TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslas Baltarusijos į nuostolius nenurašo

2011 06 13 0:00
Baltarusijos problemos Lietuvos verslininkų nebaugina.
AFP/Scanpix nuotrauka

Baltarusijoje verslą plėtojantiems lietuviams dabar galvą labiausiai sopa dėl to, kad gretimoje šalyje beveik neįmanoma nusipirkti užsienio valiutos. Tačiau ne vienus metus Baltarusijoje dirbantys verslininkai neketina palikti didžiulės ir potencialiai patrauklios rinkos.

"Lietuvos žinių" kalbinti stambių įmonių vadovai teigė, kad šiuo metu gretimoje šalyje dirbti nuostolinga, bet, žvelgiant į ateitį, svarbu neužleisti užimtų pozicijų. Baltarusijoje investuojantys lietuviai krizės metu įžvelgia netgi tam tikrų privalumų. "Didžiausia problema, kad Baltarusijoje neįmanoma nusipirkti valiutos, tai yra parsivežti pinigų atgal", - LŽ teigė kaimynų šalyje 15 metų krabų lazdelėmis ir žuvų piršteliais prekiaujančios "Vičiūnų" įmonių grupės valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis.

Kitas "Vičiūnų" įmonių grupei nepalankus veiksnys - dėl nuvertėjusios nacionalinės valiutos Baltarusijoje sukilusios kainos. "Mūsų žaliava - ne vietinis pienas ir ne vietinė mėsa, o žuvies produktai, jie visi perkami už valiutą. Todėl jų kaina padidėjo daugiau kaip dvigubai. Tuo metu Baltarusijos žmonių santaupos ir atlyginimai per dieną nepadvigubėjo. Todėl mūsų prekių dabar nuperkama beveik du kartus mažiau", - pasakojo V.Matijošaitis.

Pasak jo, Lietuvoje žuvų įvairovė labai nedidelė, todėl "Vičiūnų" įmonių grupė žaliavą perka visame pasaulyje - Aliaskoje, Pietų Amerikoje, Indijoje, Vietname ir kitur. Atvėsintus ir šaldytus maisto produktus "Vičiūnų" įmonių grupė gamina 7 gamyklose Lietuvoje, Estijoje, Rusijoje ir Ispanijoje. Į Baltarusiją produkcija vežama iš visų fabrikų, išskyrus Ispanijos.

"Baltarusijoje yra viena problema. Šalies valdžia saugo savo valstybines įmones ir sukūrė tokį darinį, kuris vadinasi "spec. importuotojas". Todėl dalį produktų įveža mūsų sukurta įmonė, o kita dalis įvežama per jų įmones, gaminančias analogišką produktą, galima sakyti, konkurentus. Šios įmonės uždeda antkainį ir mūsų prekės ne visai "teisingai" pardavinėjamos. Taip jie išvengia konkurencijos, bet, manau, tokie žingsniai kenkia Baltarusijos ekonomikai, kadangi jų valstybinė įmonės dirba sanatorijos, o ne konkurencijos sąlygomis", - kalbėjo "Vičiūnų" įmonių grupės vadovas.

Vis dėlto laikinų sunkumų slegiami lietuvių verslininkai neketina trauktis iš gretimos šalies. "Parduotuvėse pakėlėme kainas taip, kad pajėgtume išvengti nuostolių. Baltarusija yra mūsų kaimynė, turi dešimt milijonų gyventojų. Nemanau, kad tokia didelė Vidurio Europos valstybė galėtų tapti visiškai nugyventa, šioje vietoje neatsiras juoda dėmė. Žmonės ten gyvens ir dirbs, o mes norime išlaikyti produkciją jų parduotuvių lentynose. Apie uždarbį dabar tikrai negalvojame", - teigė V.Matijošaitis.

Remia vietos gamintojus

Vakarietiška žemės ūkio technika prekiaujanti bendrovė "DOJUS agro" anksčiau Baltarusijos valstybiniams ūkiams parduodavo šimtus amerikietiškų "John Deere" traktorių, kombainų ir kitos žemės ūkio technikos. Dabar, kaip LŽ teigė bendrovės generalinis direktorius Audrius Kavaliauskas, prekyba vakarietiška technika beveik sustojusi, parduodamas tik vienas kitas traktorius. Kaimynai jų neperka ne tik todėl, kad patenkino poreikius.

"Technikos pardavimas jau keletą metų gerokai apmažėjęs dėl to, kad Baltarusija ėmė labai remti vietos gamintojus. Taisyklės sudėliotos taip: Vakarų importuotojams sudarytos labai sudėtingos sąlygos, tad ūkiai perka vietines žemės ūkio mašinas, o tiesioginis vakarietiškų mašinų importas smarkiai sumažėjo", - pasakojo A.Kavaliauskas.

"DOJUS agro" dabar daugiausia tiekia į Baltarusiją atsargines dalis anksčiau čia parduotai technikai bei atlieka serviso paslaugas, tačiau ir šią veiklą iš dalies apsunkina nevertėjęs Baltarusijos rublis ir beveik visiškai ištuštėjusios valiutos atsargos. "Situacija sudėtinga, bandome prie jos derintis", - sakė A.Kavaliauskas.

Įmonė produkciją perka už eurus, tačiau baltarusiai - už vietos rublius. Todėl "DOJUS agro" perskaičiavo kainas pagal realų kursą, tai yra jas padidino tiek, kiek rublis nuvertėjo euro atžvilgiu. "Prekiaujame tik su išankstiniu mokėjimu, todėl dabar nuostolių nepatiriame. Gal didžiausia problema, kad ne visada galėjome nusipirkti valiutos. Jeigu bus bet kokios tvirtos valiutos, didelių sunkumų neįžvelgiu, - LŽ pasakojo A.Kavaliauskas. - Aišku, kaip kiekvienoje veikloje, yra skolų, tai dėl tų nuvertėjusių skolų nuostolių yra."

Ši lietuviško kapitalo bendrovė taip pat kol kas nesvarsto galimybės trauktis iš Baltarusijos. "Nutraukti viską labai paprasta. Galime kad ir rytoj užrakinti duris ir išeit. Bet, pirma, tai atneštų nuostolių, antra, Baltarusijos padėtis vis tiek kažkada pagerės", - kaimynais tiki A.Kavaliauskas.

Jo nuomone, turint omenyje pasėlių plotus ir gamybos apimtį, Baltarusijos žemės ūkio potencialas - didžiulis. "Baltarusijos rinka gerokai didesnė nei visos trys Baltijos šalys kartu. O kiek joje bus vietos importinėms žemės ūkio mašinoms, pamatysime. Vakarų gamintojai bando kurti bendras įmones su baltarusiais. Bet kuriuo atveju žemės ūkio mašinų sektoriui tai visada bus įdomi ir perspektyvi rinka. Tik sunku prognozuoti, kada ji atsigaus."

Praėjusią savaitę iš parodos "Belagro" Baltarusijoje grįžęs "DOJUS agro" vadovas teigė, kad patys baltarusiai nedrįsta prognozuoti, kaip toliau gyvens. A.Kavaliauskas mano, kad kaimynai dabar tiesiog išgyvena tai, ką mes patyrėme prieš 20 metų, kai už prekes ir paslaugas atsiskaitydavome "žvėreliais". "Lietuva išgyveno tą laikotarpį, manau, ir Baltarusija išgyvens. Keista tik tai, kad kaimynai labai vėluoja", - svarstė A.Kavaliauskas.

Investuotojai gali ir uždirbti

Kitokiomis nuotaikomis gyvena kai kurie Baltarusijoje investuojantys Lietuvos verslininkai. Vakarų medienos grupė šių metų pavasarį Mogiliave pradėjo statyti 76 mln. eurų (262 mln. litų) vertės medienos apdorojimo centrą. "Planai nesikeičia - kitais metai tuo pačiu metu gamykla Mogiliave pradės dirbti, - LŽ sakė bendrovės Vakarų medienos grupės valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas. - Projektą finansuojame iš išorės, nesiskoliname iš Baltarusijos bankų. Projektą finansuoja Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, SNORAS, Vokietijos bankas "Landesbank", Švedijos vyriausybės investicinis fondas, baldų gamintoja bei mažmenininkė "Ikea" ir mūsų grupė. Pagaminta produkcija skirta eksportuoti: baldai bus tiekiami "Ikea" parduotuvėms Rusijoje, o medžio drožlių plokštės - baldų gamintojams Vakarų Europoje. Ilgalaikiai kontraktai su pirkėjais jau sudaryti. Baltarusijoje jokių trukdžių nėra. Viskas vyksta pagal planą."

S.Paulauskas teigė, kad valiutų krizė investuotojams savaip net naudinga. Mat Baltarusijos rubliui nuvertėjus euro atžvilgiu, atpigo darbo jėga, statybinės medžiagos, paslaugos. "Nors brango degalai, jie vis tiek pigesni nei Europoje", - teigė S.Paulauskas.

"Vakarų medienos grupės" vadovas nuoskaudą jaučia tik dėl to, kad šis investicinis projektas galėjo būti įgyvendintas Lietuvoje, tačiau dėl valdžios abejingumo investicijos iškeliavo ir darbo vietos kuriamos šalyse kaimynėse.

Prieš trejus metus, kai "Vakarų medienos grupė" ir "Ikea" ketino kompleksą statyti Alytaus apskrityje, Generalinė miškų urėdija ir tuometė Lietuvos Vyriausybė, neva remdama smulkųjį verslą, negalėjo užtikrinti, kad bus garantuotas reikiamas žaliavos tiekimas. Todėl projektas skilo į dvi dalis. "Ikea" dalį jo vykdo Lenkijoje, "Vakarų medienos grupė" - Baltarusijoje. Dėl to Lietuva neteko ir apie 1100 naujų darbo vietų gamyboje, dar lygiai tiek pat - susijusiuose sektoriuose.

"Iš Lietuvos medienos žaliava išvežama arba sukūrenama. Tai kaip čia galima investuoti, kai nežinai, ar įsigysi normaliomis sąlygomis žaliavos, - klausė S.Paulauskas. - Todėl ir buvo priimtas sprendimas statyti kompleksą Baltarusijoje. Šios šalies vyriausybė dešimčiai metų užtikrino ir žaliavos tiekimą, ir kitas palankias sąlygas."

Vakarų medienos grupės vadovas piktinosi, kad iš mažos Lietuvos, kaip iš atsilikusios trečiosios pasaulio šalies, per metus išvežama daugiau kaip milijonas kubinių metrų medienos. "Kur tai matyta? Reikėtų sudaryti sąlygas, kad žaliava pirmumo tvarka apsirūpintų vietos pramonė, kuri kuria pridėtinę vertę ir steigia naujas darbo vietas. Tačiau Vyriausybė tik formaliai atsikalbinėja ir nieko nedaro. Užtektų aplinkos ministro įsakymo, kad pirmame pirkimo konkurse žaliavą konkurso tvarka nusiperka Lietuvoje investavusios pramonės įmonės", - dėstė S.Paulauskas.

Verslui daug erdvės

Vakarų medienos grupės vadovas vaizdžiai kalbėjo, kad Lietuva yra šalikelėje, o Baltarusija - ant didžiojo kelio tarp Rusijos ir Vakarų Europos. "Paramą ši šalis gaus. Bet juk nebūna nei nemokamų pusryčių, nei pietų. Rusai vienas sąlygas iškels, Vakarų Europa - kitas. Bet kuriuo atveju Baltarusijos vyriausybė administruoja per didelę dalį turto ir ekonomikos, dotuoja daugelį valstybinių įmonių. Baltarusija turi ryžtis esminėms permainoms, privatizuoti nestrategines maisto prekių, plataus vartojimo, taip pat ir baldų pramonės įmones. Tai, kas seniausiai padaryta Lietuvoje. Taip pat jie turi suprasti, kad dėl to apie 20-25 proc. išaugs nedarbas, dalis bedarbių išvažiuos, gal ir į Lietuvą", - svarstė S.Paulauskas.

Verslininko nuomone, Baltarusija turės eiti liberalizacijos keliu, o visuomenė labiau atsiverti pasauliui - tai esą tik laiko klausimas. Kad Baltarusijoje ne viskas prastai, anot S.Paulausko, rodo ir investuotojų gausa. Investuoja ne tik lietuviai, bet ir austrai, vokiečiai. Juos domina plataus vartojimo prekių, baldų, buitinės chemijos pramonė.

"Manau, ir Lietuvos verslas galėtų drąsiau užimti kai kurias pozicijas. Aišku, ten dirba labai daug mūsų statybų kompanijų, mažesni ir didesni prekybininkai. Net ne visus ir žinome, kurie ten važiuoja ne tik pigesnio benzino. Ir teisingai daro, nes praleisti tokias progas būtų nedovanotina. Mūsų verslininkai jau išmoko tam tikras pamokas Lietuvoje, todėl jiems ten žymiai lengviau veikti. Lietuviai kalba rusiškai ir angliškai, išmano rytų kraštų ir vakarų pasaulio mentalitetą, matę technologijų, žino, kaip konkuruoti su vokiečiais, švedais, danais. Baltarusiai toms vizijoms kol kas dar nesubrendę. Jų galimybės, norai ir siekiai tokie, kokie mūsų buvo 1995-1997 metais. Kita vertus, Baltarusija tikrai įdomus kraštas. Neturėtume į kaimynus žvelgti iš aukšto, o normaliai bendrauti, juolab kad mūsų istorija - bendra", - tautiečius drąsino S.Paulauskas.

Skaičiai

Praėjusį ketvirtadienį Minske pasirašytas susitarimas dėl 3 mlrd. JAV dolerių (7 mlrd. litų) kredito linijos skyrimo Baltarusijai iš Eurazijos antikrizinio fondo. Pagal susitarimą, Baltarusija visą kreditą gaus per trejus metus. Dėl dar 1 mlrd. dolerių (2,36 mlrd. dolerių) paskolos Baltarusija skelbia susitarusi su Turkmėnija.

Gegužės 24 d. Nacionalinis Baltarusijos bankas devalvavo nacionalinę valiutą. Baltarusijos rublis nuvertintas 36 proc., o doleris pabrango rublio atžvilgiu 56 proc. Tačiau net ir nuvertintas rublis nesiekia kurso "juodojoje" rinkoje. Neoficialiai gyventojai už dolerį moka po 7-8 tūkst. Baltarusijos rublių. Šiuo metu Minske praktiškai neįmanoma nusipirkti jokios užsienio valiutos. Pagal oficialų valiutos keitimo kursą Minske valiutą galima tik parduoti.

Ekspertai mano, kad paliegusią Baltarusijos ekonomiką ir verslą gali pagydyti tik privatizacija. Valstybinių aktyvų privatizacija už 7,5 mlrd. dolerių (17,88 mlrd. litų) - viena iš Europos Sąjungos paskolos sąlygų. Privatizaciją kaip sąlygą kelia ir Tarptautinis valiutos fondas, kurio Minskas jau oficialiai paprašė paramos. 12 svarbiausių Baltarusijos kompanijų kaina gali siekti 50-80 mlrd. dolerių (119-190 mlrd. litų).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"