TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslas nepastebėjo siūlomos paramos

2013 03 09 7:50
Dalinis palūkanų kompensavimas yra geriau nei tiesioginė valdžios sektoriaus dotacija atskiriems ūkio subjektams./Romo Jurgaičio nuotrauka

Ūkio ministerija iki metų pabaigos pratęsė paramos priemonę smulkiajam ir vidutiniam verslui - jiems gali būti iš dalies kompensuojamos kredito palūkanos. Nors iki šiol paraiškų tokiai paramai gauti sulaukta kur kas mažiau nei tikėtasi.

Nuo praėjusių metų gegužės pagal ūkio ministro įsakymą smulkieji ir vidutiniai verslo subjektai, kuriems nesuteikta INVEGOS garantija, galėjo pasinaudoti daliniu kredito palūkanų kompensavimu. Jie turėjo būti pasirašę sutartis dėl investicinės paskolos ar finansinės nuomos iki šių metų kovo pradžios. Terminui besibaigiant Ūkio ministerija priemonę pratęsė iki šių metų pabaigos.

Įsigaliojus įsakymui ministerija planavo dalį palūkanų kompensuoti maždaug 100 į gamybinę įrangą investavusių smulkiųjų bei vidutinių įmonių ir paramai skyrė 30 mln. litų. Tačiau, kaip parodė naujausi Ūkio ministerijos duomenys, garantijų neužsitikrinusių paskolų daliniu palūkanų kompensavimu pasinaudojo vos 7 įmonės, o bendra kompensuojama paskolų palūkanų suma viršija 356 tūkst. litų.

Praėjus vos porai mėnesių po įsakymo įsigaliojimo verslo atstovai pažėrė kritikos. Esą ši priemonė - tik nežymiai pakeista galimybė iš dalies kompensuoti palūkanas per INVEGOS garantijas, neva tai verslo skaudulių neišgydys ir tik iškreips rinką, kad pagalbos ranka ištiesta ne verslui, o bankams. Skepticizmo verslo atstovai neslepia ir šiandien, nors sako, kad toks valdžios įsikišimas į verslo aplinką - ne pats blogiausias.

Geriau nei dotacijos

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausiasis ekspertas Vytautas Žukauskas sakė, kad daug geresnė verslo paramos forma yra ne tiesioginė valdžios sektoriaus finansinė parama, o verslo sąlygų gerinimas. Tai esą ypač aktualu kalbant apie smulkųjį ir vidutinį verslą, nes jam pakelti reguliavimo, administracinę ir mokesčių naštą visuomet sunkiau nei stambiam verslui.

"Dalyti pinigus pagal vienokį ar kitokį mechanizmą yra visuomet daug lengviau, nei spręsti, kokie reguliavimai verslui trukdo labiausiai ir kaip juos sumažinti. Tačiau verslo sąlygų gerinimo uždavinys yra daug svarbesnis siekiant didesnių investicijų, verslo plėtros ir ekonomikos našumo augimo. Europos Sąjungos lėšos taip pat gali būti skiriamos ir bendroms verslo sąlygoms gerinti, pavyzdžiui, investuojant į geresnę teisės aktų kokybę ar jų poveikio peržiūrą", - sakė jis.

V.Žukauskas taip pat pabrėžė, jog teikiant tiesioginę finansinę paramą verslui labai svarbu užtikrinti, kad rinka būtų iškreipiama kuo mažiau. "Parama turi kuo mažiau iškreipti konkurenciją, dirbtinai neiškelti atskirų verslo subjektų ar sektorių virš kitų. Dalinis palūkanų kompensavimas yra geriau nei tiesioginė valdžios sektoriaus dotacija atskiriems ūkio subjektams", - sakė jis.

Pašnekovo manymu, iš dalies kompensuojant palūkanas investicinio projekto riziką vertina ne valdžia, o privatus sektorius - paprastai bankas, kuris sprendžia, ar skolinti pinigus konkrečiam verslo planui. Be to, paskolą turi atiduoti pasiskolinusi ir investavusi įmonė, o tai, anot jo, mažiau iškreipia jos sprendimą investuoti.

Efektyvumu abejojo

Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų skyriaus direktorius Sigitas Besagirskas buvo įsitikinęs, kad šiuo metu, esant didelei pinigų pasiūlai ir labai mažai jų kainai, dalinis palūkanų kompensavimas yra neefektyvi priemonė.

"Bankai tiesiog didina pelną ir todėl po to labai atpinga paskolos. Aš labai abejočiau tokia priemone. Tuo labiau kad kai kurie su INVEGA nedirbantys bankai sugeba pasiūlyti pigesnius kreditus nei tie, kurie dirba. Išlieka klausimas, ar tai nėra valstybės viešųjų ryšių dalis, ar ši priemonė iš tikrųjų verslui padeda", - svarstė pašnekovas.

Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininko Mariaus Dubnikovo manymu, anksčiau priemonė buvo efektyvesnė, nes šiuo metu palūkanos yra gerokai mažesnės. Nepaisant to, pašnekovas prognozavo, kad susidomėjimas daliniu palūkanų kompensavimu ateityje tik didės. "Pagrindinis klausimas - kiek projektai yra tvarūs ir geri. Laikui bėgant situacija turėtų keistis į teigiamą pusę, nes gerėja tiek ekonominė padėtis, tiek pačių projektų kokybė. Verslas pagaliau supranta, kad bet ko parduoti kaip idėjos neįmanoma", - sakė jis.

"Neretai gerų verslo idėjų atsisakoma vien dėl baimės rizikuoti. Tačiau pasidomėjus esamomis paramos priemonėmis kartais paaiškėja, kad ta rizika verslininkui iš tiesų yra gerokai mažesnė, o netgi nedidelė valstybės teikiama finansinė pagalba pradžioje gali vesti prie stulbinančių rezultatų verslui toliau sėkmingai vystantis", - pabrėžė INVEGOS generalinis direktorius Audrius Zabotka.

Iš viso dalinio palūkanų kompensavimo priemone, įskaitant garantuotas ir negarantuotas paskolas, nuo 2009-ųjų iki praėjusių metų pabaigos pasinaudojo 3046 Lietuvos įmonės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"