TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslas bylinėjasi, o ne taikosi

2015 04 24 6:00
Itin menką taikos sutarčių kiekį Lietuvoje derėtų sieti su lietuvių mentalitetu. LŽ archyvo nuotrauka

Eikvoti brangų laiką ir bylinėtis teismuose, o ne sėsti prie derybų stalo ir susitarti, renkasi dauguma Lietuvos bendrovių. Vienas kitam ranką paspaudžiančių ir taika nesutarimus baigiančių verslininkų tėra vienetai. Verslo ginčams priskiriamų bylų teismuose nemažėja, ir dauguma jų - dėl pinigų arba terminų nesilaikymo.

Dėl vėluojančių atsiskaitymų, partnerių skolų, netinkamos kokybės paslaugų ir viešųjų pirkimų konkursų teismų slenksčius dažniausiai mina šalies verslininkai. Nors jų padėtis gerėja, ginčų skaičius tebėra didelis - pernai kiekvienai pelno siekiančiai įmonei teko 0,69 verslo ginčams priskiriamos bylos.

Labai vertina garbę

„Esame didieji individualistai - būtinai turime laimėti, būtinai reikia apsitverti tvora, norime šiukšles mesti po kaimyno langu. Estiškas racionalumas mums, lietuviams, regis, nėra priimtinas. Daugeliu atvejų susitarimas, o ne teismas, yra pigiau, bet garbė mums kainuoja brangiau. Matyt, kaudamasis lietuvis patiria didesnį malonumą, nors išleidžia daugiau pinigų ir ištaško laiką - brangiausią išteklių“, – apibendrino Gintas Umbrasas, bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovas.

Vis dėlto, pasak jo, Lietuvos verslas kasmet daro pažangą, tampa vis brandesnis - su tuo reikėtų sieti kad ir nedidelį verslo ginčų skaičiaus mažėjimą. „Dabar jau yra mažiau „stichinio“ arba laikino verslo, kurio principas - vienokiu ar kitokiu būdu nuskriausti silpnesnįjį, nesumokėti už ką nors, o silpnesniojo būdas apsiginti – per teismą“, – pasakojo G. Umbrasas.

Darbuotojo nelaiko partneriu

Pašnekovo teigimu, dauguma ginčų kyla dėl neatsiskaitymų ir terminų nesilaikymo. Kalbėdamas apie darbo ginčus, G. Umbrasas akcentavo, kad didesnėse kompanijose jų beveik nepasitaiko, nesutarimai dažnesni provincijoje: „Kai samdomas darbuotojas nelaikomas lygiaverčiu partneriu, kartais jį bandoma sofistikuotais būdais apvogti. Ir kai žmogus supranta tai arba atsiranda profesionalus patarėjas, jis pradeda bylinėtis.“

Kodėl Lietuvos verslininkai beveik nesinaudoja taikiais ginčų sprendimo būdais? Juk tai ir pigiau, ir geriau. G. Umbrasas svarstė, jog itin menką taikos sutarčių kiekį Lietuvoje derėtų sieti su lietuvių mentalitetu.

Gediminas Rainys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas, LŽ sakė, kad tarp LPK priklausančių bendrovių vyrauja tarpusavio ginčai: „Tai komerciniai, o ne gamintojų ginčai su valstybės institucijomis, taip pat ginčai su Konkurencijos taryba, su energetikos įmonėmis, su mokesčiais susiję ginčai. Išskirti kuriuos nors būtų nelengva.“

Pasak LPK atstovo, sunku būtų pasakyti, ar per pastaruosius metus teisinių ginčų sumažėjo. Mediacija ir arbitražu naudojasi vos viena kita bendrovė. „Turime ir mediacijos centrą, kelis arbitražus, bet į komercines sutartis labai retai įrašoma nuostata, kad ginčai bus sprendžiami arbitraže. Didžioji dalis numato ginčus teismuose“, – kalbėjo LPK viceprezidentas.

Jis sutiko, kad baigti ginčą taikos sutartimi kur kas naudingiau abiem šalims, tačiau tam esą būtina subręsti. „Reikalinga šviečiamoji veikla – stebuklingo vaisto nėra. Laikas visiems parodys, kaip galima greičiau ir pigiau susitarti, palyginti su tuo, kas yra dabar“, – reziumavo G. Rainys.

Savi prieš savus

Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, tvirtino, kad statybų bendrovės dažniausiai bylinėjasi dėl sutartinių santykių nevykdymo, atliktų darbų kokybės, viešųjų pirkimų konkursų. „Ko gero, taip yra dėl statybos proceso reglamentavimo. Suprastėjusi ir projektų kokybė - gauname paveiksliukus, pagal kuriuos reikia pastatyti pastatą. Tada kyla problemų ir ginčų dėl kokybės“, – argumentavo D. Gedvilas.

Jis pridūrė, kad rangovai ir užsakovai dažniausiai nesutaria dėl vėluojančių atsiskaitymų. Vis dėlto reta statybų bendrovė išsprendžia ginčą taikos sutartimi. „Yra tekę ir pačiam būti mediatoriumi – bandžiau taikyti du asociacijos narius, kurie vienas kitam į atlapus kibo, – prisiminė Statybininkų asociacijos vadovas. – Aišku, tas bandymas nepasisekė, buvo daug emocijų, daug aistrų.“ Jis svarstė, jog šiandien dar įprasta kiekvienam turėti „savo tiesą“, o bendravimo kultūros trūksta.

SKAIČIAI

Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX atlikta verslo bylinėjimosi tendencijų apžvalga rodo, kad 2014 metais vienai veikiančiai pelno siekiančiai įmonei teko 0,69 verslo ginčams priskiriamos bylos, užpernai – 0,72 bylos.

Nuo 2012 metų mažėja bylų, kylančių iš daiktinių teisinių santykių, taip pat bylų dėl darbo teisinių santykių bei asmenų neturtinių teisių ir intelektinės nuosavybės. Tačiau daugėja bylų dėl juridinių asmenų, konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo, bylų, susijusių su tarptautiniu elementu. 2014 metais beveik dėl kas trisdešimto pirkimo buvo keliama byla teisme (2013-aisiais – dėl kas 36 pirkimo).

Lietuvoje pirmos instancijos teismai kasmet gauna vis daugiau civilinių bylų, tačiau pernai taikos sutartimi baigėsi vos 2,5 proc. jų.

Latviai taikiai išsprendžia tik 1,4 proc. bylų.

Labiausiai linkę susitarti estai. Jie net 9 proc. bylų baigia taikos sutartimis.

Šaltinis: Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"