TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Verslas perorientuoja eksportą

2014 07 17 6:00
Lietuvos eksportas į Ukrainą šiais metais reikšmingai susitraukė. www.kyivpost.com nuotrauka

Šiemet pirmą kartą po kelių pastarųjų metų Lietuvos eksportas į Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) rinką traukėsi. Savo eksportą verslas nukreipė į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pat iki šiol neatrastas rinkas.

Statistikos duomenys rodo, kad Rusija sausio-gegužės mėnesiais prarado Lietuvos eksporto lokomotyvo titulą. Lietuviškos kilmės prekių eksportas į šią šalį sumažėjo 14 procentų. Tačiau Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento analitikas, apskaičiavo, kad į NVS regioną lietuviškos kilmės prekių eksportas, eliminavus naftos produktų eksportą, per pirmus keturis šių metų mėnesius sumažėjo 3,3 procento. Tai esą gana ryškus pokytis, mat 2011-2013 metais prie itin spartaus Lietuvos eksporto augimo labiausiai prisidėjo būtent NVS šalys.

„Šiais metais, kaip ir prognozavome, Lietuvos eksporto struktūra šiek tiek koreguota: vis dar matome bendrą eksporto augimą, siekiantį apie 2,7 proc., bet didžiausią įtaką jam turi nebe NVS, o Europos Sąjungos ir Baltijos šalių rinkos“, - sakė A. Izgorodinas. Pirmiausia, anot jo, NVS regionas prarado įtaką dėl pablogėjusios ekonominės situacijos: vartojimas sumažėjo, valiuta Rusijoje gana stipriai nuvertėjo. Dėl to ėmė vėluoti atsiskaitymai su Lietuvos gamintojais, pradėta nevykdyti sutarčių.

Eksportas toliau augs

Mažėjantis eksportas į Rusiją, anot DNB banko vyriausiosios analitikės Indrės Genytės-Pikčienės, byloja, kad pramonininkai sugebėjo lanksčiai prisitaikyti prie geopolitinių neramumų Rytuose ir toliau didinti eksportą. Jos manymu, tai įrodo, kad verslas sugebėjo persiorientuoti ir rasti alternatyvių rinkų. Kaip teigė analitikė, gamintojai imasi plano B ir mažina šios rizikingos rinkos įtaką.

Tiesa, labiausiai eksporto apimtį Rytuose žemyn tempia Ukraina. Eksportas į šią šalį, anot A. Izgorodino, sumažėjo net ketvirtadaliu. Tuo tarpu geriausi rezultatai fiksuojami Kazachstano rinkoje, ir tai yra gana nauja tendencija. „Pernai Lietuvos eksporto lokomotyvas buvo Rusija, o šiemet – Kazachstanas. Eksportas į šią šalį šiemet išaugo 6 proc., tačiau kai kurių produktų kategorijų – maisto, chemijos, tekstilės – matyti dviženklis augimas. Tai rodo, kad Lietuvos gamintojai gana aktyviai dairosi naujų rinkų, ir Kazachstanas turi neblogą potencialą Lietuvos eksporto plėtrai“, - aiškino jis.

Panašios eksporto tendencijos, pašnekovo manymu, ir toliau išsilaikys, bendra eksporto apimtis stabiliai augs. Tiesa, augimas nebus spartus, kaip tikimasi, apie 5 procentų. Šiuo metu augimas siekia 2,8 proc., tačiau antrąjį pusmetį, ypač metų pabaigoje, rodikliai turėtų gerėti. Šios tendencijos labiausiai susijusios su stiprėjančiu vartojimu Baltijos šalių regione - Lietuvos eksportas į Baltijos šalis šiais metais išaugo apie 12 proc. - ir po truputį stiprėjančia ES šalių ekonomika.

Aleksandras Izgorodinas: „Pernai Lietuvos eksporto lokomotyvas buvo Rusija, o šiemet – Kazachstanas." / LŽ archyvo nuotrauka

Ieško naujų partnerių

Pastaruoju metu, ypač šiemet, LPK analitikas mato stipriai išaugusį Lietuvos įmonių norą ir interesą plėstis į naujas rinkas – į tolimesnes, besivystančias šalis. Todėl šiuo metu jos sutelkė dėmesį į Kiniją, Malaiziją ir Indoneziją.

„Viena esminių Lietuvos eksporto problemų - tai jo struktūra arba nepakankamas eksporto diversifikavimas. Dabar 60 proc. viso Lietuvos eksporto tenka ES, 30 proc. – NVS rinkai ir tik 10 proc. - kitoms rinkoms. Visai Azijos rinkai tenka tik šiek tiek daugiau nei 1 proc. viso Lietuvos eksporto. Vis dėlto pastaruoju metu labai stipriai auga Lietuvos įmonių noras plėstis į besivystančias Azijos valstybes", - sakė A. Izgorodinas.

Viena priežasčių, kodėl pramonininkus domina Pietryčių Azija, yra ta, kad nuo 2015 metų šio regiono valstybėse bus panaikinti prekybos apribojimai. Taip, anot LŽ pašnekovo, susikurs bendra rinka, primenanti ES. "Taigi, pavyzdžiui, turint prekybos bazę Indonezijoje ar Malaizijoje būtų galima labai lengvai prekiauti ir kitose regiono valstybėse. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad tai labai didelė rinka, kurioje sparčiai formuojasi vidurinė klasė, labai stipriai auga vartojimas“, - pabrėžė analitikas.

Jis pažymėjo, kad Lietuvoje pagaminta produkcija turi Europos gaminio prekės ženklą, kuris asocijuojasi su gera kokybe. Lietuvos gamintojų pranašumas taip pat yra nišinė produkcija arba prisitaikymas prie klientų poreikių. „Dielę pridėtinę vertę turinti nišinė produkcija turi labai gerų šansų būti itin sėkminga Pietryčių Azijos rinkose“, - tikino pašnekovas.

Kinijoje, kaip vardijo jis, daugiausia perspektyvų įžvelgiama maisto produktų, ypač ekologiškų, sektoriuje, taip pat gerų perspektyvų žada išskirtinio dizaino baldų ir drabužių gaminių, aukštųjų technologijų gaminių ir žaliavinės medienos eksportas. Tuo tarpu Malaizijoje esama didelių galimybių atsinaujinančios energetikos, medicinos, trąšų sektoriuose, taip pat paklausūs maisto produktai: pieno produktai, pieno milteliai, alkoholiniai gėrimai.

Maisto produktai, ypač musulmonams skirti halal produktai, taip pat galėtų būti sėkmingai eksportuojami į Indoneziją. Šioje šalyje Lietuvos gamintojai dar turi galimybių chemijos, trąšų, metalo, optinių gaminių, lazerių, chirurginių prietaisų pramonėje. Galimas bendradarbiavimas švietimo srityje, taip pat teikiant aviacijos paslaugas.

SKAIČIAI

2014 metų gegužę, palyginti su 2013 metų tuo pačiu mėnesiu, eksportas padidėjo 7,1 procento. Remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, Lietuvos statistikos departamentas skaičiuoja, kad Lietuva eksportavo prekių už 6,9 mlrd. litų. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 4 mlrd. Litų, o tai 8,6 proc. daugiau nei pernai gegužę.

Eksportui didėti įtakos turėjo padidėjęs naftos produktų (14,3 proc.), elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (47,2 proc.) ir baldų (23,5 proc.) eksportas.

2014 metų sausio–gegužės mėnesiais Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (19,9 proc.), Latviją (9,8 proc.), Lenkiją (8 proc.), Vokietiją (7,9 proc.), o importavo – iš Rusijos (22,6 proc.), Vokietijos (10,2 proc.), Lenkijos (9,6 proc.) ir Latvijos (6,5 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (10,8 proc.), Latviją (8,8 proc.), Nyderlandus (7,4 proc.) ir Jungtines Valstijas (7,1 proc.).

Eurostatas vakar paskelbė, kad pagal eksporto nuosmukį šių metų sausio-balandžio mėnesiais Lietuva kartu su Bulgarija, ir Graikija dalijosi trečiąją vietą Europos Sąjungoje (ES), o pagal importo sumažėjimą buvo antra tarp 28 ES valstybių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"