TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslas dar nepatikėjo laisvosios rinkos privalumais

2014 12 17 6:00
Maždaug 33 tūkst. įmonių vis dar nėra pasirinkę nepriklausomo tiekėjo. LŽ archyvo nuotrauka

Praėjus beveik dvejiems metams nuo elektros rinkos Lietuvoje liberalizavimo, dalis verslo įmonių vis dar įtariai žiūrį į galimybę įsigyti elektros energijos iš nepriklausomų tiekėjų.

Visuomeninio elektros energijos tiekėjo LESTO duomenimis, šiuo metu pasirašę sutartis su nepriklausomais elektros energijos tiekėjais ir iš jų elektros energiją perka 65 443 verslo klientai. Tai maždaug 10 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tačiau maždaug 33 tūkst. įmonių vis dar nėra pasirinkusios nepriklausomo tiekėjo. Joms už valstybinio reguliuotojo nustatytą kainą elektrą kaip garantinis tiekėjas tiekia LESTO.

Vadovaujasi mitais

Rinkos tyrimų bendrovės RAIT duomenimis, 72 proc. įmonių elektrą laisvojoje rinkoje perka dėl galimybės sutaupyti, kita verslo įmonių dalis vis dar mokosi pagrindinių pamokų ir neretai vadovaujasi mitais.

Apklausa parodė, kad 17 proc. įmonių elektrą laisvojoje rinkoje pradėjo pirkti per pastaruosius metus, nors ji atvira beveik dvigubai ilgiau. „Manytina, kad įmonės neturėjo pakankamai informacijos apie naudą ir realų išlaidų pokytį. Tačiau manymas, kad sutaupyti nėra galimybių, yra neteisingas. Kad įmonės sutaupys, yra faktas – 72 proc. perkančių elektrą laisvojoje rinkoje teigia sutaupančios, o gaunamų sąskaitų skaičiai tai paliudija – nesvarbu, kokio dydžio yra įmonė, ji gali sutaupyti nuo 10 iki 22 proc. išlaidų už elektros energiją“, - tvirtino Karolis Bagdonas, nepriklausomo tiekėjo „Elektrum Lietuva“ smulkiojo ir vidutinio verslo klientų vadovas.

Jis teigė, kad tik 1 proc. įmonių nežino, kad gali rinktis nepriklausomą tiekėją, ir tik 1 proc. neįsivaizduoja, kaip tai padaryti. „Akivaizdu, kad joms nepakanka žinių apie rinkos naudą“, - mano jis.

Pasak K. Bagdono, vis dar sklando mitas, kad mažai suvartojančioms įmonėms tiekėjo rinktis neverta. „Išties yra visiškai kitaip. Nepasirinkusi nepriklausomo tiekėjo, įmonė automatiškai perka elektrą iš visuomeninio tiekėjo, kuris taiko garantinę elektros kainą. Tai reiškia, kad visuomeniniam tiekėjui nustatytų elektros energijos įsigijimo ir visuomeninio tiekimo paslaugos kainų sumai pritaikomas 1,25 koeficientas“, - tvirtino K. Bagdonas.

Jis taip pat tikino, kad įmonės geografinė padėtis niekaip neveikia jos galimybių įsigyti elektros energiją, nes nėra svarbu, kur tiekėjas yra įsikūręs, elektrą jis tiekia visoje Lietuvoje. „Elektros tiekimo procesas galutiniam vartotojui nesikeičia, tiesiog paslauga išskiriama į dvi dalis: vartojamą prekę – elektrą – tiekia nepriklausomas tiekėjas, o už prekės pristatymą atsakingas perdavimo sistemos operatorius“, - sakė K.Bagdonas.

Nesiryžta apsispręsti

Minėtos apklausos duomenimis, 23 proc. įmonių dar nėra apsisprendusios, ar pasirinks nepriklausomą tiekėją. Tiek pat jų buvo ir praėjusiais metais. Pagrindine priežastimi įmonių vadovai įvardija negalėjimą įvertinti, ar įmonė sutaupytų. Taip kur kas dažniau mano smulkiųjų įmonių, kuriose dirba iki 9 darbuotojų, vadovai. Jie tvirtina neturintys pakankamai laiko lyginti pasiūlymus ir sudarinėti sutartis.

„Kažkodėl manoma, kad pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją – ilgas ir nuobodus procesas. Tačiau iš tiesų tai galima padaryti greitai ir paprastai, be to, svarstymas pirkti elektrą laisvojoje rinkoje suteikia ir kitų pranašumų, tiekėjai pasidalija visa reikalinga ir verslą dominančia informacija apie rinką bei pataria, kaip efektyviausiai sutaupyti elektros išlaidų sąskaita“, - dėstė K. Bagdonas.

Tyrimą apie verslo įpročius laisvojoje elektros rinkoje „Elektrum Lietuva“ užsakymu lapkričio mėn. atliko tyrimų bendrovė RAIT. Tyrimo metu apklausta 250 smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių savininkų bei vadovų.

R. Staniulis/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Laisvojoje rinkoje pigiau

AB „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Robertas Staniulis mano, kad pagrindinė verslo įmonių motyvacija rinktis nepriklausomą elektros energijos tiekėją yra būtent galimybė sutaupyti. Mat tiekėjo nepasirinkę komerciniai vartotojai perka elektrą iš visuomeninio tiekėjo LESTO ir jiems galiojanti elektros energijos garantinio tiekimo kaina esanti 25 proc. didesnė.

„Aišku, daug priklauso, kokią kainą vartotojui pasiūlo patys tiekėjai. Manyčiau, kad tam įtakos turi vartotojo dydis ar elektros įsigijimo grafikas. Dėl įvairių veiksnių kainos skirtumas tarp garantinio tiekimo ir nepriklausomų tiekėjų gali būti ir didesnis, ir mažesnis. Viena kita įmonė dėl kelių litų skirtumo gali ir nenorėti rinktis nepriklausomo tiekėjo. Turbūt labiausiai laisvojoje rinkoje išlošia dideli vartotojai, o kokia nors kaimo kirpykla, ko gero, net ir pačių tiekėjų gali nedominti kaip potenciali klientė“, - svarstė R. Staniulis.

Kita vertus, jo nuomone, laisvoji rinka teikia ne tik galimybę sutaupyti, bet ir pasirinkti tiekėją, kuris siūlys geresnes sąlygas, lyginti pasiūlymus ir išsirinkti palankiausią. Mat tiekėjai siūlo skirtingus atsiskaitymo planus, sutarčių terminus, kainodarą, kuri gali būti fiksuota arba susieta su biržos kaina.

„Elektros tiekėjų Lietuvoje daugiau negu geros konkurencijos, iš kurios laimi vartotojai. Pavyzdžiu dažnai pateikiama telekomunikacijų rinka, kurioje – tik trys žaidėjai. Elektros rinkoje žaidžia bent 5 dideli ir grupė mažesnių tiekėjų. Problema galbūt ta, kad pačios elektros šaltinių nėra itin daug – Estija, Latvija, Rusija bei vietiniai Lietuvos gamintojai. Tačiau po 2016 metų, kai atsiras jungtys su Lenkija ir Švedija, padėtis turėtų pasikeisti. Po metų turėtume sulaukti Lietuvoje ir rimtų skandinavų tiekėjų pasiūlymų“, - sakė R. Staniulis.

Tai, kur įmonė veikia - provincijoje ar didmiestyje, R. Staniulio teigimu, elektros įsigijimo kainai įtakos neturi. Perdavimas ir skirstymas Lietuvoje veikia pašto ženko principu, tad elektros „atsiuntimas“ vartotojui kainuoja vienodai, nesvarbu, kur įmonė įsikūrusi – tolimiausiame šalies kampelyje, sostinėje, ar šalia kokios nors elektrinės.

Didėja garantinė kaina

2014 metais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta garantinė elektros tiekimo kaina yra 21,713 cento už kilovatvalandę. 2015 metams Kainų komisija nustatė 22,452 cento (6,5025 euro cento) už kilovatvalandę.

„Prieš sudarant energijos tiekimo sutartį su nepriklausomais tiekėjais rekomenduojame išsamiai susipažinti su pagrindinėmis energijos tiekimo sąlygomis: kainomis, atsiskaitymo terminais, energijos tiekimo nutraukimo, sutarties nutraukimo sąlygomis ir kitais rūpimais klausimais“, - LŽ teigė LESTO atstovas ryšiams su visuomene Martynas Burba.

Pasak jo, pakeitusi vieną tiekėją kitu, įmonė turi prieš 3 savaites iki naujos sutarties tarp įmonės ir nepriklausomo tiekėjo įsigaliojimo dienos apie tai raštu pranešti LESTO. Panešimus apie naujai sudarytą sutartį su tiekėju galima pateikti ir per LESTO savitarnos svetainę www.manoelektra.lt.

Rubrika rengiama bendradarbiaujant su elektros perdavimo sistemos operatoriumi „Litgrid“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"