TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslą kuriantiems užsieniečiams – geresnės sąlygos gauti leidimą gyventi Lietuvoje

2016 06 27 16:00
A. Ažubalis mano, kad Lietuva laikosi liberalių nuostatų verslą kuriančių užsieniečių atžvilgiu. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo Užsienio reikalų komitetas palaiko Vyriausybės siūlymus lengvinti kvalifikuotų užsieniečių įsidarbinimą bei leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo procedūras, tačiau siūlo reikalauti, kad startuolius steigiantys užsieniečiai darbuotojams mokėtų ne mažesnį nei du vidutiniai darbo užmokesčiai atlyginimą.

Anot Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininko Audronio Ažubalio, komitetas nusprendė atsisakyti prieš dvejus metus įvestos prievolės įdarbinti tris darbuotojus. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimais taip pat numatyta, jog užsienio piliečių steigiamose įmonėse turėtų dirbti bent vienas ES ar Europos ekonominės bendrijos pilietis, o mėnesinis atlyginimas sudarytų ne mažiau nei du vidutinius atlyginimus (1513 eurų nesumokėjus mokesčių). Teikdama projektą Seimui, Vyriausybė buvo numačiusi šią kartelę nuleisti iki 1,5 vidutinio atlyginimo.

„Manau, kad šiuo atveju Lietuva, pagal liberalias nuostatas, galima sakyti, ir toliau pirmaus tarp kitų valstybių, na, o mūsų priežiūros institucijoms reikės ir toliau labai rimtai dirbti ir žiūrėti, kad ir šitie palengvinimai nebūtų suvokiami iškreiptai ar nebūtų bandoma juos apeiti“, – per spaudos konferenciją pirmadienį sakė A.Ažubalis.

Anot komiteto pirmininko Benedikto Juodkos, didžiausios diskusijos tobulinant projektą Seime kilo būtent dėl atlyginimų kartelės užsieniečių steigiamose įmonėse nustatymo, nes kai kuriems politikams kilo abejonių, ar atvykusių darbuotojų šeimos nariai nesinaudos sveikatos apsauga ir kitomis teikiamomis privilegijomis niekur nedirbdami.

„Buvo siūloma, kad arba išvis nieko, arba palikti pusę minimalaus atlyginimo. Mes nepritarėme tam grynai dėl to, kaip ir argumentavo kolega, kad vis dėlto reikėtų galvoti ir apie valstybei naštą“, – kalbėjo jis.

Tobulinant projektą taip pat numatyta prievolė, kad užsienio pilietis, norintis įsikurti ir dirbti Lietuvoje turi investuoti į steigiamą įmonę 28 tūkst. eurų, pusė jų turėtų būtų asmeninės lėšos. Tuo metu užsienietis, kuriantis startuolį, t. y. įmonę, susijusią su naujomis technologijomis ar kitomis Lietuvos ūkiui reikšmingomis naujovėmis, galėtų ne tik greičiau gauti laikinąjį leidimą gyventi, tačiau ir atsivežti savo šeimą. Ar steigiama įmonė atitinka startuolio savoką, vertintų speciali Ūkio ministerijos komisija. Gavusieji tokius leidimus privalėtų įsteigti įmonę bei pradėti veiklą, o to nepadarius, leidimas būtų panaikintas.

Šeimą atsivežti galėtų ir įmonių, kurių metinė apyvarta viršija ar yra lygi 0,5 mln. eurų, vadovai, nesantys įmonių akcininkais, taip pat ir minėti smulkūs verslininkai, į įmonę investavę 28 tūkst. eurų. Be to, dvejus metus tokiam užsieniečiui nebūtų taikomi papildomi reikalavimai dėl darbuotojų skaičiaus, minimalaus įstatinio kapitalo.

Anot pataisas pristačiusių politikų ir verslo atstovų, net didžiųjų kompanijų, pavyzdžiui, „Barclays“, „Philip Morris“ ar kitų įmonių vadovai negalėjo teisiškai apsigyventi su šeima, kad jos nariams būtų skirti laikini leidimai gyventi, procedūros dėl laikinojo įdarbinimo trunka iki trijų mėnesių.

Saugikliai, pasak komiteto atstovų, reikalingi siekiant išvengti ankstesnės praktikos, kai užsienio piliečiai steigdavo fiktyvias įmones, leidusias gauti laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje ir toliau keliauti į patrauklesnes darbo užmokesčio požiūriu ES šalis.

Užsienio investuotojus vienijančio „Investuotojų forumo“ direktorė Rūta Skyrienė sveikino pataisas, vildamasi, kad Seimo nariai jas priims.

Anot jos, pataisose kalbama apie aukštos kvalifikacijos žmones, kurie gaus „gal ir tris ar penkis vidutinius atlyginimus“. Ji taip pat svarstė, kad kvalifikuoti atvykėliai greičiausiai naudosis ne valstybės garantuojamomis, o privačiomis sveikatos apsaugos ir švietimo paslaugomis.

„Trūksta darbuotojų kai kuriose srityse, ypač IT specialistų, apskritai kvalifikuotų, o tai stabdo verslo plėtrą. Tai reiškia, kad negausime kažkokios dalies mokesčių (...). Kuo daugiau tokių teigiamų poslinkių, tuo geriau mes konkuruosime“, – aiškino R.Skyrienė.

Informacinių ir ryšių technologijų įmonių asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius Paulius Vertelka tvirtino palaikantis ir nuostatą, kad net aukštojo mokslo diplomo neturintys, tačiau ilgiau nei penkerius metus informacinių technologijų srityje dirbantys užsieniečiai galėtų gauti laikinąjį leidimą gyventi kaip aukštos kvalifikacijos specialistai.

„Tai svarbu mūsų šalies IT sektoriui, kuriame daugiau nei 40 proc. specialistų neturi aukštojo mokslo diplomo“, – sakė jis.

Anot jo, projekto nuostatos dėl atlyginimų kartelės yra visiškai pagrįstos, nes 1,5–2 tūkst. eurų mėnesio alga Lietuvoje „nėra kažkoks siurprizas“ patyrusiam informacinių technologijų specialistų.

Šiuos teisės aktų pakeitimus Seimas turėtų svarstyti antradienį.

„Jei Seimas tam pritars, tai bus tam tikra paspirtis Lietuvai tapti atvykstančių talentų mini centru, regioniniu centru. Nes palyginti su Latvija ar Lenkija, ten apribojimai ar taikomos normos yra gerokai griežtesnės“, – kalbėjo A.Ažubalis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"