TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslas baudžiamas už naivumą

2012 10 12 6:02
LŽ archyvo nuotrauka/Verslininkams rizikinga rašyti lygybės ženklą tarp žmonių tarpusavio santykių ir vadovo santykių su pavaldiniu.

Naivus pradedančiojo verslininko tikėjimas samdomų darbuotojų sąžiningumu greitai gali virsti skaudžių patyrimų lavina.

"Darbas yra darbas. Žmonių santykius versle reikia palikti už durų", - karčiai šypteli nedidelės, vos prieš pusantrų metų veiklą pradėjusios nekilnojamojo turto operacijų UAB "Real Market" bendraturtis ir direktorius Arnoldas Kazilionis, bet sakosi vis dar tikintis, kad viena svarbiausių sėkmingo verslo sąlygų yra tarpusavio pasitikėjimas ir sąžinė.

Bet kol kas jis - ir bendrovės vadovas, ir verslo dokumentacijos tvarkytojas, ir vadybininkas, ir agentas, ir neretai netgi savo biuro patalpų valytojas. Bent iki tol, kol bendrovė nepradės sparčiau augti ir plėstis. Kai pats vienas visko jau nebespės, labai atidžiai rinksis asmenį, kuriam galėtų patikėti tvarkyti dalį atsakingų verslo reikalų.

Ir netgi tada prisimins: svarbiausia versle - nuolatinė verslo kontrolė bei vidinis auditas.

Kaip ant mielių

A.Kazilionis anksčiau yra dirbęs nekilnojamojo turto agentu. Kartą pietaudami su draugu sumanė patys įsteigti nekilnojamojo turto bendrovę. Darbas žinomas, rinką užvaldžiusios stambios nekilnojamojo turto valdytojos vykdo didelius projektus. Bet, kaip sakoma, erelis musių negaudo - smulkūs sandoriai stambiesiems nėra patrauklūs, ir tai gali būti nebloga verslo niša.

Verslas pajudėjo, ir, matyt, ne taip prastai, jei vyrai sumanė imtis ir papildomo. O čia kaip tik sumani, energinga klientė, dirbusi valymo paslaugų bendrovėje, pasitaikė. Pasišnekėjo ir pasikvietė į komandą.

Pasirinkimas, atrodė, pavykęs. Išplėtoję idėją, verslo partneriai įkūrė patalpų valymo paslaugų padalinį. O prie jo vairo pasodino sumaniąją partnerę. Verslą vos pradėjusi įmonė dar nepajėgė mokėti nuolatinio atlyginimo, todėl sutarė, kad ji užsidirbs pati, gaudama dalį nuo sutarčių pajamų.

Pirmąjį mėnesį padalinio pajamos tesiekė vos 300 litų, bet po poros mėnesių - jau dešimteriopai daugiau. Tada pajamas pradėta planuoti, ir jos kilo kaip ant mielių: dar po mėnesio - 5 tūkst. litų, dar po mėnesio - 7 tūkst., 10 tūkst. litų.

Įtarimai pasitvirtino

"Tokia augimo sparta džiugino, bet pradėjo kelti įtarimų pavyzdingas pajamų plano vykdymas: kiek planuota, lygiai tiek ir gauta", - prisimena verslininkas.

Šių metų balandį jis pradėjo stebėti ir lyginti: pagal ataskaitas apyvarta ir toliau kilo, bet ėmė strigti atsiskaitymai su medžiagų, inventoriaus tiekėjais, nepasitenkinimą jau reiškė ir darbuotojai.

Viena valytoja įsidrąsinusi paskambino bendrovės direktoriui telefonu ir pasiguodė jau pusantro mėnesio dirbanti veltui. Jai atvykus, buvo parodytas algalapis, o jame - parašas prie nepatenkintos darbuotojos pavardės. Pasirodo - pasirašyta ne jos.

Gal kokia klaida, pamanė verslininkas. Bet įstrigo valymo paslaugų užsakovų įplaukos, nurodytos sąskaitose faktūrose. Padalinio vadovė aiškino, neva užsakovai atostogauja, žadėjo sumokėti po savaitės ar po dviejų. Pradėjus domėtis pačiam, paaiškėjo, kad tariami klientai atsisakę, jų požiūriu, per brangių paslaugų. Kaip ir dera normaliame versle, neigiamus atsakymus jie rašę ant firminių blankų su visais rekvizitais. To užteko, kad būtų užpildytos fiktyvios sąskaitos faktūros.

"Dabar sąskaitų faktūrų tvarkymas yra paprastesnis - jos galioja ir išsiųstos be paslaugų pirkėjo parašo. Pasirodo, tokia tvarka yra labai patogi sukčiams", - daro išvadą finansiškai nukentėjęs verslininkas.

Bendrovės vadovui tapo aišku: energingoji padalinio vadovė veikiausiai padirbinėjo ir parašus algalapiuose, ir klastojo buhalterinės apskaitos dokumentus, o pinigus pasiimdavo.

"Aptikau, kad į darbą priimta penkiolika valytojų, nors pagal darbo apimtį būtų visiškai užtekę ir penkių, o netrukus nesumokėtus mokesčius iš bendrovės sąskaitos ėmė nusirašinėti ir "Sodra", perspėjimo laiškus pradėjo siųsti Valstybinė mokesčių inspekcija", - pasakoja A.Kazilionis. Bet buvo jau per vėlu. Jaunoji padalinio vadovė, pajutusi pavojų, išėjo iš biuro ir nebegrįžo. Išsikraustė ir iš nuomoto buto. Surinkus visus dokumentus teko kreiptis į policiją ir pateikti per keletą mėnesių išgrobstytų 20 tūkst. litų pretenziją. Pareigūnai paskelbė įtariamosios paiešką. Kol ieškomoji nerasta (ji ir šiandien susirašinėja internetiniame socialiniame tinklalapyje, bet policija aiškina neturinti teisės tikrinti asmens susirašinėjimo ir jo ieškoti pagal kompiuterio IP adresą), byla neiškelta, tad įtariamajai galioja nekaltumo prezumpcija.

Iš savo klaidų

"Dabar supratau, kad nuo pat pradžių reikėjo griežtai apibrėžti visus procesus, o ne jau įsišaknijus ligai. Mūsų bendrovė maža, joje esame kaip šeimos nariai, vienas kitu aklai pasitikime. Tas pasitikėjimas kainavo dešimtis tūkstančių litų", - dėsto A.Kazilionis.

Jis pripažįsta, kad galėjo būti kitaip, jei užuot sutaupius porą tūkstančių litų, būtų dalyvauta pradedančiam verslininkui visada aktualiuose verslo konsultantų kartu su patyrusiais verslininkais rengiamuose seminaruose, kuriuose visada duodama naudingų patarimų.

"Sutinku, kad pridariau naivių pradedančiojo klaidų. Matyt, klaida ir tai, kad neskyriau dėmesio verslo konsultacijoms. Tam vis pritrūksta pinigų, lieka pasikliauti patirtimi, bet toks taupymas vėliau virsta dešimteriopai didesniais nuostoliais, - daro išvadą A.Kazilionis. - Konsultantų paslaugos nėra pigios, bet mokytis vien iš asmeninės patirties yra dar brangiau."

Jis teigia, jog skaudi patirtis pamokė, kad vengiant nenumatytų nuostolių bent kartą per mėnesį įmonėje būtina atlikti vidaus auditą. "Nevalia rašyti lygybės ženklo tarp žmonių tarpusavio santykių ir vadovo santykių su pavaldiniu - turi būti šiokia tokia distancija", - išmoktas patirties pamokas kartoja bendrovės vadovas.

"Vadovas privalo matyti realią įmonės apyvartą, o ne pasikliauti dokumentais ar juolab suklastotomis ataskaitomis, - sako A.Kazilionis. - Dabar niekam nepatikiu kai kurių funkcijų. Daug darbų atlieku savarankiškai, pats bendrauju ir su klientais. Kai įmonė maža, kitaip ir nebus, bet jeigu pavyks paūgėti ir vienam nebeužteks jėgų, reikės vėl kažkam patikėti kai kuriuos svarbius darbus. Skaudžios patirties jau turiu."

Ne vieni

Sukčiavimų bendrovės viduje istorijos retai kada pasiekia viešą erdvę. Jas bijoma garsinti saugant reputaciją. A.Kazilionis to nebijo. Vertindamas sąžiningą verslą jis tiki, kad papasakojęs sukčiavimo istoriją savo įmonėje jis privers suklusti kitus pradedančius verslininkus ir bent tuo padės išvengti bėdų kitiems.

Tarptautinė audito kompanija "PricewaterhouseCoopers", atlikusi tyrimą įvairiose pasaulio šalyse, padarė išvadą, kad krizės metais viduriniosios grandies vadovų sukčiavimo atvejų įmonės viduje indeksas buvo 42 proc., palyginti su 26 proc., kurie buvo nustatyti 2007 metais. Sertifikuotų sukčiavimo ekspertų asociacija (ACFE) yra apskaičiavusi, kad dėl sukčiavimo įmonės viduje verslo organizacijos praranda vidutiniškai 5 proc. metinių pajamų.

"Vidaus kontrolė yra viena geriausių priemonių, atbaidančių nuo sukčiavimo. Didelėms organizacijoms verta turėti vidaus audito departamentus, bet mažos įmonės tokios prabangos negali sau leisti. Tačiau jos turi savo buhalterius ir kitų žmonių, kurie pakankamai kompetentingi kontroliuoti savo įmonės verslo procesus, ir šiuos jų gebėjimus tiesiog privalu panaudoti", - atlikto tyrimo išvadose teigia "PricewaterhhouseCoopers" konsultantė Ryan Bachman.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"