TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslas nori darbo išteklių registro

2014 09 12 6:00
Verslas siūlo visas bazes sujungti į vieną registrą su ribota asmenine informacija apie gyventojų turimas specialybes, kuria galėtų naudotis ir darbdaviai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ministerijose ir valstybės institucijose yra tvarkomos kelios informacijos apie Lietuvos gyventojus duomenų bazės, tačiau kol kas jos duoda mažai praktinės naudos. Verslas siūlo visas bazes sujungti į vieną registrą su ribota asmenine informacija apie gyventojų turimas specialybes, kuria galėtų naudotis ir darbdaviai. Vyriausybė kol kas yra pritarusi tik tarpiniam variantui.

Daugiausia informacijos apie dirbančių Lietuvos gyventojų profesijas yra sukaupusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (“Sodra“), kuriai žinias apie 1,348 mln. šiuo draudimu apdraustų gyventojų privalo teikti 355 tūkst. darbdavių. Ūkio ministerija tvarko Lietuvos profesijų klasifikatorių, kuriame kodai yra suteikti daugiau kaip 6 tūkst. specialybių. Švietimo ir mokslo ministerija tvarko specialistų registrą, o Lietuvos darbo birža pagal specialybes registruoja bedarbius, kurių dabar Lietuvoje yra apie 200 tūkstančių.

Nesutampa duomenys

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo nuomone, įvairiuose registruose kaupiami duomenys nevisiškai atitinka realybę, todėl abejonių kelia ir kasmet planuojamų valstybės investicijų programų pagrįstumas. „Jei planuojame renovacijos programą, „Rail Balticos“ statybą, kitus didelius projektus, tai ar žinome, kiek Lietuvoje yra tiems projektams reikalingų specialistų?“ – retoriškai klausia asociacijos vadovas.

Jis papasakojo „Sodrai“ pateikęs užklausą, kiek Lietuvoje yra tinkuotojų, ir sulaukęs informacijos apie apdailininkus, nors šie gali būti ir dažytojai, ir tinkuotojai, ir plytelių klojėjai, ir kitų specialybių atstovai.

Pasak D. Gedvilo, Lietuvoje sudarytas profesijų registras yra moraliai pasenęs, neatitinka mokymo programų, todėl, jo įsitikinimu, reikėtų kurti ir nuolat atnaujinti bendrą darbo išteklių registrą, kuriame būtų sujungtos visos aktualios duomenų bazės ir kuriuo galėtų naudotis darbdaviai ieškodami sau tinkamų kadrų.

„Yra daugybė galbūt gerų specialistų, baigusių aukštuosius mokslus, kurie, neradę darbo pagal savo specialybę, galbūt uždarbiauja turguje arba emigravo. Ar bent žinome, kiek kurių specialybių atstovų yra išvykę į Airiją ar Norvegiją? Aš tik girdėjau ir numanau, kad tarp jų yra daug gydytojų ir statybininkų“, – svarstė D. Gedvilas.

Jo nuomone, parengus Lietuvos darbo išteklių registrą, darbdaviams būtų paprasčiau susirasti darbuotojus, šiems rasti gerai mokamą darbą pagal turimą specialybę Lietuvoje, o mokymo įstaigos galėtų užsienio valstybėms pasisiūlyti parengti specialistų, jei ten dirbančių Lietuvos jaunuolių kvalifikacija jas tenkina.

D. Gedvilo nuomone, darbo išteklių registre turėtų būti kaupiama keliais pjūviais susisteminta informacija apie Lietuvoje turimų įvairių lygių darbuotojų darbo biografiją, kvalifikaciją ir patirtį.

Žingsnis pirmyn

Vyriausybė jau patvirtino sprendimą parengti bendrą Lietuvos gyventojų specialybių duomenų banką, tačiau jis tik iš dalies atlieps verslininkų idėją.

Rimantas Vaitkus, Švietimo ir mokslo ministerijos viceministras, LŽ papasakojo, kad rengiant bendrą profesijų registrą norima nustatyti, kiek Lietuvoje yra žmonių, pastaruoju metu baigusių universitetus, kolegijas ir profesines mokyklas, kiek jų dirba pagal specialybę ir kokias pareigas eina. „Tai sudėtingas uždavinys, nes reikia įrašyti ir išsilavinimo cenzą, ir mokymo programos reikalavimus. Kol kas planuojame apsiriboti asmenimis, baigusiais profesinius mokslus prieš penketą metų, nes didesnė dalis baigusiųjų anksčiau gali būti pakeitę savo profesinę orientaciją. Paskui duomenų bazė bus pildoma“, – aiškino viceministras.

Pasak jo, registro rengėjams pirmiausia rūpi, kaip žmonių darbas atitinka jų išsilavinimo cenzą. Pavyzdžiui, kiek žmonių, baigusių universitetus, dirba kasininkais. Žvelgiant toliau, rūpėtų, kurių universitetų studentai daugiausia dirba ne pagal specialybę. Pirmuosius rezultatus tikimasi išvysti šių metų pabaigoje, o vėliau informacija bus pildoma.

R. Vaitkus atmeta galimybę, kad registre būtų teikiama informacija apie konkrečius asmenis. „Duomenys nebus personalizuoti, nes sukauptoje informacijoje bus daug asmens duomenų, kuriuos viešinti draudžia Asmens duomenų apsaugos įstatymas“, – teigė viceministras.

Jo nuomone, to ir nereikia, nes darbo paklausą ir pasiūlą reguliuoja rinka. „Juk dar neseniai buvo Lietuvoje daug ir statybininkų, kurie pasijuto esą nereikalingi. Kilus krizei daug kas pakeitė savo veiklą, o kai kas ir išvažiavo. Juos susigrąžinti yra didelis iššūkis, – kalbėjo viceministras. – Tą patį matome tekstilės srityje. Gauname informacijos, kad trūksta tekstilininkų, tačiau niekas nenori dirbti už minimalią algą. Girdime darbdavių paaiškinimus, kad negali kelti algų dėl prasto darbo našumo, bet juk pirmiausia darbdaviai turi investuoti į technologines priemones, didinančias našumą. Mes siūlome rengti specialistus tikslinėms darbo vietoms, tačiau darbdaviai vengia tai daryti bijodami, kad teks mokėti dideles algas.“

Pasak R. Vaitkaus, ministerijai bendras registras yra reikalingas pirmiausia tam, kad būtų galima projektuoti specialistų poreikį ateityje, matyti, kokios profesijos yra paklausios rinkoje, kokios veiklos yra pelningiausios ir ne tokios pelningos.

Darbo birža nesipurtytų

Lietuvos darbo birža verslininkų siūlymo neatmeta. „Su Statybininkų asociacijos atstovais apie darbo išteklių duomenų bazės kūrimą diskutavome, tačiau užgriuvo kiti dalykai, todėl toli šiuo klausimu nepasistūmėjome“, – LŽ sakė Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Puodžiukas.

Jo nuomone, tokia duomenų bazė būtų naudinga ir darbdaviams, ir darbo nerandantiems specialistams, ir valstybei, todėl idėja iš tiesų sveikintina. Kita vertus, anot jo, šiam didelės apimties darbui per mažai finansinių galimybių. „Jei darbas būtų gerai finansuojamas ir pradėtume dabar, manau, tokį registrą jau galėtume turėti kitų metų pabaigoje“, – svarstė A. Puodžiukas.

Jo nuomone, darbdaviai, gaudami informacijos apie būsimus darbuotojus, Asmens duomenų apsaugos įstatymo nuostatų nepažeistų, jei asmenys sutiktų, kad informacija apie jų profesines kvalifikacijas būtų darbdaviams atskleidžiama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"