TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslas aktyviau ieško paskolų

2014 08 23 6:00
Verslo plėtros atveju kredito grąžinimo šaltinis yra būsimos kliento pajamos, t. y. pajamos, kurias dar tik planuojama gauti. LŽ archyvo nuotrauka

Nors paskolų rinka šiemet didelių pokyčių nedemonstruoja, bankai pastebi, kad finansavimo dažniau ieško smulkios ir vidutinės įmonės.

Vis dėlto tvirto pagrindo po kojomis neturintis verslininkas – ne geidžiamiausias banko paskolos gavėjas. Todėl dažną pradedantį verslininką ar ūkininką, norintį plėsti savo veiklą, kamuoja tas pats klausimas: kaip įtikinti banką, kad būsima veikla bus tvari.

Į užburtą ratą teigia pakliuvęs ir dienraščio skaitytojas A. M. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), šiuo metu nenutuokiantis, kaip plėsti savo nedidelį, apie 2,5 ha ploto, ūkį. Artimiausiu metu jis planuoja ūkį įregistruoti ir paskolą imti kaip ūkininkas. Veiklos plėtrai vykdyti vilniečiui reikėtų 20 tūkst. litų paskolos. Tačiau bankai finansuoti smulkaus ūkininko, šiuo metu taip pat gaunančio nuolatines pajamas iš kitos veiklos, nesiima. Anot jo, kai kurie jų siūlo kur kas brangesnę vartojimo paskolą, kurios palūkanos siekia net 11 procentų.

„Tai juk visiška nesąmonė. Esu pasiryžęs mokėti ne daugiau kaip 5 proc. palūkanas. Kalbant su bankais susidaro įspūdis, kad gauti paskolą veiklos plėtrai galima tik tuomet, kai jau esi kažką nuveikęs ir gali parodyti rezultatą. Bet iš kur tie rezultatai bus, kai negali gauti pajamų veiklos pradžiai?“ - retoriškai klausė LŽ skaitytojas. Vilnietis taip pat piktinosi, kad antai būsto paskolų palūkanos yra gerokai mažesnės. Esą ką bankai remia ir kam skiria prioritetą.

Palūkanų norma sumažėjusi

DNB banko valdybos narys ir prezidento pavaduotojas Šarūnas Nedzinskas paaiškino, kad paskolų palūkanų dydis priklauso nuo skolinimo rizikos – būtent todėl būsto kreditai yra pigesni. Antai būsto paskolų grąžinimo ir palūkanų mokėjimo šaltinis yra kliento gaunamos pajamos, kurios ateityje, tikėtina, išliks tokios pat arba bus didesnės. Be to, ši paskola teikiama tik tiems klientams, kurie gauna tvarias pajamas. Tuo tarpu verslo ar ūkio plėtros atveju kredito grąžinimo šaltinis yra būsimos kliento pajamos, t. y. pajamos, kurias dar tik planuojama gauti investavus į naujus įrenginius, patalpų išplėtimą, naujos technikos įsigijimą ar papildomos žemės įsigijimą. O tai didina skolinimo riziką, nes versle dėl vienokių ar kitokių veiksnių ne visuomet pavyksta pasiekti planuotą rezultatą.

„Skirtingas skolinimo rizikos lygis ir lemia, kad palūkanos už būsto paskolą yra apie 15 proc. mažesnės, palyginti su skolinimo verslui kaina“, - paaiškino Š. Nedzinskas. Anot jo, šiuo metu dėl itin mažų palūkanų normų tarptautinėje rinkoje skolinimosi kaina yra labai sumažėjusi. Pavyzdžiui, būsto kreditų su kintamomis palūkanomis kaina prasideda nuo 2,2 procento.

Šiaulių banko Kredito rizikos departamento direktorius Edas Mirijauskas nurodė, kad verslui finansuoti vidutinės metinės palūkanų normos yra apie 4-5 procentai. Tačiau kiekvienam konkrečiam kreditui - ar tai būtų ilgametę patirtį ir kredito istoriją banke turintis subjektas, ar pradedantis verslininkas bei ūkininkas – palūkanos taikomos klientą vertinant individualiai.

Vartojimo paskola – ne išeitis

Nors dienraščio skaitytojas sakė sulaukęs bankų siūlymų imti vartojimo paskolą, Š. Nedzinskas teigė, kad to daryti nerekomenduoja. „Vartojimo paskolos yra skirtos klientų asmeniniams poreikiams. Jos yra teikiamos be užstato, vertinant tik kliento uždirbamas pajamas, todėl palūkanos yra didesnės - apie 10 procentų. Todėl verslui plėtoti ar apyvartiniam kapitalui vartojimo paskolų imti nerekomenduojame“, - patikino jis.

Žana Kovšova, banko „Swedbank“ Finansavimo pardavimų palaikymo departamento direktorė, sakė, jog vartojimo paskolos klientams gali būti siūlomos kaip alternatyva tuo atveju, kai prašoma paskolos suma nėra didelė, pavyzdžiui, nesiekia 20 tūkst. litų.

Bankai teikia siūlymus

Š. Nedzinskas pažymėjo, kad DNB bankas turi gerokai naudingesnių sprendimų nei vartojimo paskolos. Pavyzdžiui, ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms jis teikia iki vienų metų trukmės Greitąjį ūkininko kreditą. Vienas didžiausių šio kredito pranašumų, anot pašnekovo, yra tas, kad ūkininkui ar žemės ūkio bendrovei prireikus papildomų apyvartinių lėšų nereikia rūpintis dėl turto įkeitimo. Kredito dydis priklauso nuo dirbamos žemės plotų ar auginamų gyvulių skaičiaus ir gali siekti 500 tūkst. litų. O kredito grąžinimas priklauso nuo žemdirbio veiklos: besiverčiantysis augalininkyste kreditą gali grąžinti dalimis ar visą iš karto po derliaus nuėmimo ir realizavimo, o auginantysis gyvulius – kas ketvirtį lygiomis dalimis. „Tai pats paprasčiausias būdas finansuoti pačias įvairiausias būtinąsias ūkio reikmes“, - pridūrė banko atstovas.

E. Mirijausko manymu, reikia paminėti ir tai, kad vienas efektyvesnių būdų minimizuoti finansines sąnaudas yra INVEGA, su kuria bendradarbiauja Šiaulių bankas ir kuri taiko dalinio palūkanų kompensavimo mechanizmus. INVEGA garantuotiems kreditams kompensuojama iki 95 proc. (regionuose) ir 70 proc. (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse) paskolų palūkanų.

Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius, pabrėžė, kad bankas yra pasiruošęs finansuoti tik tvarius finansiškai ir pagrįstus projektus. Tad suteikiant įmonei kreditą reikalaujama, kad ji turėtų patirties vykdant projektus, kuriems ieško finansavimo. „Nuo nulio“ pradedančios įmonės paprastai ieško kitų finansavimo šaltinių: kreipiasi į specializuotus fondus naujiems verslams, „verslo angelus“, rizikos kapitalo fondus.

Rinka juda

Anot Š. Nedzinsko, akivaizdu, kad augant ekonomikai gerėja ir verslo lūkesčiai, o tai teigiamai veikia paskolų verslo plėtrai paklausą. Tai, anot jo, atspindi DNB banko rezultatai finansuojant smulkųjį ir vidutinį verslą bei ūkininkus. Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šiam segmentui suteiktų investicinių paskolų skaičius padidėjo 8 proc., o apimtis - 20 procentų. „Tačiau Rusijos embargo ir kiaulių maro klausimai mums kelia susirūpinimą, nes tai gali neigiamai paveikti verslo lūkesčius ir plėtrą, taip pat finansavimo paklausą bent trumpalaikėje perspektyvoje“, - sakė Š. Nedzinskas.

Nors daugumoje verslo sričių kreditavimo paklausa išlieka panaši kaip ir ankstesniais metais, SEB banko atstovas V. Doveika taip pat pažymėjo, kad atsiranda vis daugiau aktyvių mikroįmonių, kurios ieško finansavimo savo idėjoms įgyvendinti.

Ž. Kovšova sakė nesant reikšmingesnių pokyčių rinkoje, ypač tai pasakytina apie smulkias ir vidutines įmones. Kita vertus, finansavimo paklausa, anot jos, po truputį auga, manoma, kad tam įtakos taip pat turi verslo lūkesčiai dėl ES lėšų, mat ES programos startuos 2014 metų pabaigoje-2015 metų pradžioje. Ilgesniam laikotarpiui verslas kol kas vangiai skolinasi, o didesnis aktyvumas matyti tik nekilnojamojo turto plėtojimo sektoriuje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"