TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslas netelpa uostamiestyje

2011 06 21 0:00
Vidos Bortelienės nuotrauka

Pagal renginių ir atvykėlių gausumą ši vasara Klaipėdos smulkiesiems verslininkams yra tarsi dangaus dovana. Dėmesiu juos malonina ir vietos politikai.

Klaipėdos miesto taryba per artimiausią posėdį apsispręs dėl Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) tarybos steigimo. Už tai, kad atsirastų dar viena verslą koordinuojanti ir savivaldybei patarianti struktūra, pasisako Strateginės plėtros komitetas. Ankstesnės kadencijos politikai tokio poreikio neįžvelgė ir neseniai susikūrusios Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos (KADA) iniciatyvų rimtai nevertino.

Savivaldybės administracija yra užsakiusi atlikti studiją, kuri parengs Klaipėdos strateginės plėtros plano 2013-2020 metams

metmenis, tačiau norima, kad kuo daugiau visuomenės grupių pareikštų nuomonę, kaip gyventi toliau. Verslo atstovus pasitarti pakvietęs Strateginės plėtros komiteto pirmininkas Artūras Razbadauskas teigė laukiantis patarimų, kaip geriau parengti šį dokumentą.

Miestas peraugo ribas

Pasak tarybos nario Rolando Bražinsko, politikams svarbu tiksliai žinoti, ką reikėtų pasiūlyti verslui. Kokias rinkliavas ir mokesčius taikyti, o kur numatyti lengvatas. Jo manymu, investicijos per verslo skatinimo programas sugrįžta į miesto infrastruktūrą.

Administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė pažymėjo, kad strateginio plano tikslas - harmoninga miesto plėtra. Be verslo struktūrų pagalbos to esą neįmanoma pasiekti.

2007-2013 metų plane buvo numatytos 5 kryptys, jos, matyt, išliks ir ateityje, nes Klaipėdos specifika per daug nesikeičia - čia yra uostas ir pajūrio rekreacinė zona, laisvoji ekonominė zona (LEZ).

Pasak politikų, dažnai apie svarbius verslo sumanymus sužinoma tada, kai projektas patenka į Teritorijų planavimo komitetą. Tada paaiškėja, kad toje vietoje numatyti kitokie detaliojo plano sprendiniai.

Be to, Klaipėdos miestas turi fizinę ribą, kuri jau seniai nebeatitinka demografinio gyventojų pasiskirstymo. Rajono valdžia nesutinka organizuoti viešojo transporto ir nepajėgi tenkinti kitų uostamiestyje dirbančių, bet rajono žemėje namus įsigijusių žmonių pageidavimų. Pasak J.Simonavičiūtės, tuos atvejus, kai susipina dviejų savivaldybių interesai, turėtų aiškiai reglamentuoti Vyriausybės dokumentai. "Mes jau esame apsisprendę dėl medicinos ir priešgaisrinės pagalbos teikimo gyventojams, bet dar yra daugybė kitų dalykų, kuriuos būtina matyti plačiu lanku aplink Klaipėdą, žinoti, kas vyksta apylinkėse", - sakė politikė.

Klaipėdos, Neringos, Palangos ir Klaipėdos rajono savivaldybės 2006 metais bendriems reikalams spręsti ir dėl turistinio įvaizdžio buvo parengusios specialią programą "Quatro", bet iniciatyva ilgainiui išblėso. Iš dalies ir dėl to, kad Klaipėdos rajono valdžia buvo pareiškusi, jog uostamiesčiui neatiduos nė pėdos žemės, priešinosi miesto pramonės plėtrai.

Naujakuriams namų savininkams rajonui priklausyti verta dėl mažesnio žemės mokesčio. Tačiau dauguma jų šeimų narių gyvenamąją vietą yra deklaravę mieste ir mokesčius moka Klaipėdai. Pastaruoju metu rajone žmonių daugėja, o mokesčių - ne. Mieste - viskas priešingai.

Nemato vieni kitų

Uostamiesčio smulkiųjų verslininkų atstovų įsitikinimu, iki šiol savivaldybė rūpinosi tik uostu, o jie buvo ignoruojami. Naujoji valdžia esą turėtų apsiskaičiuoti, kokia vertė sukuriama už uosto tvoros.

Pasak KADA vadovo Aro Mileškos, būtent smulkieji suneša į biudžetą apie 80 proc. gyventojų pajamų mokesčio, todėl reikia siekti, kad SVV segmente didėtų algos. Pasak jo, skatinti inovacijų diegimą, kaip numatyta anksčiau, būtina. Tačiau kiti verslininkai teigė priešingai - ne valdžia turinti spręsti, ką remti, o ką - ne. Esą inovacijos sukuria per mažai darbo vietų, todėl visų pirma reikia skatinti tradicinius verslus.

Verslui svarbiausia - aiškumas, kur ir kokios numatomos miesto statybos, automobilių aikštelės, kad prie jų galėtų kurtis įvairios paslaugos. O ten, kur keliasi pramonė, savivaldybės turėtų pasirūpinti, kaip žmones atvežti į darbą.

Skaičiai

KADA duomenimis, SVV įmonės (iki 250 žmonių) sudaro 99 proc. visų apskrities įmonių, jose dirba per 80 proc. visų darbuotojų. Penktadalis visų pernai Klaipėdoje veikusių įmonių iš daugiau kaip 5 tūkst. buvo individualios.

Pernai gruodį KADA su partneriais savivaldybei pateikė konkrečius pasiūlymus: rengti verslo konferencijas pagal ūkio šakas, kasmet organizuoti Klaipėdos verslo dieną, įsteigti SVV tarybą, sukurti interneto svetainę "verslo vartai", įvairiomis priemonėmis ugdyti verslumą mokyklose ir kt.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"