TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslas neprikelia Klaipėdos senamiesčio

2016 04 18 6:00
Gražiausiai sutvarkytos Klaipėdos senamiesčio vietos - palei Danės krantinę. Vidos Bortelienės nuotraukos

Artėjantis turistinis sezonas uostamiestyje asocijuojasi su kruiziniais laivais, tačiau mėgstančius pasidairyti po senamiestį laivais atplaukiančius užsieniečius Klaipėdos vaizdai nežavės.

Klaipėdos miesto valdžios susirūpinimas tuščiu senamiesčiu šiemet, kaip žadama, pavirs kultūrinių renginių įvairove. Tačiau kvartalo „veiklos“ programa dar tik derinama, atrenkant finansavimui pasiūlytas paraiškas, o bandymo gaivinti seniausią miesto dalį rezultatai paaiškės tik rudenį.

Pagrindiniai akcentai nesikeis – vyks laivų paradas, džiazo festivalis, Jūros šventė, miesto gimtadienio renginiai. Todėl įvykusi trumpa miesto mero Vytauto Grubliausko komandos diskusija su verslininkais priminė monologą apie tai, kad senamiesčio gelbėjimas – pačių verslininkų rankose.

Nuolaidos nepadeda

Smulkiais verslais tarp Danės upės ir senojo turgaus užsiimantys klaipėdiečiai iš vasarinių kultūrinių projektų naujų stimulų senamiesčiui atgimti nesitiki ir nurodo, kad veiklos stabdys, verčiantis išsikelti iš senamiesčio, – sezoniškumas.

Klaipėdos senojoje dalyje kavinės, restoranai ir suvenyrų parduotuvės du-tris mėnesius lankytojų stoka nesiskundžia, bet kitu metu – neišsilaiko, net ir gavę iš savivaldybės nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų.

Kruizinis vokiečių laivas "Aida cara" šiemet turistinį sezoną atidarys gegužės 9 dieną, tačiau svečiai atras tik labiau sutvarkytą piliavietę.

Informacija apie savivaldybės ruošiamą ekonominės plėtros strategiją, sudaromą miesto paveldo statinių sąrašą, kurių fasadus savininkai būtinai turės tvarkyti savivaldybei padedant, ir specializuoti planavimo dokumentai, antai kultūros kvartalo teritorijos schema, rodo pastangas suvaldyti kritinę demografinę situaciją mieste ir sudėlioti investicijų prioritetus.

2017 metais Klaipėda taps Lietuvos kultūros sostine, vyks Didžiųjų burlaivių regata, tam, anot savivaldybės darbuotojų, jau dabar ruošiamasi, tikintis miestą išjudinti iš sąstingio.

Tačiau tas pasirengimas kitiems metams, prasidedantis šaligatvių tvarkymu, verslininkams kelia nerimo.

Fridricho pasažą atgaivinęs Aidas Kaveckis mero teiravosi, ar numatant rekonstruoti Šaltkalvių bei Aukštąją gatves ketinama kaip nors kompensuoti ten esantiems verslininkams. Tačiau išgirdo atsaką, kad nėra būdo nei išmatuoti nuostoliams, nei vėliau, sąlygoms pagerėjus, gautai papildomai naudai. Todėl esą užsienio praktika rodo, kad dažniausiai dėl tvarkomos infrastruktūros sukeltų trukdžių verslui nuostolių nekompensuojama.

Nors savivaldybė, paskelbusi šūkį „Klestintis miestas – klestintis senamiestis!“ verslininkams pristatė grandiozinius investicijų planus iki 2021 metų, apimančius 36 mln. eurų vertės viešųjų erdvių tvarkymo projektus, šie domėjosi paprastais praktiniais dalykais, kurių labiausiai trūksta šiandien: kaip akmenimis grįstas senamiestis bus pritaikomas lankytis neįgaliesiems, ar bus vaikų žaidimo aikštelių ir dviračių stovų, daugiau vaizdo stebėjimo kamerų? Senamiesčio gyventojų bendruomenės atstovai priminė, kad kas trečio namo fasadas – aptrupėjęs.

Senamiestis netraukia

Specialistai pastebi, kad Klaipėda „išsiderino“. Prie kultūros objektų nelikę gyventojų, o ten, kur žmonės gyvena sutelktai, trūksta pramogų objektų. Tačiau savivaldybė tebeieško atsakymo, koks turėtų būti senamiestis: ar aktyvus laisvalaikio centras, ar tylus kvartalas, kuriame galioja tos pačios triukšmo normos kaip miegamuosiuose rajonuose?.

Pasak V. Grubliausko, jis kartu su kitų didžiųjų miestų merais pasirašė prašymą Vyriausybei leisti nustatyti tylos zonas pačioms savivaldybėms. Nuolat gaunami gyventojų skundai dėl kavinių ir restoranų lankytojų senamiestyje bei centrinėje dalyje rodo, kad bendrieji reikalavimai trukdo laisvalaikio verslui.

Klaipėdos turizmo atstovai, rengiantys kruiziniais laivais atplaukiančių turistų apklausas, nuolat pažymi, kad organizuotas ekskursijas į Palangą, Nidą ar Žemaitiją pasirinkę užsieniečiai visi lieka patenkinti apsilankymu Lietuvoje, o tie, kurie tik pėsčiomis pavaikšto po Klaipėdos senamiestį, būna nusivylę.

Ankstyvą rytmetį (kruiziniai lavai dažniausiai atplaukia savaitgaliais), kai šimtai pavienių turistų pasklinda po Klaipėdos senamiestį, kavinės ir parduotuvės nedirba, išskyrus amatų mugę Teatro aikštėje, nevyksta ir jokių komercinių renginių. Todėl atėjusiems pasidalinti įžvalgomis apie turistinį sezoną verslininkams meras užuolankomis bakstelėjo klausimu, kas iš jų dirba sekmadieniais?

Pernai rudenį, specialistams apžvelgiant Klaipėdos turistinį sezoną, buvo konstatuota, kad uostamiesčio viešbučių užimtumas dėl aktyvios uosto ekonominės veiklos buvo padidėjęs iki 65 proc., todėl galima teigti, kad Klaipėdos turistinis patrauklumas užsieniečiams išlieka stabilus. Vidutinės turisto išlaidos, be viešbučio kainos, sudaro vidutiniškai 50 eurų per dieną. Tačiau prielaidų joms didėti nesukurta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"