TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslas įžvelgia spartėjančios Lietuvos ekonomikos ženklus

2013 04 08 14:09
Romo Jurgaičio nuotrauka

Lietuvos įmonių vadovai su optimizmu žvelgia į šiuos metus ir prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs sparčiau nei pernai, o pagrindinis ūkio variklis bus pramonė. Šiemet daugiau verslininkų planuoja didinti darbuotojų skaičių bei atlyginimus.

Tokias išvadas skelbia tarptautinė audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovė KPMG, Lietuvoje ir kitose dviejose Baltijos šalyse atlikusi lyderiaujančių bendrovių, įmonių vadovų ir finansininkų apklausą „Ekonomikos pulsas 2013“. 

„Palyginus su praėjusių metų tyrimu, šiemet Lietuvos verslo lyderiai yra optimistiškesni. Nepaisant euro zonos problemų, Lietuvos įmonės planuoja priimti naujų darbuotojų ir didinti atlyginimus – pagal šiuos ketinimus galime spręsti apie atsigaunančią ekonomiką“, – tyrimo rezultatus apibendrino „KPMG Baltics“ partneris Domantas Dabulis.

Baltijos šalių verslininkai prognozuoja spartesnį BVP augimą

Dauguma apklaustų Lietuvos verslo lyderių prognozavo, kad šalies BVP šiemet augs sparčiai – 3–3,9 proc. BVP augimo tikisi net 42 proc. verslo lyderių, o 2–2,9 proc. augimo – 37 proc. respondentų. Panašias ekonomikos augimo tendencijas įžvelgia ir kitų Baltijos šalių verslininkai – spartų (3–3,9 proc.) BVP augimą prognozuoja 44 proc. Estijos ir 36 proc. Latvijos verslininkų. 36 proc. estų ir 39 proc. latvių vadovų mano, kad jų šalies ekonomika augs 2–2,9 proc.

Baltijos šalių verslo lyderių nuomonė sutampa su vasario mėnesio Europos Komisijos prognozėmis, pagal kurias Lietuvos BVP 2013-aisiais išaugs 3,1 proc., Latvijos – 3,8 proc., o Estijos – 3 proc.

Kaip ir praėjusiais metais, Baltijos šalių verslo lyderiai pagrindiniu BVP augimo šaltiniu šiemet įvardija pramonės sektorių. Lietuvoje šis rodiklis yra didžiausias – 52 proc., Latvijoje – 41 proc., o Estijoje – 37 proc. Tarp kitų pagrindinių BVP augimo šaltinių Lietuvos įmonių vadovai įvardija didmeninę ir mažmeninę prekybą (15 proc.), transportą ir logistiką (10 proc.), energetiką (9 proc.), statybą ir nekilnojamąjį turtą (7 proc.) bei žemės ūkį ir žvejybą (6 proc.).

„Jau eilę metų pramonės sektorius yra pagrindinis Lietuvos ūkio ir eksporto variklis, šiemet apklausti verslo lyderiai taip pat įsitikinę, kad pramonės indėlis į šalies ekonomiką bus didžiausias. Žinoma, pramonės rodikliai priklausys nuo eksporto, todėl svarbu, kaip plėtosis eurozonos - pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos – ekonomika. Dešimtadalis Lietuvos verslo lyderių svarbiausiu BVP šaltiniu įvardijo transportą ir logistiką – tai nestebina, nes esame patogioje geografinėje padėtyje ir šis sektorius geriau išplėtotas nei kaimyninėse šalyse“, - pažymėjo „KPMG Baltics“ verslo sandorių sudarymo ir restruktūrizavimo paslaugų vadovas Povilas Akstinas.

Daugiau įmonių priims naujų darbuotojų ir kels atlyginimus

Daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustų Lietuvos įmonių ketina didinti darbuotojų skaičių, o kaimyninių valstybių įmonės yra kur kas atsargesnės – priimti daugiau darbuotojų planuoja tik kiek daugiau nei trečdalis Estijos (36 proc.) ir Latvijos įmonių (37 proc.).

39 proc. Lietuvos įmonių darbuotojų skaičių ketina didinti 1–10 proc., kas dešimta įmonė – 11–20 proc. 33 proc. įmonių vadovų mano, kad darbuotojų skaičius nekis ir tik 14 proc. vadovų prognozuoja darbuotojų skaičiaus mažėjimą.

Didinti darbo užmokestį planuoja septynios iš dešimties apklaustų Lietuvos įmonių. Tiesa, 55 proc. verslininkų mano, kad darbo užmokesčio augimas bus nuosaikus – iki 5 proc., ir tik 14 proc. respondentų pažymėjo, kad darbo užmokesčio augimas sieks 5–10 proc.

Kaip pagrindines priežastis kelti darbo užmokestį Lietuvos verslo lyderiai įvardijo gerėjančią įmonės finansinę padėtį (36 proc.), darbuotojų darbo našumo augimą (30 proc.) ir kvalifikuotų specialistų trūkumą darbo rinkoje (24 proc.).

Įmonių tikslai – kurti ilgalaikę strategiją ir ieškoti naujų eksporto rinkų

Esant dabartinei ekonomikos padėčiai, dauguma Lietuvos verslo lyderių pareiškė, kad jų įmonės koncentruosis į ilgalaikės įmonės veiklos strategijos kūrimą bei įgyvendinimą (46 proc.), naujų eksporto krypčių paiešką (24 proc.), gerų darbuotojų išsaugojimą (15 proc.) ir sąnaudų mažinimą (10 proc.).

Vis dėlto Lietuvos įmonių rengiami verslo planai yra gana trumpalaikiai – beveik kas antra įmonė detalų verslo planą sudaro vieneriems metams. Palyginimui, pusė Estijos įmonių detalią veiklą planuoja 2–3 metams, o trečdalis – net 4–5 metams.

Verslininkai nori mažesnių mokesčių ir paprastesnių procedūrų

Baltijos šalių verslo lyderiai kaip aktualiausius mokesčių politikos klausimus įvardijo mokesčių mažinimą (34 proc. respondentų Lietuvoje, 30 proc. Latvijoje ir 43 proc. Estijoje) ir mokesčių naštos suvienodinimą Baltijos šalyse (ypač Latvijoje – 36 proc. apklaustųjų). Dar vienas svarbus mokesčių politikos klausimas – mokesčių deklaravimo bei administravimo procedūrų supaprastinimas (ypač Lietuvoje – 28 proc. apklaustųjų). Progresinių mokesčių įvedimas apklausos dalyviams pasirodė mažiau aktualus – vos 4 proc. Lietuvos verslo lyderių progresinius mokesčius įvardijo kaip aktualų klausimą.

Paklausti, kokius mokesčių pakeitimus palaikytų, Lietuvos verslo lyderiai palankiausiai įvertino „lubų“ nustatymą socialinio draudimo įmokoms nuo su darbo santykiais susijusių pajamų (73 proc.), socialinio draudimo įmokų mažinimą (57 proc.), darbuotojui ir darbdaviui tenkančios socialinio draudimo įmokų proporcijos pakeitimą (60 proc.).

Estija trečius metus iš eilės išlieka patraukliausia šalis investicijoms

Pagal tyrimo rezultatus galima daryti išvadą, kad Estija vis dar yra patraukliausia šalis investuoti ketinančioms užsienio kompanijoms – taip mano 87 proc. Lietuvos verslininkų ir po 63 proc. Estijos ir Latvijos verslininkų. Lietuvą apklausos dalyviai įvardijo kaip mažiausiai patrauklią užsienio investicijoms – tik 22 proc. latvių, 9 proc. lietuvių ir 8 proc. estų Lietuvą laiko patraukliausia Baltijos šalimi užsienio investicijoms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"