TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslas „matuojasi“ Vidurio Rytus

2015 09 14 6:00
Įspūdingai šoktelėjusį Lietuvos eksportą į Alžyrą galima aiškinti sėkminga lietuviškos kilmės grūdų prekyba pasaulinėje biržoje. Reuters/Scanpix nuotrauka

Vidurio Rytų rinkos žada nemenkų galimybių Lietuvos verslui. Nors šis pradeda žvalgytis toliau šalių kaimynių, vis dėlto kol kas eksporto į šį regioną statistika pasižymi dideliais svyravimais, o įmones ten dažniau nuveda palankios kainų tendencijos, nei užmegztos ilgalaikės partnerystės.

Lietuvos eksportas į nemažą dalį Vidurio Rytų šalių šiemet padidėjo, kai kuriais atvejais net dramatiškai. Pavyzdžiui, šių metų pirmą pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, eksportas į Alžyrą išaugo daugiau negu 14 kartų ir pasiekė 26,1 mln. eurų. Vis dėlto tokios tendencijos dar nereiškia, kad Lietuvos verslas šturmu užėmė šią rinką.

Daugiausia eksportuoja grūdus

VšĮ „Versli Lietuva” vyriausiasis analitikas Justas Jurevičius sakė, kad tokia eksporto plėtra Alžyro rinkoje susijusi tik su siauros kategorijos lietuviškų produktų prekyba. Įspūdingai šoktelėjusį eksportą į šią šalį jis aiškino sėkminga lietuviškos kilmės grūdų prekyba pasaulinėje biržoje. Tačiau pažymėjo, kad produktų, kuriais prekiaujama biržoje: maisto žaliavų, energetinių produktų, trąšų ir pan., eksporto rinkos yra dažnai sunkiai nuspėjamos. Jas prekės neretai pasiekia per tarpininkus, tad net pačios įmonės ne visada gali numatyti, į kurias šalis keliaus jų produkcija. Be to, prekiaujant per biržą itin reaguojama į pasaulinių kainų dinamiką.

„Tai kitokia verslo praktika, negu, tarkim, įvedant į kažkurią užsienio rinką Lietuvoje perdirbtos jautienos produktus, kai įmonės pasirengia įėjimo į rinką strategiją, užtikrina logistiką, apsibrėžia paskirstymo kanalus ir t.t. Prekės, kuriomis prekiaujama antrinėje rinkoje, eksportuojamos pagal esamą situaciją ir sąlygas. Pavyzdžiui, Lietuva naftos produktų vienais metais labai daug išveža į Ameriką, o kitais metais šių prekių eksportas į tą šalį dingsta - produktai eksportuojami kažkur kitur, kur pasiūlomos palankesnės sąlygos“, - aiškino pašnekovas. Tačiau jis pridūrė, kad produktai, kuriais prekiaujama biržoje, bendroje lietuviškos kilmės produktų struktūroje sudaro reikšmingą dalį - beveik trečdalį.

Ir į kitas Vidurio Rytų rinkas, anot pašnekovo, dažnai gabenamos žaliavos ar energetiniai produktai, todėl Lietuvos eksporto į visą šį regioną statistiką esą reikėtų vertinti atsargiai bei nedaryti skubotų išvadų. „Tarkim, dalis analitikų pabrėžia Irano ar kitos Vidurio Rytų valstybės svarbą Lietuvos eksportui. Tačiau dažnai neužakcentuoja, kad šie prekybos srautai yra labai nepastovūs – gali būti, kad vienais metais Lietuvos grūdų derlius bus išplukdytas į Iraną, o kitais - į Alžyrą. To iš anksto nuspėti negalima, nes tai visiškai priklauso nuo rinkos sąlygų tuo konkrečiu metu“, - pastebėjo J. Jurevičius.

Žaliavoms - daugiau dėmesio

Nors Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Užsienio ryšių departamento direktorius, išaugusį eksportą į Alžyrą aiškino "prekyba tabaku", tačiau sutiko, kad Lietuvos eksporto į arabų rinką struktūroje dominuoja žaliaviniai produktai, konkrečiau - javai, ir dėl vienkartinių užsakymų eksporto statistikai būdingi šuoliai. Viena vertus, prekyba žaliavomis yra gera praktika, nes Lietuvos derlius paprastai būna gausus. Kita vertus, tai rodo, kad diversifikuoti eksportą įmonės tik pradėjo ir dar nėra pajėgios į šią rinką galėtų eksportuoti galutinius produktus.

Vis dėlto analitikas pastebėjo, kad dėl gana sudėtingos ekonominės situacijos NVS regione bei įvestų sankcijų įmonės pradeda daugiau žvalgytis į Vidurio Rytus, kaip ir kitas tolimesnes rinkas – Azijos regioną, Ameriką. Įmonės „zonduoja“ arabų rinkas, yra nemažai bandomųjų užsakymų arba pirmųjų kontraktų. Tiesa, statistika gali ir suklaidinti: lietuviškos kilmės eksportas į arabų pusiasalį pirmą šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, krito beveik penktadaliu. Tačiau tai sąlygojo 82 proc. smukęs javų eksportas į Iraną, tad dramatiškų išvadų, anot specialisto, daryti nereikėtų.

„Finansiniu požiūriu Lietuvos eksportą labiausiai „tempia“ ES rinka - šiais metais jos dalis išaugo 4 procentais. Dalį uždarbio įmonės investuoja ieškodamos alternatyvų. Ėjimas į kitas, ne kaimynines, rinkas yra šioks toks eksporto diversifikavimas. Tos naujos tolimosios rinkos, tikėtina, neužims itin didelės dalies mūsų pardavimų, tačiau manome, kad eksporto į jas dalis po truputėlį augs“, - prognozavo A. Izgorodinas.

Tiesa, dabartinis Lietuvos eksportas į Vidurio rytų šalis, kaip pastebėjo analitikas, yra labai nediversifikuotas, mat dominuoja tik keturios valstybės ir beveik pusę viso eksporto į arabų regioną sudaro Turkija. „Eksporto ten augimas tikrai gana didelis – šiais metais siekia 19 proc. – ir ypač maisto produktų grupėje. Matyti, kad mūsų maisto pramonės gamintojai po truputį pradeda plėstis ir diversifikuoti srautus. Tam tikros įtakos eksportui į Turkiją turėjo ir javų eksportas, kuris gerokai padidėjęs - matyt, įmonės Irano rinką pakeitė šia rinka“, - aiškino pašnekovas.

Specifinė rytų rinka

A. Izgorodinas atkreipė dėmesį, kad ėjimas į Vidurio Rytų rinką nėra paprastas ir greitas procesas dėl kelių priežasčių. Pirma, šios rinkos dar nėra gerai pažįstamos. Antra, procesui labai didelės įtakos turi verslo ypatumai ir biurokratinės kliūtys, nes arabų regione labai svarbu turėti partnerį, o tai reikalauja ir finansinių, ir laiko investicijų. Prieš sudarant sandorius šio regiono šalyse svarbu pirmiausia susipažinti ir įgyti pasitikėjimą. Be to, nemažai laiko ir pinigų pareikalauja gauti reikiamus sertifikatus. Kai kuriais atvejais net tenka keisti gamybos procesus – pavyzdžiui, norint gauti Halal sertifikatą maisto produktų gamyba arabų rinkai turi būti perkelta net į atskirą cechą.

„Apskritai ėjimas į naujas rinkas reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu įmonės turi labai mažinti kainas, kad iš lentynų išstumtų konkurentų produkciją. O tai nėra paprasta. Dėl to net parduodamos tiek pat, šiemet įmonės uždirba mažiau. O eksporto diversifikavimo vaisiai bus matomi tik po 2-3 metų“, - sakė jis.

Siūlo pradėti nuo Omano

Nors Lietuvos eksporto į Vidurio Rytus struktūroje dominuoja žaliavinė produkcija, potencialo įsilieti į šią rinką, anot J. Jurevičiaus, turi ir technologiškai pažangesnės prekės bei paslaugos. Net jei pastarasis segmentas niekada nepralenks grūdų eksporto, tačiau Lietuva esą turėtų orientuotis į gamybinius sektorius, kuriančius didesnę pridėtinę vertę.

Vidurio Rytų potencialas, A. Izgorodino vertinimu, tikrai didelis: šalys pasižymi ganėtinai silpna pramone ir absoliučią daugumą vartojimo produktų importuoja. Be to, tai ganėtinai didelė ir pakankamai turtinga rinka – nors nafta atpigo, bet perkamoji galia išlieka gana didelė.

Jo manymu, paslaugų sektoriuje turėtų būti paklausios IT paslaugos, neblogų perspektyvų nusimato statybos ir sveikatos apsaugos paslaugoms. Gerų galimybių taip pat turi Lietuvos gamintojų maisto produktai, tiesa, pritaikyti rinkai, o taip pat pramoniniai įrenginiai, chemijos pramonė. Labai didelių perspektyvų analitinas žada medienos ir baldų pramonei.

Kaip vieną perspektyviausių šio regiono rinkų A. Izgorodinas išskyrė Omaną, mat istoriškai susiklostė, kad politiniai santykiai su šia šalimi yra geri, Lietuvoje įsikūręs Omano garbės konsulatas. Be to, šalies IT kompanijos turėjo nemažai sėkmingų projektų. Tad norint stipriau žengti į visą arabų rinką, jo manymu, reikėtų pradėti nuo Omano rinkos.

Lietuvos eksporto į kai kurias Vidurio Rytų šalis 2013-2015 m.* vertė, tūkst. eur)

Šalis2013 m.2014 m.2015 m.
Alžyras7 653,6706,46 992
Egiptas6 357,810 637,32 337,6
Irakas201,6151,3743,5
Iranas627,828 922,71 433,2
Jordanija379,6670,71 530,6
Jungtiniai Arabų Emyratai4 523,95 469,616 188,8
Marokas7 365,56 430,31992,2
Omanas456,2316,7941,8
Saudo Arabija3 081,84351,37083,5
Turkija35 197,750 574,733628,8

*pirmas metų pusmetis

Šaltinis: VšĮ „Versli Lietuva“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"