TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslą "maitina" parazitai

2011 11 02 7:00

Kenkėjus naikinančios įmonės Lietuvoje turi daug darbo, bet jų verslas nėra stambus, maksimalios metinės pajamos - apie 5 mln. litų. Jas garantuoja sutartys su maisto tvarkymo įmonėmis.

Kenkėjų naikinimo verslas priklauso ir nuo sezono. Kaip teigė Albina Dlugoborskienė, Lietuvos profilaktinės dezinfekcijos įmonių asociacijos vadovė, daugiausia užsakymų tarakonams naikinti sulaukiama rudenį, skruzdėms - pavasarį, širšėms - rugpjūtį, blusoms ir musėms - vasarą.

Nuo vabalų iki aštriadančių

LŽ A.Dlugoborskienė pasakojo, kad šios asociacijos narės daugiausia užsakymų turi graužikams naikinti. Mat dėl jų esą labai daug vargo - sudėtinga riboti šių padarų gyvavimą, kai jie vienur gyvena, o kitur maitinasi. Visos dezinfekcijos įmonės, kurių Lietuvoje yra 42, uždirba iš sutarčių su bendrovėmis. Gyventojų iškvietimai, "užpuolus" pelėms ar tarakonams, sudaro tik nedidelę jų verslo dalį.

A.Dlugoborskienės vadovaujama UAB Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis turi apie 1200 klientų, dauguma jų - maisto pramonės įmonės. Šios bendrovės metų apyvarta - iki 1,5 mln. litų. Verslininkė sakė nežinanti, koks yra visas dezinfekcijos rinkos dydis, tačiau kaip didžiausią šio verslo atstovę ji išskiria UAB "Dezinfa", turinčią 5 skyrius didžiausiuose Lietuvos miestuose ir apie septynias dešimtis darbuotojų.

Beje, ši anglų kapitalo bendrovė nėra vienintelė užsienio investuotojų įmonė, kurią "maitina" lietuviški parazitai. Kita įmonė įdomiu pavadinimu - UAB "Pelias" - turi norvegiško kapitalo.

"Dezinfos" direktorė Margarita Kutkaitė LŽ minėjo, kad krizė pristabdė įmonės pajamų didėjimą, tačiau pastaruoju metu jos yra stabilios - šiemet, kaip ir pernai, turėtų viršyti 5 mln. litų. "Išsiverčiame, susimokame mokesčius, algas ir dar truputį lieka", - irgi optimistiškai dėstė bendros Lietuvos ir Norvegijos įmonės "Pelias" direktorius Darius Čepulis. Pašnekovas nepanoro atskleisti bendrovės apyvartos, tačiau užtikrino, kad ji nesiekia konkurentų minėtų 5 mln. litų. D.Čepulis taip pat teigė, jog nedidelė, keliolika darbuotojų turinti įmonė daugiausia darbo turi naikindama žiurkes - gyvius, kurių dantų kietumas, kaip akcentavo bendrovės vadovas, nusileidžia tik deimantams. Tarp "Pelias" klientų yra šių "kailinių žvėrelių" nemėgstančios maisto pramonės įmonės "Vičiūnų grupė", "Kraft Foods Lietuva", sulčių tiekėja UAB "Eckes-Granini Lietuva" ir kitos. Vis dėlto didžiąją dalį, apie 60 proc., paslaugų užsakymų graužikų naikintojams teikia krašto žemės ūkio įmonės, pavyzdžiui, danų kiaulidės.

Bendrovės direktorius tvirtino dar nežinantis, ar dezinfekcijos paslaugos brangs po 2014 metų, kai Europos Sąjunga uždraus dalį dabar leidžiamų naudoti veikliųjų medžiagų. "Kovos su graužikais būdų mažės, bet visada sakiau, kad esminis ginklas kovoti su kenkėjais yra sanitarija: švara ir tvarka", - aiškino jis.

Geriausia tartis su kaimynais

Privačių būstų miestuose šeimininkai be specialistų pagalbos dažnai negali apsiginti nuo kur kas smulkesnių kenkėjų, pavyzdžiui, nuo tarakonų. "Dezinfos" direktorė M.Kutkaitė sakė, kad gyventojų užsakymai tarakonams naikinti Vilniuje padažnėjo rugpjūčio pabaigoje, o rugsėjį jų gauta apie 20. Ir šį mėnesį darbų tempas nelėtėja. Ji pabrėžė, kad bendrovė daugiausia pajamų gauna ne iš paslaugų gyventojams, o iš sutartis su "Dezinfa" sudariusių daugiau kaip 2000 klientų - viešojo maitinimo, apgyvendinimo paslaugų, maisto pramonės įmonių, ligoninių. "Jų patalpose mes naikiname ne vien tarakonus. Iš anksto nustatome visus galimus kenkėjus ir siekiame užkirsti kelią jiems pasirodyti bei išplisti", - kalbėjo M.Kutkaitė.

"Dezinfos" paslaugų vadovas Liutauras Grigaliūnas pasakojo, kad atšalus orams šilti vamzdynai kaip magnetas traukia tarakonus. Senesnės statybos namuose jie randa landų atropoti į butus maisto. Paprastai tarakonų kelias veda šilto vandens vamzdynais, nesandariai išvedžiotais per sienas. Jeigu buto šeimininkas pats negali nuo jų apsiginti, tai už šimtą kitą litų padės padaryti "Dezinfos" darbuotojai. "Tačiau veikliosios medžiagos veikia tik kelis mėnesius. Jei kaimynai tarakonų nenaikina, procedūrą tenka kartoti reguliariai. Taigi geriausia tai daryti kompleksiškai - drauge su kaimynais", - patarė įmonės paslaugų vadovas.

Pasak L.Grigaliūno, "Dezinfa" pastaruoju metu dažniau taiko ne dezinfekcinių medžiagų purškimo metodą, o naudoja specialią želė, kad mažiau apsunkintų žmones. "Purškiant patalpas cheminėmis medžiagomis reikia pusdieniui atlaisvinti butą, prieš tai - atitraukti baldus nuo sienų, iškraustyti iš virtuvės spintelių maisto produktus, indus ir kita", - aiškino jis. L.Grigaliūnas minėjo, kad iš žinomų bemaž 4000 rūšių tarakonų Lietuvoje yra paplitusios 3 rūšys. Šie namų ūkio kenkėjai gali gyventi tik aukštesnėje nei 0 laipsnių temperatūroje, todėl atšalus orams jie ieško landų į šiltus butus ir, radę tinkamą terpę, žaibiškai išplinta. "Tačiau, be nemalonių pojūčių ir psichologinio diskomforto, didžiausią grėsmę tarakonai kelia sveikatai, nes platina užkrečiamas ligas ir alergiją", - pabrėžė specialistas. Yra nustatyta, kad tarakonai gali pernešti 56 rūšių aerobines bakterijas, iš jų 14 - ligų sukėlėjos.

L.Grigaliūno teigimu, kur kas rečiau gaunama gyventojų užsakymų dėl graužikų naikinimo. Kartais tokios paslaugos paprašo namo bendrija, pastebėjusi aštriadančius gyvūnus veisiantis rūsyje, šiluminiuose mazguose. "Važiuojame du kartus, nes pirmą sykį reikia išdėlioti jauką. Vienos laiptinės rūsyje išnaikinti peles ar žiurkes bendrijai kainuoja nuo 150 litų", - pridūrė jis.

"Dezinfos" atstovo duomenimis, kur kas daugiau užsakymų buvo vasarą skruzdėlių ir suaktyvėjusiai širšių problemai spręsti individualiuose namuose.

Siūlo izoliuoti

UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stoties gydytoja Danutė Arlauskienė sakė, kad nesama jokių teisinių priemonių priversti kaimynus naikinti tarakonus. "Nėra nei įspėjimų, nei administracinių nuobaudų, nei teisinio pagrindo versti kaimynus kovoti su parazitais", - dėstė ji. D.Arlauskienė pasiūlė kitą išeitį: izoluoti nuo neatsakingų kaimynų atviras įvadines elektros, kanalizacijos, šildymo vamzdžių angas, ypač vonioje ir virtuvėje, kitaip sakant, užglaistyti jas. Ventiliacinę angą esą galima uždengti tinkleliu. Tik užglaisčius visas atviras vietas, esančias tarp savo ir kaimynų butų, esą tikslinga namus dezinfekuoti. D.Arlauskienės nuomone, jei tarakonų bute gausu, veiksmingiausia yra drėgna dezinfekcija - cheminių medžiagų purškimas. Veikliosios medžiagos aktyvios maždaug 3 mėnesius. O jei šių kenkėjų bute nedaug, gydytoja pataria šeimininkams patiems su jais susitvarkyti - parduotuvėje nusipirkti specialios pastos, užtepti jos ant standaus popieriaus ir padėti šį masalą tarakonams ant tako. "Tai naktiniai gyviai. Jie suaktyvėja vakare, apie 22-23 valandą, ir naikina viską - ne tik maistą, bet ir popierių, audinius, net žmogaus odos atplaišas. Tačiau be vandens tarakonai ilgai išgyventi negali", - pasakojo ji.

D.Arlauskienė teigė, jog Vilniaus profilaktinė dezinfekcijos stotis išsilaiko iš nuolatinių sutarčių tarakonų paplitimui kontroliuoti stambiuose objektuose, o pavienių užsakymų iš gyventojų gauna nedaug: rugsėjo mėnesį jų sulaukė 15, o, pavyzdžiui, šių metų sausį stotis turėjo tik 2 gyventojų užsakymus išnaikinti būste tarakonus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"