TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslas nori derinti investicijas su valstybe

2015 07 29 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Telekomunikacijų infrastruktūra bei šviesolaidžiai tinklai yra naujojo amžiaus susisiekimo magistralės, kurių svarba prilygsta geležinkelių ir kelių transporto infrastruktūrai.

Į naująsias technologijas Lietuvoje investuoja ir Vyriausybė, ir verslas. Tačiau, kai valstybė, vykdydama verslo projektus, pradeda konkuruoti su privataus verslo investicijomis, netikslingai švaistomos lėšos, kurias būtų galima panaudoti kitiems svarbiems infrastruktūros projektams.

Apie tai, kaip geriau derinti valdiškas, europines ir privataus verslo investicijas, kalbėta verslininkų ir Susisiekimo ministerijos susitikime.

Ambicingi telekomunikacijos tikslai

ES lėšomis įrengiama ir plečiama plačiajuosčio interneto bei duomenų perdavimo infrastruktūra per ateinantį dešimtmetį leis Lietuvos vartotojams džiaugtis didesne interneto skvarba. Lietuvos skaitmeninė programa numato, kad iki 2020 metų gyventojams turi būti užtikrinta 30 megabitų per sekundę duomenų perdavimo sparta, o 50 proc. gyventojų – 100 megabitų. Šiuo metu interneto ir duomenų perdavimo paslaugas Lietuvoje teikia apie 90 įmonių. Jos taip pat investuoja į plačiajuosčio tinklo plėtrą.

Susisiekimo ministerijos ir verslo atstovai susitarė bendradarbiauti ieškant kelių, kaip optimaliai panaudoti tiek ES, tiek privačias investicijas. „Nesiruošiame dubliuoti to, ką į plačiajuosčio tinklo plėtrą jau yra investavęs verslas. Tam, kad mes žinotume, kiek ir kur toliau reikia investuoti, turime bendradarbiauti su verslu“, – susitikime su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) nariais sakė susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas.

LVK prezidentas Valdas Sutkus pastebėjo, kad telekomunikacijų infrastruktūra bei šviesolaidžiai yra naujojo amžiaus susisiekimo magistralės. Bet kai valstybė, vykdydama verslo projektus, pradeda konkuruoti su privataus verslo investicijomis, netikslingai švaistomos lėšos, kurias būtų galima panaudoti kitiems svarbiems infrastruktūros projektams.

„Kauno oro uosto Lietuvai tikrai užtektų, bet šalia jo turėtų būti įgyvendintas greitojo geležinkelio projektas iki sostinės“, – sakė Arijandas Šliupas./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Prioritetas – „Rail Baltica“

2014-2020 metų ES finansavimo periodu Lietuvos geležinkelių transportui skirta 650,7 mln. eurų, kelių transportui – 546,3 mln. eurų, vandens – 124,6 mln. eurų, oro transportui – 40,6 mln. eurų ES lėšų. Transporto sektoriui bendrai yra skirta 1,47 milijardo eurų europinės paramos.

Pasak viceministro, vienas svarbiausių prioritetų yra projektas „Rail Baltica“. Viena projekto dalis – geležinkelis iki Kauno nuo Lenkijos sienos. Kita dalis – Kauno mazgas, kuris yra artimiausių poros metų projektas. Likusi projekto dalis – geležinkelio vėžė nuo Kauno iki Latvijos sienos – bus įgyvendinama projekto pabaigoje, nes dar reikia išpirkti žemes ir baigti projektavimo darbus.

Didelė investicijų geležinkelių transportui dalis bus nukreipta į geležinkelių elektrifikavimą, siekiant mažinti pervežimo kaštus. Tai yra ES prioritetas, nes šilumvežiai yra mažiau efektyvūs, be to, jų eksploatacijos laikas yra gana trumpas. Klaipėdos uosto geležinkelio mazgas taip pat labai svarbi geležinkelių infrastruktūros dalis, nes krova uoste auga kasmet. Uostas planuoja savo ekvatorijos gilinimą, todėl krovinių kiekiai didės.

Statys Lietuvos bendrovės

„Rail Baltica“ projektų įgyvendinimas yra paskirstytas tarp dviejų įmonių – „Lietuvos geležinkelių“ ir bendrosios Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės. Pasak A. Šliupo, nauda iš projektų įgyvendinimo atiteks Lietuvai, nes projektus įgyvendins Lietuvos įmonės.

Kaip sakė V. Sutkus, šį sprendimą ypač palankiai įvertino verslas, nes dar 2013 metais buvo nuogąstaujama, jog antrojo etapo „Rail Baltica“ projektų pinigus susižers didžiosios Europos korporacijos, o Lietuvos įmonėms liks tik patys "juodžiausi" darbai.

Tuo metu daug nerimo kėlė susitarimas steigti bendrą trijų valstybių įmonę europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica 2“ projektui įgyvendinti. Tokiu atveju konkursai būtų vykdomi visos Europos lygmeniu, o Lietuvos bendrovėms juos laimėti dėl keliamų didelių reikalavimų būtų mažai galimybių.

Oro uostą perduos verslui

Viceministras teigė, kad šiuo metu Susisiekimo ministerija intensyviai dirba ties Lietuvos oro uostų koncesija – tikimasi juos perduoti verslui jau kitais metais. Tai padidins įplaukas į biudžetą, o ne išlaidas. „Turime gerų pavyzdžių Europoje, kai net ir mažesni oro uostai yra perduodami koncesininkui ir nauda valstybei tikrai yra daug didesnė“, - teigė jis.

Lietuvoje naujų oro uostų poreikio, pasak A. Šliupo, nėra. Ateityje Vilniaus oro uostas gali pavirsti gyvenamąja zona – šio oro uosto pakilimo tako ilginti neįmanoma ir jis negalės patenkinti Lietuvos poreikių. „Kauno oro uosto Lietuvai tikrai užtektų, bet šalia jo turėtų būti įgyvendintas greitojo geležinkelio projektas iki sostinės“, – sakė A. Šliupas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"