TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslas gręžiasi nuo Rytų į Skandinaviją

2016 02 24 6:00
Skandinavijoje gyventojų skaičius yra triskart mažesnis negu Vokietijoje, tačiau Lietuvos įmonės į Skandinavijos rinką eksportuoja daugiau. LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos verslo ryšiai su Skandinavijos šalimis pastarąjį dešimtmetį sparčiai intensyvėjo, o pastaruoju laikotarpiu, traukdamasis iš Rytų rinkų, lietuvių verslas esą dar aktyviau ieško galimybių šiose turtingose, tačiau reikliose šalyse.

Lietuvos eksporto į Skandinavijos regioną plėtrą daugiausia palaiko baldų ir medienos gaminių eksportas. Jis bendroje šalies eksporto į šį regioną struktūroje sudaro trečdalį. Tiesa, gerokai ūgtelėjo ir chemijos pramonės gaminių bei plastikų eksporto dalis (nuo 6 proc. iki 15,4 proc.), taip pat žemės ūkio ir maisto produktų eksporto (nuo 6,1 proc. iki 13 proc.). Tokias tendencijas atskleidė „Versli Lietuva“ duomenys.

„Galima pastebėti, kad kai kurie sektoriai – pirmiausia baldų, medinių namų ir kiti medienos gaminių gamintojai patyrė reikšmingą proveržį ir tai palaikė viso eksporto augimo tempą. Tai parodo ir IKEA efektas, t. y. reikšmingas švedų milžino gamybos užsakymų perleidimas Lietuvos įmonėms“, – aiškino Justas Jurevičius, „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas.

Jo teigimu, bendras Lietuvos eksportas į Skandinavijos rinką yra nemenkas. Šiame regione gyventojų skaičius yra triskart mažesnis negu Vokietijoje, tačiau Lietuvos įmonės į Skandinavijos rinką eksportuoja palyginti daugiau. Vien 2014 metais (2015 metų paslaugų eksporto duomenys dar nėra paskelbti) prekių ir paslaugų eksporto vertė į Švediją siekė 933 mln. eurų, Norvegiją – 734 mln. eurų, Daniją – 776 mln. eurų, Suomiją – 438 mln. eurų ir kartu sudėjus buvo penktadaliu didesnis negu eksportas į Vokietiją.

„Skandinavijos rinka Lietuvos verslui patraukli, nes tai yra artimos ir turtingos šalys, kuriose gyventojų perkamoji galia yra didelė. Žinome, kad dauguma įmonių šią rinką vertina kaip labai patrauklią, tačiau ne visos yra pasirengusios joje įsitvirtinti“, – sakė J. Jurevičius.

Kitos žaidimo taisyklės

Prognozuoti, kurie sektoriai išlaikys ar didins eksporto augimą, J. Jurevičiaus teigimu, sudėtinga. Kalbant apie dar neįsitvirtinusius Skandinavijoje sektorius, atėjimo į šias rinkas sėkmė pirmiausia priklausys nuo pačių įmonių ilgalaikės veiklos vizijos – ar jos bus pasirengusios orientuotis į ilgalaikę partnerystę, stabilesnes pajamas, tačiau mažesnes maržas, ar sugebės persitvarkyti taip, kad atitiktų Skandinavijos šalių standartus, užsakymų vykdymo terminus ir pan. Kai kurioms įmonėms tai reikštų persiorientavimą nuo bendradarbiavimo su Rytais modelio.

„Vien mažesnė kaina tikrai neužtikrins sėkmės įsitvirtinant Skandinavijos rinkoje – rinkos tikrai reiklios ir ten būtina pasiūlyti daugiau. Žvelgiant istoriškai, sėkmingiems sektoriams, kuriems pavyko įsitvirtinti, pavyzdžiui, baldų pramonei, reikėjo stipriai investuoti į savo technologinius standartus. Natūralu, kad tai nėra labai paprasti ir greiti procesai“, – aiškino analitikas.

Susidomėjimas didelis

Vis dėlto Lietuvos verslo susidomėjimas Skandinavijos rinka ryškus.

Tai patvirtino Marius Grajauskas, advokatų kontoros „Balčiūnas ir Grajauskas“ vadovaujantis partneris. Jis pastebėjo, kad į kelerius metus organizuojamą konferenciją apie verslo plėtros galimybes skirtingose rinkose šiemet, pristatant Skandinavijos rinką, susirinko rekordinis dalyvių skaičius. Tai pašnekovas aiškino verslo susidomėjimus ir persiorientavimu nuo Rytų rinkų į Vakarus.

Skandinavijos šalys, M. Grajausko pastebėjimu, pasižymi mažesne rizika nei Rytų šalys, tačiau ir pelnų ten nereikėtų tikėtis tokių didelių. Beje, skandinavams apie darbo patirtį NVS šalyse esą geriau nė neužsiminti – jie principingai tikisi dirbti pagal vakarietiškas tradicijas.

„Vartojimas Skandinavijos šalyse stabiliai auga, bet maksimalių pelnų šuolių trumpuoju laikotarpiu tikėtis neverta. Pirkdami prekes ar paslaugas iš Baltijos šalių skandinavai vis tiek tikisi mažesnių kainų – ar pirktų žaliavas, ar paslaugas. Apskritai Skandinavijos rinka orientuota į ilgo laikotarpio bendradarbiavimą – šio regiono verslininkai labai atsakingai įvertina, ar esi rimtai nusiteikęs ir nori ilgam įsitvirtinti. Per konferenciją netgi buvo pasakyta, kad nuo pirmųjų kontaktų iki kontraktų pasirašymo ir realios veiklos gali praeiti net pora metų“, – pasakojo pašnekovas.

Vis dėlto jis pažymėjo, kad Skandinavijos rinkos nėra nei uždaros, nei priešiškai nusiteikusios. O jose įsitvirtinti paprastai netgi lengviau, nei, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje. Tiesa, reikalavimai prekių ir paslaugų kokybei dideli, tačiau ne radikalūs.

„Įmonėms pasitempti reikia, bet ne dramatiškai. Inovatyvesnėms įmonėms ar turinčioms patirties Vakarų rinkose didelių sunkumų nė neiškyla. Be to, kai kurie konferencijoje dalyvavę verslininkai netgi sakė, kad aukšti reikalavimai jiems išėjo į naudą – dirbdami su skandinavais jie peržiūrėjo savo veiklos procesus ir tai padėjo konkuruoti net Baltijos šalių rinkose“, – pasakojo advokatų kontoros vadovaujantis partneris.

Trukdo nežinojimas

J. Jurevičiaus teigimu, atėjimą į Skandinavijos rinką šalies įmonėms tebetrukdo informacijos apie rinkos specifiką ir verslo kultūrą trūkumas. Jis pažymėjo, kad svarbu suvokti, jog Skandinavija nėra vienalytis regionas – nereikėtų manyti, kad įsiliejus į vieną šalį, būtinai pavyks tą patį padaryti ir kitose.

„Pavyzdžiui, daliai įmonių, kurios eina į Švedijos rinką, aktualu žinoti, kad prekybos segmente dominuoja stambūs žaidėjai, pavyzdžiui, mažmeninės prekybos sektoriuje penki prekybos tinklai užima 95 proc. rinkos. Taigi, įmonės turi būti pasirengusios išpildyti masto kriterijus, apskritai sugebėti užmegzti ryšius su pagrindiniais žaidėjais, atsakingais už visos šalies prekybos linijas, ir jiems parduoti. Distribucijos kanalų sandara kiekvienoje šalyje skiriasi, gali skirtis ir mentalitetas, reikalavimai“, – aiškino „Versli Lietuva“ analitikas.

Dėl to pašnekovas Lietuvos įmonėms patarė įsigilinti į kiekvienos šalies specifiką ir iš pradžių partnerystei pasirinkti vieną Skandinavijos šalį, kurioje įmonės produkcija turėtų didžiausią potencialą.

J. Jurevičius taip pat pažymėjo, kad tvirtėjantį ryšį su Skandinavijos regionu lemia ir jo tiesioginės investicijos Lietuvoje, mat tai taip pat prisideda prie eksporto srautų ir intensyvina prekybą tarp šalių, ypač kai investicijos nukreiptos į apdirbamąją gamybą. Vis dėlto ir šiuo atžvilgiu šalių partnerystei koją kiša žinių apie viena kitą stoka. Švedijos, kuri ženkliai lenkia kitas Skandinavijos šalis pagal investicijas Lietuvoje, įmonių Lietuvoje veikia apie 150, kai tuo tarpu Estijoje – apie 900. Tai esą rodo, kad ir patiems skandinavams Lietuva dažnai nėra atrasta šalis ir sukurti abipusį pasitikėjimą, parodant, kad Lietuva reikšmingai transformavosi Vakarų standartų kryptimi, reikės investuoti nemažai pastangų.

SKAIČIAI

Investicijos Lietuvoje 2015 metų trečią ketv.

ŠalisInvesticijos, mln. eur
Danija553
Norvegija860
Suomija552
Švedija3204

Šaltinis: Versli Lietuva

Skandinavijos* prekių eksporto struktūros pokytis per dešimtmetį

Prekės2005 m.2015 m.
Transporto priemonės10,53,2
Mašinos ir įrenginiai11,110,1
Metalai6,410,0
Mediena, baldai ir medienos dirbiniai25,232,2
Tekstilės gaminiai ir drabužiai19,712,2
Chemijos pramonės gaminiai ir plastikai6,015,4
Mineraliniai produktai13,32,0
Žemės ūkio ir maisto produktai6,113,0

*Danijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos

Šaltinis: Versli Lietuva

Skandinavijos importas, tūkst. eur

Šalis2015 m.2014 m.2013 m.
Danija430021,5404018,3432999,9
Suomija579371,2540814,6506351,5
Švedija986918,1834658,8845635,9
Islandija6072,65203,210143,9
Norvegija275199,4120015,993935,5

Šaltinis: Statistikos departamentas

Skandinavijos eksportas, tūkst. eur

Šalis2015 m.2014 m.2013 m.
Danija600929,8563780,2501888,7
Suomija356312319864,7332035
Švedija912384,2855244,3805324,8
Islandija21999,618278,615569
Norvegija597867,2558197,2520902,6

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"