosi patyrusių vyresnio amžiaus žmonių. „Jie moka iš karto atpažinti, kuris dokumentas yra naudingas. Jie noriai ir kruopščiai dirba ne itin jaukiose archyvo patalpose. O jauni žmonės labiau nori sėdėti jaukioje kontoroje ir dirbti su elektroniniais dokumentais“, – aiškino K.Ermanas. Jis neabejoja, kad ir ateityje bus reikalingi žmonės, išmanantys darbą su popieriniais dokumentais, kurie neretai turi būti saugomi 10–50 metų.

Formuojasi naujos specialybės

Lietuvoje ganėtinai sparčiai pereinama prie elektroninių dokumentų, nors, matyt, ne taip greitai bus pasiektas, pavyzdžiui, Suomijos lygis, kur popieriniai dokumentai jau sudaro tik apie penktadalį dokumentacijos.

"Esu baigęs IT specialybę ir aiškiai matau, kad tai glaudžiai susijęs su archyvais dalykas. Juk šiaip dokumentus sudėti į duomenų bazę, sutvarkyti ir prižiūrėti turėtų informatikos specialistas. Bet juk archyvams tvarkyti reikia specifinių žinių. Todėl, matyt, netolimoje ateityje archyvaro specialybė bus dokumentų tvarkymo ir informacinių technologijų kombinacija“, – matomas tendencijas nusakė „n5“ vadovas. Pasak jo, galima teigti, kad archyvaro specialybė yra perspektyvi.

Išduotos ir galiojančios dokumentų tvarkymo licencijos

StatusasSuteikta licencijų
Fiziniai asmenys17
Individualiosios įmonės9
Akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės48
Viešosios įstaigos5
Komanditinės ūkinės bendrijos1
Panaikintos licencijos-13
Iš viso galioja (2013 07 31)67

Šaltinis: Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"