TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslas dėl maro norėtų riboti smulkius kiaulių ūkius

2015 08 06 6:00
Pernai dėl afrikinio kiaulių maro Lietuvoje buvo sunaikinta beveik 20 tūkst. kiaulių. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Specialistų teigimu, paskutinę liepos dieną Jonavos rajone nustatytas afrikinio kiaulių maro židinys nebuvo paskutinis - problema plečiasi. Stambios kiaulininkystės įmonės spaudžia Vyriausybę priimti politinius sprendimus, kuriais būtų smarkiai apribota galimybė gyventojams užsiauginti po vieną ar kelias kiaules namų ūkiuose.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informavo, kad liepos 31 dieną afrikinis kiaulių maras (AKM) buvo užregistruotas mažame kiaulių ūkyje Jonavos rajone, Kulvos seniūnijoje, Čičinų kaime. Jonavos rajonas jau buvo priskirtas AKM užkrėstai teritorijai, kurioje anksčiau rasta šernų, užsikrėtusių šia liga.

Bus daugiau

Pasak VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojo Pauliaus Bušausko, gyventojams draudžiama išvežti kiaules ir kiaulieną iš apsaugos ir priežiūros zonų aplink ligos židinį 3 km ir 10 km spinduliu.

„Labai svarbu kiaulių laikymo vietose laikytis biologinio saugumo reikalavimų, termiškai apdoroti pašarus, užtikrinti pašalinių asmenų kontrolę ūkiuose, nes AKM plinta tiek Lietuvoje, tiek gretimose šalyse. Liepos 31 dieną Estijoje AKM patvirtintas net 3 kiaulių laikymo vietose. Vienoje iš jų buvo laikoma 1 186, kitoje – 478 ir trečiame ūkyje – 3 kiaulės. Estijoje tai jau aštuntas nustatytas AKM atvejis“, – sakė P. Bušauskas.

Algis Baravykas: "Maru užkrėsta vieno žmogaus auginta kiaulė jam kainuos 120 eurų, o ūkiai patirs milijoninius nuostolius." / Alinos Ožič nuotrauka

VMVT vyriausioji specialistė Vaida Stoškuvienė LŽ informavo, kad šiemet vienas AKM židinys tarp kiaulių buvo nustatytas ir Lenkijoje. Be to, šioje šalyje nustatyti 43 šernų maro atvejai. Paskutiniais duomenimis, Kaliningrado srityje AKM virusas nebuvo užfiksuotas. „Baltarusiai tvirtina tą patį, tačiau, atsižvelgdami į nustatomus AKM atvejus Lietuvoje ir kaimynų šalyse, manome, kad ši informacija netiksli“, – sakė specialistė.

Grėsmė ūkiams

„Nustačius AKM židinį Jonavos rajone, ši teritorija jau pretenduoja patekti į trečiąją maro zoną. Tokių atvejų dar tikrai bus, tik nesiimu prognozuoti, kuriame rajone“, – LŽ kalbėjo Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.

Pasak V. Stoškuvienės, VMVT laukia Europos Komisijos sprendimo, kuriuo teritorija aplink nustatytąjį židinį, matyt, bus priskirta kuriai nors rizikos zonai. „Mūsų tarnyba visaip siekia, kad ši teritorija nepatektų į labiausiai ribojamą trečiąją zoną, – sakė ji. – Jei taip atsitiktų, kiaulininkystės ūkiai savo produkciją galėtų realizuoti tik griežtai ribojamoje vietos rinkoje.

Europos Komisija yra nustačiusi tris zonas, į kurias skirstomos AKM rizikos teritorijos. Į pirmąją zoną patenka teritorijos, kuriose gali būti nustatytas AKM šernams. Joje esantiems kiaulininkystės ūkiams kiaulių prekyba ir eksportas neribojami, bet turi būti nuolat kontroliuojamos kiaulių auginimo vietos. Į antrąją patenka jau užkrėstos teritorijos, kuriose AKM virusas nustatytas šernams. Iš šiose zonose esančių ūkių draudžiama eksportuoti gyvas kiaules į ES ir trečiąsias šalis, o kiauliena ir jos produktais galima prekiauti tik iš oficialiai pripažintų ūkių, taikančių griežtus biologinės saugos reikalavimus. Į trečiąją zoną patenka teritorijos, kuriose AKM yra nustatytas ir naminėms kiaulėms. Iš šių zonų draudžiama eksportuoti visus kiaulienos gaminius, o prekiaujant vidaus rinkoje jie turi būti sužymėti specialiu sveikatingumo ženklu.

Lietuvoje šiai zonai jau priskiriamos teritorijos penkiuose rytiniuose Lietuvos rajonuose. „Toks likimas ištiktų visus aplinkinius ūkius, jei Europos Komisija nuspręstų teritoriją Jonavos rajone priskirti trečiajai zonai“, – sakė V. Stoškuvienė.

Europos Komisija Baltijos regioną suskirstė afrikinio kiaulių maro rizikos zonomis. / VMVT nuotrauka

Pasak A. Baravyko, priskirti trečiajai zonai išsilaiko ne visi netgi stiprūs kiaulininkystės ūkiai. Nuo praėjusių metų rugsėjo bankrutavo dešimtadalis asociacijai, vienijančiai pusšimtį kiaulininkystės įmonių, priklausiusių narių.

Visi už vieną

Nustačius maro židinį, ne mažiau kaip 40 dienų iš teritorijos, esančios 3 km ir 10 km spinduliu aplink jį, visiškai paralyžiuojama visų aplinkinių ūkių komercinė veikla. „Įmonės per tą laikotarpį negali niekur išvežti produkcijos. Vadinasi, jos vertė prarandama – gyvulys yra, bet jo negalima realizuoti. Žmonės vis tiek dirba, jiems reikia mokėti algas, kiaulės auga, atveda paršelių - jų nėra kur dėti. Nėra netgi metodikos, kaip tokius nuostolius įvertinti, – pasakojo A. Baravykas. – Ūkis tokius nuostolius pajunta skaudžiai, bet tikėtis, kad nuostoliai bus kompensuoti, nėra pagrindo. Nuo spalio iki birželio vien dėl kainų skirtumo yra patirta per 400 tūkst. eurų nuostolių.“

Anot asociacijos vadovo, maru užkrėsta vieno žmogaus auginta kiaulė jam kainuos 120 eurų, o stambūs ūkiai patirs milijoninius nuostolius. „Dėl tos vienos ar kelių užkrėstų kiaulių kentės keli šimtai žmonių, kelis mėnesius likę be darbo, o kiaulininkystės įmonės neišvengiamai patirs didžiulius nuostolius. Vien Veterinarijos tarnybos skyrius patirs apie 40 tūkst. eurų žalą, jau nekalbant apie kitus smulkius augintojus“, – vardijo A. Baravykas.

Lietuvoje, pasak jo, yra 18 tūkst. užsiregistravusių smulkių kiaulių augintojų, kurie laiko apie 50 tūkst. kiaulių. Vadinasi, kiekvienas laiko po 1–3 kiaules.

Pribrendo politinis sprendimas

Asociacija jau senokai ragina atsisakyti smulkios kiaulininkystės. „Mėsos pasiūla didžiulė, į Rusiją ji nebeišvežama, embargas sutapo su AKM ir tik paaštrino problemas. Žmonės daugiau valgyti dėl to nepradėjo, o gamybos nesustabdysi. Perteklius dėl Rusijos muša kiaulienos kainas Europoje. Visas Baltijos regionas tai jaučia itin aštriai“, – aiškino A. Baravykas.

Jis tikino, kad kol nekilo maro viruso banga, asociacija esą skatino smulkiąją kiaulininkystę, tačiau dabartinė padėtis esą jau tapusi grėsminga. „Jei žmogus nori auginti kiaules, tegu laikosi visų biologinės saugos reikalavimų. Bet juk vienam tai per brangu, o kitam - tik kenkiama verslui. Kiaulininkystės sektoriuje yra apie 2000 darbo vietų, dar daugybė žmonių dirba skerdyklose, kituose aptarnaujančiuose sektoriuose. Ar galima jais rizikuoti vien dėl to, kad kas nors nori užsiauginti kiaulę sau? Mėsos pilna parduotuvėse. Jei nori savos – augink triušius, avis, ožkas“, – teigė asociacijos vadovas.

Jis neslėpė, kad asociacija jau kaltinama ketinimais sunaikinti smulkiąją kiaulininkystę, tačiau jis tai vadina radikaliomis priemonėmis, kurios esą neišvengiamos.

„Suprantame verslo siekį, bet Lietuvoje sunku įsivaizduoti kaimo žmogų, tvarte nelaikantį kiaulės. Tai sena puoselėtina tradicija. Ją sunaikinti reikėtų politinių sprendimų“, – LŽ sakė V. Stoškuvienė.

A. Baravykas pateikė ryžtingai pasielgusios Ispanijos, kurios kiaulininkystės sektorius yra antrasis Europoje, pavyzdį. Ši šalis 1985 metais įvedė griežtus saugos reikalavimus visiems kiaulių augintojams. Pavyzdžiui, čia kiaulių tvartai negali būti vienas nuo kito nutolę mažiau kaip 500 metrų, jau nekalbant apie privalomus sanitarijos reikalavimus. Per dešimtį metų šioje šalyje pavyko visai išnaikinti AKM.

„Nemanau, kad Lietuva turėtų elgtis kaip Latvija ir ypač Estija, kurios šioje srityje nieko neveikia ir vis labiau didina užkrėstas teritorijas. Mes patys pareikalavome griežtesnio veterinarinio ūkių tikrinimo, nes atsivežę iš Rusijos klasikinį marą supratome, kad afrikinio neišvengsime, ir dabar kiaulininkystės ūkiuose jau geras dešimtmetis nei žiurkės, nei pelės neaptiksi – tuo pagal sutartis pasirūpina specializuotos kovos su parazitais įmonės. Pašalinis žmogus patekti į fermas neturi galimybių. Smulkiam augintojui tokios priemonės būtų per brangios. Aptiktus židinius, juos likviduoti kainuoja pinigus, kuriuos mokame visi. Ar tikrai kiekvienas sutinkame mokėti po 1–2 eurus per mėnesį vien dėl to, kad kažkas nori užsiauginti sau kiaulę? – svarstė A. Baravykas ir pridūrė: – Mes nesiekiame uždrausti smulkiosios kiaulininkystės, bet visi turi paisyti saugos reikalavimų.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"