TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslas laukia vakarėjančios Ukrainos

2016 01 08 6:00
Šiltas sutikimas Briuselyje (iš kairės): Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris, Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. Sipa/Scanpix nuotraukos ir LŽ archyvo nuotraukos

Pirmą 2016-ųjų dieną įsigaliojusi Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) laisvosios prekybos sutartis Lietuvos verslui žada neblogų naujienų. Nors Ukrainai klijuojama bankrutavusios šalies etiketė, šalyje klesti korupcija, ją krečia ekonomikos recesija, pertvarkiusi ekonomiką pagal vakarietišką modelį valstybė gali tikėtis užsienio verslo susidomėjimo, tiesioginių užsienio investicijų ir ekonominės plėtros. 

Teigiamų poslinkių šalyje laukia ir Lietuvos verslininkai, jau kalbantys apie bendrus ateities planus. Viešieji pirkimai Ukrainoje turės tapti skaidresni ir sukurti galimybę juose dalyvauti ES, taip pat ir Lietuvos, verslui. O vien dėl sumažintų muitų tarifų Lietuvos eksportuotojai kasmet sutaupys iki 13 mln. eurų muitų mokesčių.

Laisvosios prekybos sutartis yra dalis platesnės asociacijos su ES sutarties, pasirašytos dar 2014 metų birželio pabaigoje. Ši nemažai prisidėjo prie drastiško Ukrainos santykių su Maskva pablogėjimo – Maskva buvo nepatenkinta, kad Kijevas gręžiasi į Vakarus. Šių metų sausio 1 dieną sutarčiai įsigaliojus Maskva paskelbė maisto produktų iš Ukrainos embargą.

Užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis skaičiuoja, kad dar nepaskelbus formalaus embargo Ukrainos eksportas 2015 metais sumažėjo 60 proc., vien į NVS šalis – 54 procentais. Šiuo metu Ukrainos prekybos apimtis ES rinkoje siekia 37,5 proc. visos šalies prekybos.

„Ši sutartis yra labai svarbi pačiai Ukrainai, nes užsidarius Rusijos rinkai tolesnis suartėjimas su Vakarų Europa yra vienintelis kelias, – LŽ konstatavo banko DNB vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė. – Be to, susitvarkiusi vidines problemas Ukraina galėtų pasinaudoti konkurenciniais pranašumais, mažesnėmis darbo jėgos bei kitomis gamybos sąnaudomis ir eksportuoti į ES savo produkciją.“

Struktūrinių reformų kelias tik prasideda, o geopolitinė aplinka, vidaus politinės padėties nestabilumas, bankrutavusios šalies etiketė, dar vis ryški korupcija ir didžiulė ekonomikos recesija, anot jos, pareikalaus didžiulių pastangų norint normalizuoti situaciją ir pertvarkyti ekonomiką pagal vakarietišką modelį. Tačiau šias problemas išsprendusi šalis gali tikėtis užsienio verslo susidomėjimo, tiesioginių užsienio investicijų ir ekonominės plėtros. Teigiamų

Šiuo metu Ukrainos prekybos apimtis ES rinkoje siekia 37,5 proc. visos šalies prekybos.

poslinkių šalyje laukia ir Lietuvos verslininkai, jau kalbantys apie bendrus ateities planus.

Įmonės sutaupys, pirkėjai – vargu

Laipsniškas importo tarifų mažinimas yra vienas esminių sutarties punktų, mat šiuo metu vidutinis ES prekių importo į Ukrainą tarifas siekia 8 proc., o importo iš Ukrainos į ES – 24 procentus. Tokius skaičius pateikė Lietuvos pramonininkų konfederacijos Užsienio ryšių departamento direktorius Aleksandras Izgorodinas. Per 10 metų visiškai liberalizavus tarifus Ukrainos įmonės iš viso sutaupys apie 490 mln. eurų, Europos gamintojai – apie 390 mln. eurų.

Lietuvos eksportuotojai, kaip suskaičiavo Užsienio reikalų ministerija, visiškai liberalizavus tarifus kasmet sutaupys iki 13 mln. eurų muitų mokesčių.

Skirtingiems produktams numatytas skirtingas tarifų mažinimo laikotarpis. Kai kurioms į ES, taigi ir Lietuvą, importuojamoms prekėms taikomi tarifai sumažėjo jau nuo sausio 1 dienos. Pavyzdžiui, saulėgrąžų aliejui muitas sumažėjo per 9 proc., pomidorams, kečupui ir kitiems panašiems produktams – 10,2 proc., saldainiams, šokoladui ir pan. – apie 9 proc., sriuboms ir sultiniams – 11 proc., medui – 17 proc., vaisių sultims – 16,3 proc., druskai – 30 proc. ir kt.

Nors sumažėjus mokesčiams prekybininkų sąnaudos susitrauks, R. Karoblis nesiryžo prognozuoti, ar dėl to didmenininkai ir mažmenininkai apkarpys galutines prekių kainas. Tai esą priklausys nuo konkurencijos.

Jau šių metų pradžioje nemažos dalies prekių importo tarifus sumažino ir Ukraina. Tačiau visiškas tarifų liberalizavimas gali užtrukti ir dešimtmetį. Pavyzdžiui, įvežamiems automobiliams Ukraina tarifus visiškai panaikins per 10 metų, kai kuriems pieno, grietinėlės produktams, sūriams, paukštienos gaminiams, transporto priemonėms, radijo ir televizijos aparatams ir kt. – per 7 metus, avalynei, dėvėtiems drabužiams, gumos, stiklo gaminiams, pakavimo mašinoms – per 5 metus, kai kuriems plastikams, chemijos gaminiams, varikliams ir kt. – per 3 metus ir pan.

Tiesa, kiekvienam sektoriui numatytos importo kvotos. Tai reiškia, kad jas viršijus tarifai bus didinami.

Didžiausia bėda – standartai

Ukrainoje ne visi patenkinti įvedamais vakarietiškais standartais: gruodį Kijeve ūkininkai protestavo prieš būsimą mokesčių reformą.

R. Karoblis patvirtino, kad daugiausia naudos tikimasi iš muitų tarifų liberalizavimo, be to, šią naudą apskaičiuoti lengviausia. Tačiau esą neretai pamirštama, kad Ukraina jau dabar taiko mažus tarifus. Tad jie, anot viceministro, nėra pagrindinė kliūtis plečiant eksportą į Ukrainą. Daug didesnių problemų kyla dėl griežtesnių ES taikomų standartų, taip pat Ukrainoje klestinčios korupcijos. Pašnekovas priminė, kad iki Maidano įvykių šaliai vadovavusios Vyriausybės laikotarpiu Ukraina buvo antra šalis iš Pasaulio prekybos organizacijos narių pagal pažeidimų kiekį.

„Tikrai ne paslaptis, kad mūsų verslas būtent šias kliūtis vertino kaip pagrindines. Laisvosios prekybos sutartis numato dideles reformas įvairiose prekybos srityse ir reikalavimų suderinamumą“, – sakė viceministras.

A. Izgorodinas nurodė, kad sutartimi Ukraina įsipareigojo laipsniškai prisitaikyti prie Europoje taikomų techninio reglamentavimo teisės aktų. Suvienodinti prekės sertifikavimo ir gamybos dokumentai leis Ukrainos verslui greičiau įsiskverbti į ES rinką. Europoje taikomus standartus turės atitikti ir sanitariniai bei higieniniai teisės aktai. Be to, pagal sutartį Ukraina turės liberalizuoti savo paslaugų rinką. Pavyzdžiui, viešieji pirkimai Ukrainoje turės tapti skaidresni ir sukurti galimybę juose dalyvauti ES, taip pat ir Lietuvos, verslui. Įsigaliojusi sutartis numato ir laisvesnį Ukrainos piliečių įvažiavimą į ES rinką.

Esama partnerystė menka

R. Karoblis nurodė, kad šiuo metu Ukraina yra devinta ir kasmet auganti Lietuvos eksporto rinka. Tiesa, pagal importo dalį ši šalis užima tik 22-ą poziciją. O ir didžiąją viso eksporto dalį (72 proc.) sudaro vienos rūšies – naftos – produkcija. Kitų rūšių eksportuojamos prekės sudaro gerokai mažesnę dalį, o tai esą reiškia, kad potencialo plėsti prekybą yra nemažai.

„Dauguma Lietuvos produktų, pradedant žemės ūkio produktais, baigiant pramoninėmis prekėmis, Ukrainos rinkoje turi konkurencinį pranašumą. Tad šioje rinkoje turime kalbėti ne apie nišinius produktus, vieną ar dvi produktų rūšis, kurių eksportą būtų galima didinti, o apie visą produktų amplitudę. Turbūt į Ukrainą turėtų būti eksportuojami analogiški produktai kaip ir į ES“, – svarstė viceministras.

I. Genytė-Pikčienė taip pat pažymėjo, kad šiuo metu ekonominiai ryšiai tarp Lietuvos ir Ukrainos yra silpni. Vertinant lietuviškos kilmės eksporto struktūrą pagal kertines rinkas Ukraina tėra tik dvylikta pagal dydį Lietuvos eksporto partnerė. Praėjusių metų sausio-spalio duomenimis, į šią šalį Lietuva eksportavo 3,2 proc. visos Lietuvoje pagamintos produkcijos. O palyginti su 2014 metų atitinkamu laikotarpiu, lietuviškos produkcijos eksportas į Ukrainą susitraukė daugiau nei trečdaliu. Tokias tendencijas lėmė krintanti Ukrainos gyventojų perkamoji galia tiek dėl darbo užmokesčio susitraukimo, tiek dėl ryškaus grivinos nuvertėjimo euro atžvilgiu.

Ir nors Ukrainos ekonomikos situacija šiuo metu yra nepavydėtina, ilgojo laikotarpio perspektyvoje ji yra didžiulė rinka, turinti potencialo augti. „Lietuvos verslininkai jau kurį laiką dairosi šioje šalyje, nes ilgalaikėje perspektyvoje planuoja pasinaudoti tam tikrais šios šalies pranašumais, pavyzdžiui, gausia pigia darbo jėga, į šią šalį perkeliant tam tikras gamybos linijas ar funkcijas“, – sakė ji.

Pradedami pirmieji projektai

„Kalbant apie Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimą yra ir gerų, ir blogų žinių, – teigė A. Izgorodinas. – Pernai bendra prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Ukrainos buvo 1,1 mlrd. eurų. Tačiau Lietuvos prekyba su Baltarusija siekė lygiai dukart daugiau. Įvertinus valstybių dydį akivaizdu, kad yra labai daug sričių, kur bendradarbiavimą būtų galima stiprinti.“

Pašnekovas pažymėjo, kad iš 1,1 mlrd. eurų siekiančios šalių prekybos net 900 mln. eurų sudaro Lietuvos eksportas į Ukrainą. Tokią akivaizdžią skaičių persvarą jis aiškino skirtinga šalių eksporto struktūra. Iš Lietuvos į Ukrainą dažniausiai eksportuojama galutinė produkcija, t. y. naftos produktai, įvairūs įrenginiai, popierius, kartonas, plastikai, optiniai įrenginiai ir pan. Iš Ukrainos į Lietuvą dažniausiai įvežamos žaliavos, tokios kaip mediena, žemės ūkio produktai, metalai, o tai yra ganėtinai mažos pridėtinės vertės produktai.

Eksperto manymu, sutartis galėtų įlesti gaivaus vėjo. Nors maža Lietuvos rinka Ukrainai nėra itin įdomi kaip galutinio vartojimo rinka, Ukrainos gamintojams ji yra vartai į ES. Šiuo metu aktyviai dirbama ieškant bendrų projektų ar galimybių steigti bendras gamybos įmones. Ukraina investuoja į gamybą Lietuvos laisvosios ekonomikos zonose, mat sertifikatai „Pagaminta Lietuvoje“ leidžia paprasčiau eksportuoti savo galutinius produktus į ES. Abi šalys taip pat suinteresuotos partneryste informacinių technologijų (IT) bei inžinerijos srityse, mat šios srities specialistų Lietuvoje trūksta, o Ukrainoje dėl neatsistojusios ant kojų ekonomikos jų esama laisvų.

Anot pašnekovo, jau vyksta rimtos diskusijos dėl pirmo bendro projekto, kuris susijęs su LED lemputėmis – šiuo metu derinama techninė jo dalis. Pirmieji bendri projektai vyksta ir tarp šalių IT specialistų.

Grėsmės Lietuvai nekelia

A. Izgorodinas abejojo, kad nebrangi darbo jėga iš Ukrainos sumaišys kortas vietiniams darbuotojams, kurių stygius jaučiamas darbo rinkoje, ypač kalbant apie IT specialistus bei inžinierius. „Nemanau, kad sulauksime esminių pokyčių Lietuvos darbo rinkoje. Mūsų kompanijos nėra suinteresuotos masiniu darbuotojų importu, nes šalyje labai trūksta kvalifikuotų specialistų. Be to, jos visada prioritetą teikia vietiniams specialistams, nes teisiškai juos įdarbinti paprasčiau. Kita vertus, labai negatyvūs demografijos pokyčiai ir mažėjantis nedarbas Lietuvoje sukuria tikrai nemažai prielaidų, kad kai kurioms kompanijoms būtų įdomu pradėti dirbti su Ukrainos verslininkais“, – įsitikinęs specialistas. Jo nuomone, užuot importavusios Ukrainos darbo jėgą, Lietuvos kompanijos kurs bendrus projektus ir bendras įmones.

Po truputį į ES rinką įsiliesianti Ukraina Lietuvai nekelia ypatingų grėsmių ir konkurencijos požiūriu. Pirma, A. Izgorodino teigimu, procesas vyks laipsniškai, antra, Lietuva jau stipriai įsitvirtinusi ES rinkoje.

„Kadangi gamyboje darbo jėgos poreikis mažėja, jos kainos svarba taip pat mažėja. Vadinasi, 10 kartų mažesni ukrainiečių atlyginimai nei ES vidurkis išskirtinio pranašumo nesuteiks – Ukrainos įmonėms reikės pasistumdyti pečiais su visomis ES šalimis, ne tik su Lietuva, kad patektų į šią rinką“, – atkreipė dėmesį analitikas.

Be to, kaip pažymėjo jis, ne visoms Ukrainos įmonėms ES rinka bus įdomi. Esą dirbdamos Rusijos rinkoje jos priprato prie didelių maržų, galinčių siekti ir 30–40 procentų. ES rinkoje apie tokias maržas galima tik pasvajoti – jos daugiausia siekia 5–7 proc., nes Europa gyvena perprodukcijos sąlygomis. „Galiausiai išlieka klausimas, kiek Ukrainos kompanijos pajėgios pagaminti tokį produktą, kuris atitiktų kokybės reikalavimus Europoje. Tokių įmonių yra, bet jų – ne masės. Ukrainos finansinė situacija ne visoms įmonėms leidžia investuoti tokias dideles sumas ir plėstis į ES rinką“, – aiškino A. Izgorodinas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"