TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslas nori euro, gyventojai - ne

2013 05 07 6:02
LŽ archyvo nuotraukos

Priešiškumą eurui kursto nežinia, kiek kainuotų Lietuvos dalyvavimas euro zonoje. Kai kuriais skaičiavimais, Lietuvos įnašas į euro zonos kasą būtų dukart didesnis nei tiesioginė nauda išnykus valiutų keitimo mokesčiams.

Lietuvoje 84 proc. įmonių nori įsivesti eurą. Kiek daugiau nei pusė didžiųjų gamintojų nori bendrąją valiutą turėti kaip įmanoma greičiau - 2015 metais, maždaug 45 proc. jų prie euro zonos nori jungtis tik tuomet, kai skolų audros Europoje jau bus nurimusios. Beveik kas 10-as nenori atsisakyti lito. Tai parodė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atlikta 130 didžiųjų įmonių apklausa.

Gyventojų nuomonė apie greitą euro įvedimą gerokai pesimistiškesnė. Naujausių apklausų duomenimis, vos 7,2 proc. gyventojų pasisako už kuo greitesnį euro įvedimą, 11,6 proc. jų palankiai vertina siekį įsilieti į euro zoną, tačiau ragina neskubėti. O daugiau kaip penktadalis gyventojų įsitikinę, kad Lietuvai euro apskritai nereikia, ir net 37 proc. jų mano, jog eurą įsivesti reikėtų kaip įmanoma vėliau.

Estija bendrą Europos valiutą įsivedė 2011 metais, Latvija deklaruoja siekį įsivesti eurą 2014-aisiais.

Daugiau sumokėsime, negu gausime

Šalies verslui nemažą nerimą kelia nežinia, kiek Lietuvai kainuos dalyvavimas Europos stabilumo mechanizme (ESM), kuris privalomas visoms euro zonos narėms. Išankstiniai skaičiavimai rodo, kad įnašas į ESM galėtų būti maždaug du kartus didesnis, nei įmonės sutaupys, kai neliks valiutų keitimo išlaidų.

LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad Lietuvos įnašas įvedus eurą siektų 0,32 proc. bendros ESM kapitalizacijos (kuri siekia 700 mlrd. eurų) arba 7,7 mlrd. litų per 5 metus. "Grynaisiais reikėtų įmokėti tik 15 proc., likusią dalį reikėtų garantuoti viešuosiuose finansuose. Taigi jeigu padėtis finansų rinkose nepablogės, Lietuvos įnašas grynaisiais į ESM per metus siektų 232 mln. litų. Bet Lietuvai dar gali būti pritaikyta atskira nuolaida, nes mūsų BVP nesiekia 75 proc. ES BVP vidurkio vienam gyventojui. Vadinasi, Lietuvos indėlis neturėtų būti didesnis nei 200 mln. litų per metus grynaisiais", - skaičiavo A.Izgorodinas.

A.Izgorodinas: "Jeigu padėtis finansų rinkose nepablogės, Lietuvos įnašas grynaisiais į ESM per metus siektų 232 mln. litų."

Grynoji nauda, įmonių vadovų nuomone, būtų perpus mažesnė. "Per metus įmonės sutaupytų iki 100 mln. litų, kuriuos dabar išleidžia valiutai konvertuoti. Dalis šių lėšų atitektų investicijoms arba algų darbuotojams didinimui. Tai parodė apklausa. Tačiau gerokai daugiau naudos duotų augsiantis eksportas ir patrauklumas užsienio investicijoms", - komentavo analitikas.

Be to, pasak A.Izgorodino, Lietuva įgytų galimybę skolintis iš ESM kur kas mažesnėmis palūkanomis, jeigu to prireiktų. "Tiesa, galimybę gauti paskolas lengvatinėmis palūkanomis Lietuva turėtų tik tuo atveju, jeigu įsipareigotų vykdyti griežtas struktūrines reformas. Kaip parodo praktika, tokių reformų vykdymas ekonomikai yra itin skausmingas", - aiškino jis.

Įmonių vadovai netiki, kad įvedus eurą savaime smarkiai išaugtų kainos. Galimas tik 0,2 proc. infliacijos paspartėjimas dėl kainų apvalinimo ir vienkartinių išlaidų keičiant apskaitos sistemas. "Tačiau tokiomis galimybėmis piktnaudžiauti verslininkai per daug negalės - tą pajutę pirkėjai tiesiog stabdys vartojimą. Kad kainų augimas - labiau psichologinis aspektas, rodo ir tai, jog Estijoje infliacija po euro įvedimo augo lėčiau nei Lietuvoje", - pažymėjo A.Izgorodinas.

Manoma, kad pramonėje darbo užmokestis neišvengiamai didės ir be euro įvedimo - trūkstant kvalifikuotų darbuotojų tiesiog prasidės darbuotojų viliojimas didesne alga. Įmonių vadovai mano, kad ilguoju laikotarpiu euro įvedimas turėtų padidinti Lietuvos patrauklumą užsienio investicijoms, pagyvinti prekybą, auginti eksportą, o kartu lūkesčius, atlyginimus ir visą ekonomiką.

LPK prezidentas Robertas Dargis euro įvedimo įtakos šalies ekonomikai nepervertina. "Manau, kad mūsų verslo aplinka, kreditavimo galimybės, pasirengimas priimti investicijas, demografinė padėtis turi ir turės daug didesnę reikšmę pritraukiant investicijas nei euro įvedimas", - teigė jis.

Siūlo mažinti mokesčius

DNB banko analitikai neabejoja Lietuvos galimybėmis įsivesti eurą 2015 metais, tačiau dėl visiško tikrumo siūlo valdžiai susilaikyti nuo populistinių ir vartojimą skatinančių sprendimų, kurie didintų infliaciją ir valdžios sektoriaus biudžeto deficitą, arba net kovoti su infliacija mažinant kai kuriuos mokesčius, pavyzdžiui, 1 proc. nuleisti PVM kartelę. Kad patenkintų Mastrichto kriterijus, panašiai esą darė Slovėnija ir Latvija.

DNB analitikų nuomone, didžiausią pavojų euro įvedimui kels kainų stabilumo ir valdžios sektoriaus biudžeto deficito kriterijai. Šiuo metu Lietuva šių kriterijų neįvykdytų, ir jei pernelyg didės viešojo sektoriaus išlaidos ir vartojimas, infliacijos ir biudžeto deficito kriterijų rizikuoja neatitikti ir kitąmet.

"Mažėjančios žaliavų ir maisto produktų kainos pasaulio rinkoje sudaro puikias sąlygas įvykdyti infliacijos kriterijų. Tačiau Lietuvai reikia sėkmingai sužaisti administracinių kainų priežiūros ir mokesčių reformos partiją, kuri neleistų įsisiūbuoti infliacijai. Svarbu, kad euro įvedimo atitikimo vertinimo laikotarpiu būtų susilaikoma nuo vartojimą skatinančių sprendimų - akcizų didinimo arba PVM lengvatų naikinimo, ypač šildymui ir vaistams", - pabrėžė DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.

Jos nuomone, Lietuvai reikėtų vengti ir ilgalaikių, daug kainuojančius projektų, mat jie didintų riziką nevykdyti valdžios sektoriaus biudžeto deficito kriterijaus.

Vis dėlto J.Rojaka mano, kad pačios euro zonos ateitis skęsta migloje, todėl Lietuvai itin svarbu laikytis ilgalaikės ūkio augimo bei konkurencingumo didinimo strategijos ir nekeisti ilgalaikio kurso dėl ambicijų įsivesti eurą. "Euro nauda yra ilgalaikė investicija makroekonominiam stabilumui, tačiau nėra panacėja ir būtinoji sąlyga šaliai sėkmingai vystytis", - teigė ekonomistė.

DNB banko analitikų skaičiavimais, euro įvedimas mažins valiutų keitimo sąnaudas, kurios vien gyventojams pernai siekė apie 40 mln. litų.

Vis dėlto gyventojų skepticizmas dėl euro beveik nesikeičia - ir 2006-aisiais, ir dabar apie 50 proc. vartotojų tokią galimybę vertina nepalankiai. "Verslas šiuo atveju pragmatiškesnis, mažiau vadovaujasi emocijomis", - sakė J.Rojaka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"