TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslas pasiruošęs net karui

2015 11 26 6:00
Verslininkai turėtų būti pasirengę bet kurią akimirką užverti įmonės duris ir apsaugoti nuo užpuolikų ar kito pavojaus pastate esančius klientus. LŽ archyvo nuotrauka

Pasaulyje siaučiant neramumams, teroro išpuolio ar kitos nelaimės atveju apsaugoti gyventojus turėtų būti pasirengusios ne tik specialiosios tarnybos, bet ir verslas. Ar didžiausio susibūrimo vietos – prekybos ir laisvalaikio centrai, sporto ir koncertų arenos bei verslo kompleksai – yra pasiruošusios apsaugoti savo klientus ir darbuotojus? „Lietuvos žinių“ kalbintos įmonės teigė saugumui užtikrinti kasmet skiriančios daug dėmesio ir investicijų.

Kauno „Žalgirio“ arenos apsaugos vadovas Gintaras Jankauskas pasakojo, kad arena yra šiuolaikiška ir moderni, suprojektuota bei pastatyta remiantis geriausia patirtimi. Prieš pradedant ją eksploatuoti buvo parengtas ekstremaliųjų situacijų, taip pat ir teroro išpuolio, valdymo planas.

Arenoje, kurioje per sporto renginius gali tilpti nuo 12 000 iki 15 688 žiūrovų, per koncertus – iki 17 500 žiūrovų, įrengta moderni priešgaisrinė signalizacija, gaisro gesinimo sistema, taip pat visiškai automatizuota evakavimo sistema. Pastatas automatiškai suskirstomas į atskiras zonas, apšvietimas persijungia į avarinį režimą, visi evakuaciniai išėjimai taip pat atidaromi automatiškai, yra viršslėgio įranga bei dūmų šalinimo sistema. Visose arenos patalpose įrengta garso perdavimo sistema – reikalui esant, per ją būtų pranešama apie pastato evakavimą ar perduodama bet kuri kita informacija.

Kai praėjusią savaitę buvo vykdoma su automatu pabėgusio sulaikytojo paieškos operacija, „Akropolyje“ buvo sustiprinta apsauga.LŽ archyvo nuotrauka

Arena aprūpinama elektros energija iš dviejų skirtingų transformatorinių. Taip pat įrengtas beveik megavato galios dyzelinis generatorius.

„Mūsų arenoje įrengta didelės apimties vaizdo stebėjimo ir įrašymo sistema, apsaugą vykdo viena labiausiai patyrusių ir didžiausių saugos tarnybų Lietuvoje. Manome, kad saugumui yra skiriama tikrai daug dėmesio ir lėšų. Už renginių apsaugą, nelygu renginio apimtis, atsakingi iki 160 apsaugos darbuotojų“, – pridūrė „Žalgirio“ arenos apsaugos vadovas.

G. Jankauskas taip pat pasakojo, kad „Žalgirio“ arenoje yra vykdytos funkcinės civilinės saugos pratybos, imituojant teroristų sukeltą sprogimą arenos patalpose. Pratybose dalyvavo visų tarnybų atstovai: civilinės saugos specialistai, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, policija ir greitosios medicinos pagalbos specialistai.

Keletą kartų per metus arenoje atliekami visų sistemų bandymai, griežtai vykdomi visi Civilinės saugos, Priešgaisrinės saugos įstatymuose numatyti reikalavimai.

Pratybos – abipusė nauda

Vilniaus „Akropolio“ valdytojas Česlovas Urbonavičius „Lietuvos žinias“ taip pat tikino, kad veiksmų planas, kurių šio prekybos ir pramogų centro darbuotojai ir saugos tarnybos privalo imtis esant nenumatytoms kritinėms situacijoms, yra parengtas jau ne vienus metus ir, atsižvelgiant į aplinkybes, kaskart atnaujinamas.

Pašnekovas nurodė, kad bendrovė investuoja tiek į apsaugos priemones: priešgaisrines, garso perspėjimo sistemas, specialius gesintuvus ir pan., tiek ir į darbuotojų mokymus.

Ruošiantis galimoms kritinėms situacijoms taip pat bendradarbiaujama su atsakingomis valstybės institucijomis. Kasmet prekybos ir pramogų centruose vyksta pratybos, kuriose dalyvauja gelbėjimo tarnybos: policija, greitoji medicinos pagalba, ugniagesiai gelbėtojai, taip pat ir „Akropolio“ darbuotojai.

„Šių pratybų, kurių situacijos yra maksimaliai artimos galimiems kritiniams įvykiams, metu mokomasi evakuacijos, pirmosios pagalbos, specialiųjų priemonių panaudojimo“, – tvirtino Č. Urbonavičius.

Nors pratybas inicijuoja pati bendrovė, pašnekovo manymu, jos yra abiem pusėms svarbus ir naudingas bendradarbiavimas. Mat pasitikrinti pasirengimą kritinėms situacijoms gali ir įmonės darbuotojai, ir pareigūnai.

„Su atsakingomis institucijomis bendradarbiauja ir prekybos bei pramogų centruose dirbančios saugos tarnybos – keičiamasi informacija, reaguojama į įvykius. Pavyzdžiui, kai praėjusią savaitę buvo vykdoma su automatu pabėgusio sulaikytojo paieškos operacija, „Akropolyje“ buvo sustiprinta apsauga, vaizdo kameromis prekybos centro prieigas stebintys bei netoli durų dirbantys apsaugos darbuotojai buvo informuoti apie ieškomo žmogaus požymius“, – pasakojo pašnekovas.

Metas imtis papildomų priemonių

Prekybos ir pramogų centrą „Ozas“ valdančios bendrovės „ECE Projektmanagement Vilnius“ generalinė direktorė ir centro direktorė Inga Navickaitė pabrėžė, kad Lietuvoje veikiantys prekybos centrai privalo turėti paruoštą ir su specialiosiomis tarnybomis suderintą Ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. „Ozas“ – ne išimtis. Kaip tik šiuo metu prekybos centras ruošia plano atnaujinimą, reaguodamas į pastaruosius įvykius užsienyje ir Lietuvoje.

„Mūsų prekybos centras buvo vienas iš objektų Vilniuje, kuriam teko didesnis dėmesys dėl sostinėje iš policijos šaunamąjį ginklą pagrobusio ir pasprukusio piliečio“, – sakė ji.

„Ozą“ valdanti tarptautinė prekybos centrų valdytoja ECE veiklą vykdo šalyse, kuriose teroristinių veiksmų rizika didesnė nei Lietuvoje. Remiantis sukaupta patirtimi, esą nutarta imtis papildomų prevencinių priemonių ir Lietuvoje: administracijai ir parduotuvių personalui papildomai surengti instruktažą ir mokymus, kaip elgtis ekstremaliais atvejais, aptarti veiksmų planus su specialiosiomis tarnybomis, esant reikalui, padidinti saugos darbuotojų kiekį.

Informacija slapta

Tuo metu sostinės verslo kompleksas K29 atsisakė atskleisti bet kokią informaciją apie saugumą ir investicijas į jį – paslaptyje laikoma net tai, ar biurų darbuotojams rengiamos kokios nors saugumo pratybos. Esą visa tokio pobūdžio informacija konfidenciali būtent dėl to, kad klientų saugumu labai rūpinamasi.

Tiesa, saugumu verslo komplekse įsikūrusios bendrovės pasirūpinusios ir pačios. Bendrovės „Nasdaq“ Baltijos rinkos komunikacijos vadovė Audronė Ranonytė teigė, kad „Nasdaq“ grupės bendrovėse įdiegta pasauliniu lygiu centralizuotai valdoma rizikos ir saugumo infrastruktūra. Ji apima informacijos saugumą, globalų rizikos valdymą, krizių valdymą ir verslo tęstinumą, fizinį bei verslo kelionių saugumą.

Pavyzdžiui, įsipareigojimai bendrovių verslo klientams yra garantuojami apdraudžiant galimas verslo rizikas. O kad būtų užtikrintas fizinis darbuotojų saugumas, nustatyti griežti bendrovių biurų patalpų reikalavimai. Darbuotojai taip pat informuojami apie galimą riziką vykstant į verslo keliones ar esant verslo kelionėse, o pagalba teikiama ištisą parą.

„Nasdaq“ bendrovės kritinėmis aplinkybėmis veiktų pagal numatytas ir testuotas procedūras.

Apginti ir pamaitinti

"Žalgirio" arenoje, kurioje gali tilpti iki 17 500 žiūrovų, įrengta moderni priešgaisrinė signalizacija, gaisro gesinimo sistema, taip pat visiškai automatizuota evakavimo sistema.LŽ archyvo nuotrauka

Didžiausią prekybos tinklą šalyje valdanti bendrovė „Maxima LT“ dienraščiui atskleidė, kad jos investicijos į saugumo užtikrinimą šiais metais siekia 560 tūkst. eurų, o saugos priemonės kasmet modernėja. Šiuo metu Lietuvoje veikia 233 „Maximos“ parduotuvės, kuriose dirba daugiau nei 16 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 550 tūkst. pirkėjų.

„Karo grėsmę esame numatę. Jai kilus prekybininkams būtų svarbu užtikrinti tam tikrų visuomenei svarbių produktų nepertraukiamą tiekimą, prekybą jais kvotuojant, taip pat užtikrinti didesnį saugumą parduotuvėse“, – pasakojo „Maxima LT“, UAB generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris.

Kad mobilizacijos laikotarpiu gyventojai nepristigtų būtiniausių maisto produktų, tokių kaip miltai, kruopos, mėsos bei žuvų konservai, taip pat aliejus, druska, cukrus, degtukai, būtų įvedamas šių kategorijų produktų kiekio ribojimas. Skaičiuojama, kad vieno apsipirkimo metu gyventojai galėtų įsigyti iki 2 kg miltų, kruopų bei cukraus, iki 1 kg makaronų bei druskos, iki 0,48 kg mėsos ir žuvų konservų.

Parduotuvėse tektų uždaryti ar pertvarkyti kai kuriuos skyrius, uždengti dalį prekių lentynų, atsisakyti savitarnos arba ją riboti.

Kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas svarbiausių produktų ir kitų būtiniausių prekių tiekimas, turėtų bendradarbiauti visos tiekimo grandys: tiek produkcijos tiekėjai, tiek ir didžiausio prekybos tinklo padaliniai. Specialiai pakeisti logistikos procesai turėtų užtikrinti, kad prekės laiku ir saugiai pasiektų parduotuves, o sandėliai laiku gautų informaciją apie prekių likučius, būtų kaupiamos jų atsargos.

Bendrovė daugiau dėmesio skiria ir savo parduotuvių pastatų priežiūrai, kai 2013 metų lapkritį Rygoje įgriuvo prekybos centro stogas ir nusinešė 54 žmonių gyvybes. „Šiandien esame tikri, kad visi mūsų tinklui priklausantys pastatai yra saugūs, o mūsų darbuotojai žino, kaip elgtis iškilus bet kokiam pavojui“, – tikino Ž. Valkeris. Jis sakė, kad 2015-ieji – krizių prevencijos metai. Įmonėje diegiama krizių valdymo sistema apima pačias įvairiausias krizes, galinčias kelti grėsmę klientų, darbuotojų, partnerių ar net visos visuomenės saugumui, verslo stabilumui ir tęstinumui.

Šią savaitę bendrovė „Maxima LT“ prisidėjo prie pirmųjų Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento ir Utenos rajono savivaldybės administracijos organizuojamų mobilizacijos pratybų. Utenoje surengtos pirmosios per šalies nepriklausomybės laikotarpį civilinių institucijų mobilizacinės pratybos – įgyvendintas visuotinės mobilizacijos atveju numatytas saugumo bei prekybos veiksmų planas.

Vieno apsipirkimo metu gyventojai galėtų įsigyti iki 2 kg miltų, kruopų bei cukraus, iki 1 kg makaronų bei druskos, iki 0,48 kg mėsos ir žuvų konservų.LŽ archyvo nuotrauka

Vis dėlto daugiausia dėmesio ir laiko sąnaudų šiemet prekybos tinkle „Maxima“ skirta gaisrinės ir civilinės saugos teoriniams ir praktiniams mokymams. Tokių mokymų šiemet buvo daugiau nei 350. Jų metu vykdoma reali evakuacija ir išbandoma įranga: gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų, pavojaus mygtukų, sirenų, evakuacinių durų veikimas ir pan. „Į mokomąsias evakuacijas įtraukiami ne tik tinklo darbuotojai, bet ir klientai, o dažnai ir specialiųjų tarnybų pareigūnai“, – pridūrė Ž. Valkeris.

Britai rekomenduoja užsirakinti

Britai neseniai viešai paskelbė veiksmų planą, kuriuo patariama vadovautis verslo įstaigoms, susidūrusioms su ginkluotais užpuolikais.

Verslininkams patariama būti pasirengusiems procedūrai, vadinamai „dinamiškas užsirakinimas“. Tai gebėjimas greitai užkirsti prieigas į pastatą bei atsitraukti į jo viduje esančias saugias patalpas, taip pat sparčiai reaguoti į kilusią grėsmę.

Teigiama, kad verslininkai turėtų būti pasirengę bet kurią akimirką užverti įmonės duris ir apsaugoti nuo užpuolikų ar kito pavojaus pastate esančius klientus. Esą ši plano dalis numatyta išnagrinėjus Paryžiaus „Bataclan“ salėje vykusį kraupų beginklių civilių sušaudymą bei atsižvelgus į sparčiai klientus į vidų sukvietusių ir užsirakinusių barų bei kavinių savininkų apdairų elgesį.

Rekomendacijose įmonėms taip pat siūloma darbuotojams rengti mokymus, kaip apsaugoti save ir kitus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"